- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-732-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00464-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2013 m. vasario 9 d. apie 1.50 val., L. Ivinskio a., Kuršėnai, Šiaulių r., vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.31 promilės), su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus.
Šalies argumentai
R. B. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, nes jį buvo palikęs namuose, bei transporto registracijos liudijimo, nes nežinojo, kad jis yra daiktadėžėje, prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nes yra dirbantis ir neįgalus, baudos mokėjimą išdėstyti.
Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą motorinės transporto priemonės <…> vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <…> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus <...>.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas; vairuotojo pažymėjimo nuorašas; asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad R. B. 2013-02-09 2.03 val. nustatytas 1.31 promilių girtumas; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio patrulio Ramūno Dainauskio ir patrulio Mindaugo Domeikio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Kinologų būrio vyresniojo patrulio Andrėjaus Buitvydo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio viršilos Lauryno Jucio tarnybiniai pranešimai; pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad R. B. nebaustas administracine tvarka – patvirtina, jog R. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės registravimo pažymėjimo, kurių negalėjo pateikti policijos pareigūnams, todėl teismas pripažįsta, kad R. B. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai visiškai įrodyti, jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą ir teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus- II grupės invalidas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, pripažintina tai, kad jis minėtą teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 8 p.).
Bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės yra nustatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N261-4731/2011 ir kt.). Pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta- R. B. nurodytos aplinkybės dėl darbo pobūdžio, dėl neįgalumo nėra išimtinės, leidžiančios skirti jam mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas išskirtine aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz.: nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N261-4731/2011). Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz.: nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1–1378/2007, N63-681/2010, N261-4731/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-266-316/2011). Nors, R. B. administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, tačiau padarė pažeidimą, būdamas neblaivus (1,31 promilės), kas rodo jo visišką neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl jas asmuo turi numatyti dar prieš darydamas teisei priešingą veiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. aprobuotame Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinime konstatuota, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu ar turi neįgalumą, susijusį su judėjimo sutrikimais, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl R. B. argumentai- neįgalumas ar darbo pobūdis, negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą.
Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, R. B. asmenybę, į nustatytą dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl visa tai įvertinęs ir siekdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų tinkamo įgyvendinimo, teismas skiria R. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje padarymą, baudą, kurios dydis yra lygus straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos baudos vidurkiui. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą, nes pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį ir galutinė administracinė nuobauda paskirtina bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atsižvelgiant į pažeidėjo prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas (LR ATPK 313 str. 3 d.).
Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).
Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30² straipsniu, 30 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutarė:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje – 30 (trisdešimties) litų dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. B. galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
R. B. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 5 mėnesių laikotarpį, įpareigojant R. B. per mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 200 (du šimtus) litų.
Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.