- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1-2674-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24848-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. 2019 m. birželio 14 d., apie 04.21 val., Vilniuje, Totorių gatvėje, ties pastatu Nr. 25, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji S. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo koncerte, vėliau ėjo į keletą barų, eidama pamatė, kad automobilį pasistatė rezervuotoje stovėjimo vietoje. Norėjo tik perstatyti automobilį, važiuoti neketino. Norėdama automobilį perparkuoti, neapskaičiavo ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Nesijautė apsvaigusi, buvo išgėrusi apie 4-5 gėrimus. Koncerte buvo viena ir viena vartojo alkoholį. Jai yra žinoma, jog draudžiama vairuoti neblaiviai. Dėl savo veiksmų gailisi, daugiau tai niekada nepasikartos. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos sugyventinį M. D.. Sugyventinis nežinojo, jog ji vairavo neblaivi, tuo metu jis buvo namuose. Su sugyventiniu, kiekvieną dieną leidžia kartu, daug kalbėjo apie šią situaciją, jis nepritaria tokiam jos poelgiui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji S. P. savo kaltę pripažino, nurodė, kad parodymus duos teisme (b. l. 22, 29).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. G. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 04.20 val. per vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjo asmenį prie Krašto apsaugos ministerijos pastato iš Totorių g., ties 25 pastatu, kuris sėdo į automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi asmuo eidamas prie automobilio svirduliavo pamanė, kad jis gali būti neblaivus, todėl nuėjo iki minėto automobilio ir vairuotoją perspėjo, kad nebandytų važiuoti. Prie automobilio vairo sėdėjo mergina, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Bendraudamas su vairuotoja juto stiprų alkoholio kvapą. Vairuotoja pasakė, jog niekur nevažiuos, laukia savo draugo, kuris ją parveš. Tada jis (T. G.) nuėjo į savo darbo vietą. Grįžęs į apsaugos postą, pastebėjo, kad užsidegė automobilio šviesos, todėl jis vėl nuėjo į lauką. Atidarius lauko duris pamatė, kaip automobilis „Peugeot 607“, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į gale stovintį tarnybinį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie automobilio atidarė jo dureles, ištraukė užvedimo raktelius ir iškvietė policiją. Iki atvykstant policijos pareigūnams visą laiką buvo šalia vairuotojos ir bendravo su ja. Ji jam dokumentų nepateikė, sulaikymo metu nesipriešino, spec. priemonės panaudotos nebuvo, jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Minėtas įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 42-43). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Lietuvos kariuomenės Karo policijos vyriausiojo karo policininko T. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. D. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 04.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Totorių g., ties pastatu Nr. 25 įvyko eismo įvykis, vairuotoja neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas T. G. ir nurodė, kad mergina (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo S. P.), važiuodama atbuline eiga automobiliu „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoja pajuto alkoholio kvapą, ji nerišliai kalbėjo, todėl patikrino jos blaivumą alkotesteriu. Pirmu patikrinimu atliktu 04.40 val. vairuotojai buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, o antru patikrinimu, atliktu 05.00 val. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas. Į eismo įvykio vietą buvo iškviestas kelių policijos ekipažas V1810 įforminti eismo įvykį (b. l. 45). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 04.18 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Totorių g. 25, Krašto apsaugos kieme automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Peugeot“ vairuotoja neblaivi. Pranešė karo policijos pareigūnas, laukia (b. l. 6).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės Rugilės Kancler-Juchnevič tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 04.18 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Totorių g. 25 eismo įvykis, su neblaivia vairuotoja. Įvykio vietoje yra patrulis VI732, kurie nustatė vairuotojai iš antro pūtimo 1,99 promilių girtumą. Atvykus nurodytu adresu jų laukė patrulis V1732, bei automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja S. P., kurį įvykio vietoje paaiškino, kad gyvena toli ir nenorėjo žadinti savo draugo, važiuodama atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 14 d., 04:40:23 val. S. P. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 05:00:26 val. – 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 12, 13). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 11).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. P. 2019 m. birželio 14 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 04:40:23 val. buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 05:00:26 val. S. P. nustatytas 1,99 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad S. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamoji S. P. neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 10).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. P. (b. l. 14).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Peugeot“ (2004 m.) kaina Lietuvoje yra 1 980 EUR (su PVM), kaina be PVM – 1 636 EUR (b. l. 16).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio kėbulo matosi smulkūs įbrėžimai ir įlenkimai (b. l. 39-41).
S. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, už tai, kad ji 2019 m. birželio 14 d., apie 04.21 val., Vilniuje, Totorių g. 25, vairuodama automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga, nepaliko tarpo tarp stovėjusio automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į minėtą automobilį (b. l. 56).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai gauti iš Lietuvos kariuomenės karo policijos. Apžiūrint pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad jį sudaro 2 epizodai. Pirmajame vaizdo įraše matyti Totorių g. 25 automobilių stovėjimo aikštelė, kairiajame ekrano kampe matosi žmogaus siluetas, kuris svirduliuodamas eina. Įraše matyti, kaip žmogus prieina prie pilkos spalvos automobilio ir rankinuke kažko ieško. Vėliau kelis kartus mirksi avarinės šviesos ir mergina atidaro minėto automobilio vairuotojo dureles ir sėda į vairuotojo vietą. Prie automobilio prieina vyras, pabarbena į langą ir atsidaro automobilio durelės, vyksta bendravimas su mergina. Vyras nueina nuo automobilio, mergina sėdi vairuotojo vietoje ir bendrauja telefonu. Mergina atitraukia telefoną nuo galvos ir žiūri į jį. Po to vėl pridedą telefoną prie galvos ir uždaro automobilio duris, užsidega transporto priemonės žibintai ir transporto priemonė pajuda atbuline eiga iš stovėjimo vietos. Transporto priemonė dingsta iš vaizdo įrašymo įrangos matomumo zonos, vėliau vėl atsiranda, užgesta transporto priemonė žibintai. Antroje vaizdo įrašo dalyje užfiksuota, kaip atsidaro pastato duris ir išeina uniformuotas vyras, kuris eina link automobilių stovėjimo aikštelės. Vyras prieina prie pilkos spalvos automobilio, po to nueina nuo pilkos spalvos automobilio ir eina link pastato durų, įeina į pastatą. Užsidega pilko automobilio šviesos žibintai, automobilis pajuda iš stovėjimo vietos atbuline eiga. Pilkas automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį tamsios spalvos automobilį. Link pilko automobilio eina uniformuotas vyras ir mojuoja rankomis. Pilkas automobilis pradeda važiuoti į priekį, uniformuotas vyras pradeda bėgti link automobilio. Pilkos spalvos automobilis sustoja, uniformuotas vyras pribėga prie jo, užgesta automobilio žibintai. Link pilkos spalvos automobilio iš kairės pusės eina vyras, jis prieina prie pilkos spalvos automobilio ir prie ten stovinčio uniformuoto vyro. Vienas iš vyrų nueina nuo pilkos spalvos automobilio kitas lieka prie automobilio. Uniformuotas vyras įeina į pastą. Atsidaro pastato durys, uniformuotas vyras išeina iš pastato, dešinėje rankoje prie dešinės ausies laikydamas telefoną ir einą link pilkos spalvos automobilio. Iš pilko automobilio išlipa mergina ir stovi su dviem vyrais (b. l. 60).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamoji S. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. S. P. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. P. vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,84 promilių). Nors kaltinamoji nurodė, kad kažkur važiuoti neketino ir norėjo tik perstatyti automobilį, tai jos kaltės padarius nusikalstamą veiką nešalina, kadangi vairavimo faktas neginčytinai įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma. Esant išdėstytoms aplinkybėms kaltinamosios S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji S. P. ir jos sugyventinis M. D. buvo pateikę teismui prašymus atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją M. D. atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamosios laiduotoju prašantis būti M. D. teismo posėdyje nurodė esantis kaltinamosios sugyventinis. Paaiškino, kad įvykio metu buvo namuose, kadangi nenorėjo eiti į tą koncertą. S. P. veiksmus vertina neigiamai, pati S. supranta, jog tokie veiksmai gali turėti didelių pasekmių. Po šio įvykio S. P. alkoholio nevartojo, jo visiškai atsisakė. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką S. P., jog daugiau tokie veiksmais nepasikartotų. Jo teigimu, pokalbio su S. P. pakaks, kad ateityje toks elgesys nesikartotų, ji yra protingas žmogus.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, teisme nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Kaltinamoji nurodė padariusi išvadas, žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji išgyveno ir suprato padariusi klaidą teisme patvirtino ir jos sugyventinis M. D.. S. P. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. P. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, nors vairavimo metu apgadinta kita transporto priemonė, tačiau šioje byloje klausimo dėl žalos atlyginimo nekilo, civilinis ieškinys nėra pareikštas. S. P. yra teisiama pirmą kartą (b. l. 61), bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už šios nusikalstamos veikos padarymo metu įvykdytą KET pažeidimą, kitos nuobaudos negalioja (b. l. 62-65), dirba, buvusio darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, kaip aukšta kultūra, morale bei atidumu pasižyminti asmenybė, iniciatyvi, pareiginga ir sąžininga darbuotoja, mokosi (duomenys neskelbtini), lanko individualias siuvimo pamokas, yra kraujo donorė. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje S. P. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji S. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios sugyventinio M. D. prašymas perduoti S. P. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. neteistas, administracine tvarka baustas nebuvo, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas kaip santūrus, paslaugus, pareigingas, atsakingas darbuotojas, kuris laikosi sutartų įsipareigojimų. Teisiamojo posėdžio metu M. D. nurodė, kad savo sugyventinės S. P. poelgį vertina neigiamai, dėl tokio poelgio su ja buvo griežtas pokalbis, ji supranta padariusi didelę klaidą, žadėjo, kad ateityje toks elgesys nepasikartos. Tiek kaltinamoji, tiek ir jos sugyventinis M. D. parodė, kad kartu gyvena jau nemažiau kaip 3 metų, kartu vaikšto į įvairius renginius, keliauja, turi bendrų pomėgių, kartu propaguoja sveiko gyvenimo būdą, jų tarpusavio santykiai yra artimi, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio laiduotoju prašantis būti M. D. mano galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, ji pati taip pat nurodė juo pasitikinti, kad jis yra jai autoritetas, kartu planuoja jų bendrą gyvenimą kartu, ketina pirkti bendrą būstą, susituokti. Teismas, įvertinęs M. D. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su sugyventine, asmenines savybes, sprendžia, kad M. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą savo sugyventinei ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją M. D. atsakomybei. Įvertinus laiduotoju prašančio būti M. D. prašyme nurodytas aplinkybes dėl gaunamų pajamų, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojo M. D. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju S. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje S. P. nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau bausta už KET pažeidimų, tarp jų ir šiurkščių, tokių kaip greičio viršijimas, padarymą, kas neleidžia jos apibūdinti kaip išimtinai drausmingos vairuotojos, šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sukelti realūs padariniai, t. y. apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, kita vertus, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamoji teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga pasirūpinti sergančiais tėvu ir močiute, padėti jiems buityje, nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas. Teismas pažymi, kad kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga pasirūpinti sergančiais artimaisiais S. P. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivi už vairo, tačiau tai jos nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamosios nurodytas aplinkybes, susijusias su artimųjų sveikatos būkle ir būtinumu juos prižiūrėti teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau bet kuriuo atveju jos nesudaro pagrindo visiškai netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Čia atkreiptinas dėmesys, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi skirti mažesnio už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų arba lygų minimaliam teisės atėmimo terminą nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, jos kaip vairuotojos KET pažeidimų istoriją, nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai S. P.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. P. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi nemažą kiekį alkoholio sėdo už automobilio vairo, nepaisė pašalinio asmens pastabų dėl jos būklės, vairuodama automobilį kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, taigi jos veiksmais buvo sukeltos realios pasekmės, nors praeityje ji nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau bausta už kitų KET reikalavimų pažeidimus, kas neleidžia teigti, jog ji yra pavyzdinga vairuotoja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 30) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 32) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35, 36, 37), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
S. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją M. D. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
S. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
S. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti S. P., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. D., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.