- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- 2T-202/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Advokatai
- Rokas Bukauskas
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo tarptautinės privačios unitarinės įmonės SOLIBEL AO „N. F. Solid“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. liepos 1 d. sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. liepos 1 d. sprendimu nusprendė, remiantis taikos sutarties sąlygomis, patenkinti ieškinį ir išieškoti iš R. Kevalaičio įmonės tarptautinei privačiai unitarinei įmonei SOLIBEL AO „N. F. Solid“ 125 848,35 EUR skolą.
Pareiškėjas tarptautinė privati unitarinė įmonė SOLIBEL AO „N. F. Solid“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti įvykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. liepos 1 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (LR CPK 810 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmąją dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.
Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio pirmosios dalies nuostatą arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie šio straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti tais atvejais, kai arbitražinį susitarimą sudariusi šalis ar jos abi buvo neveiksnios, arbitražinis susitarimas negalioja, šaliai, kuriai nepalankus priimtas arbitražo sprendimas, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą ar ji dėl kitų priežasčių negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; sprendimas priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas, arbitražo sudėtis arba arbitražo procesas neatitiko arbitražinio susitarimo ar arbitražo vietos valstybės teisės; prašomas pripažinti sprendimas dar nėra galutinis arba yra panaikintas kompetentingos institucijos (V str. 1 d.)
Atsakovas iš R. Kevalaičio įmonė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, taigi jis nepateikė ir įrodymų, leidžiančių spręsti apie minėtų aplinkybių egzistavimą bei arbitražo proceso sąžiningumo principo pažeidimus. Kadangi Niujorko konvencijos V straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti nepripažinimo pagrindai yra priskiriami pagrindams, kuriuos turi nurodyti ir įrodyti atsakovas, prieštaraujantis arbitražo sprendimo pripažinimui, atsakovui nepateikus jokių duomenų, teisėjų kolegija savo iniciatyva šių pagrindų netikrina.
Pažymėtina, jog klausimas, ar šaliai buvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą bei bylos nagrinėjimą arbitražo tvarka, turi būti sprendžiamas pagal arbitražiniame susitarime nurodytą ar arbitražo procesui taikytiną teisę. Šalys 2006 m. gruodžio 18 d. sutarties Nr. 009/2006 (b.l. 23-25, 26-28) 8.2 punktu sutarė, kad ginčai turi būti sprendžiami Tarptautiniame arbitražiniame teisme prie Baltarusijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų. Susitarime šalys taikytinos teisės nenurodė. Iš Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. liepos 1 d. sprendimo nuorašo ir jo vertimo (b.l. 5-13, 14-21), matyti, kad atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie arbitražo procesą, arbitrų paskyrimą. Atsakovas teikė byloje procesinius dokumentus, turėjo atstovą. Teismo sprendime nurodoma, kad teismo sprendimas yra galutinis ir įsigalioja nuo jo priėmimo.
Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio antrosios dalies nuostatas arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas pagal pripažįstančios valstybės įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalyku arba jei nustato, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų pripažįstančios valstybės viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio. Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. liepos 1 d. sprendimą, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 812 ir 814 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. liepos 1 d. sprendimą dėl skolos priteisimo.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.