Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. atstovo advokato L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria nepatenkintas M. Z. atstovo advokato L. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1371/2014/VIL-160, kuriuo M. Z. už ATPK 172 str. 2 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 1000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos OKS vyr. specialistas P. T. 2014 m. balandžio 28 d. M. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. FR1064-3042 pagal ATPK 172 str. 2 d. dėl to, kad 2014-04-08 11.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog M. Z. vykdė individualią veiklą, prekiavo padangomis su verslo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2014-01-27, patikrinimo metu atliktas kontrolinis pirkimas – buvo nupirkta 2 vnt. padangų už 200 Lt, pinigus paėmė M. Z. ir su grąža neišdavė jokio dokumento, patvirtinančio apie pinigų priėmimą. Nustatyta, kad M. Z. sandėlyje vykdoma prekyba be kasos aparato. Tokiais veiksmais M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4.1 p. reikalavimus. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos departamento direktoriaus pavaduotojas M. A. 2014-05-15 nutarimu Nr. 1371/2014/VIL-160 už ATPK 172 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą M. Z. paskyrė 1000 Lt dydžio baudą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. atstovas advokatas L. B. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi skundo netenkino ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 1371/2014/VIL-160 paliko nepakeistą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. Z. prekybą vykdo neįrengtuose ir tik padangų prekybai pritaikytuose garažų boksuose, kurie nėra šildomi, neįrengta oro kondicionavimo sistema. Vykdant prekybą didelės šių garažų boksų durys yra laikomos nuolat atidarytos, todėl į garažą gali laisvai užeiti ir padangas apžiūrėti pirkėjai. Apeliantas pažymi, kad garažo durys yra tokios didelės, kad jas atvėrus susidaro įspūdis, jog garažas turi tik tris sienas, t. y. prekybos vieta iš esmės neturi lauko sienos. Dėl šių priežasčių, temperatūra ir kitos sąlygos šiame garaže iš esmės yra vienodos kaip ir lauke, todėl žiemą šioje prekyvietėje temperatūra yra minusinė, o vasarą pakyla labai aukšta. Pasak apelianto, esant tokioms sąlygoms akivaizdu, jog darbas kasos aparatu būtų apsunkintas ne tik dėl žmogaus biologinių savybių, bet ir techniškai nebūtų įmanomas, kadangi aplinkos sąlygos nesuderinamos su kasos aparatų techniniais reikalavimais. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. Z. veiklos patalpose nėra galimybių užtikrinti ir saugaus kasos aparato naudojimo, kadangi prekybos patalpos yra gana didelės, o patalpų durys yra laikomos nuolat atidarytos į lauką, bet kokie pirkėjai ir kiti asmenys gali laisvai įeiti ir išeiti iš patalpų, todėl laikyti kasos aparatą nebūtų saugu. Taip pat dalis prekybos yra vykdoma ne viduje, o lauke prie minėtų patalpų. Apeliantas mano, kad šiuo atveju akivaizdu, jog didžiulės garažo durys, kurios dėl savo dydžio gali būti prilyginamos sieną atitinkančioms konstrukcijoms, yra didžia dalimi atidaromos į lauką, todėl dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl temperatūros ir kitų sąlygų garaže, objektyviai nėra įmanoma naudoti kasos aparato. Apeliantas taip pat pažymi, kad ankstesnio operatyvinio patikrinimo metu, atlikto 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. jau po 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo reikalavimai dėl kasos aparatų naudojimo, Inspekcijos surašytuose dokumentuose nenurodoma, jog buvo pažeista Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, nors ir 2013 m. lapkričio 14 d. operatyvinio patikrinimo metu M. Z. savo veikloje nenaudojo kasos aparato. Pasak apelianto, dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiama nutartimi palikęs galioti Inspekcijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl M. Z. paskirtos administracinės nuobaudos apeliantas pažymi, kad ankstesnio operatyvinio patikrinimo metu, atlikto 2013 m. lapkričio 14 d., Inspekcija nenustatė jokių pažeidimų dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos, nepaisant to, kad M. Z. minėto operatyvinio patikrinimo metu vykdydamas veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nenaudojo kasos aparato. Taigi, pasak apelianto, M. Z. nebuvo įspėtas dėl būtinumo savo veikloje naudoti kasos aparatą, o administracinė nuobauda pagal ATPK 172 str. 1 d. buvo paskirta dėl kitų nustatytų pažeidimų. Tačiau beveik po metų, t. y. 2014 m. balandžio 8 d. Inspekcijai atlikus operatyvinį patikrinimą M. Z. vykdomos veiklos vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, jog M. Z. vykdė prekybą be kasos aparato, taip pažeidžiant Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos taisykles. Apeliantas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad M. Z. 2013 m. lapkričio 27 d. po ankstesnio operatyvinio patikrinimo jau buvo baustas administracine nuoboda pagal ATPK 172 str. 1 d., jam administracinė nuoboda dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pažeidimo buvo paskirta vadovaujantis ATPK 172 str. 2 d., kuri numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pakartotinį pažeidimą. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija ankstesnio, t. y. 2013 m. lapkričio 14 d., operatyvinio patikrinimo metu nenustatė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pažeidimų, neįspėjo M. Z. apie būtinybę naudoti kasos aparatą savo veikloje, negalima traktuoti Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pažeidimo kaip pakartotinio ATPK 172 str. 1 d. pažeidimo ir dėl to paskirti didesnę administracinę nuobodą. Apeliantas mano, kad dėl šių priežasčių turėtų būti taikomas ATPK 30¹ str.

Institucija atkreipia dėmesį, kad 2013-11-27 Inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas M. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 172 str. 1 d. Nustatyta, kad 2013-12-12 M. Z. pagal administracinį nurodymą sumokėjo 250 Lt. Taigi M. Z. pasinaudojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teise, numatyta ATPK 260¹ str., ir savo noru sumokėjo baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 172 str. 1 d. Pasak institucijos, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apelianto teiginys, kad M. Z. nebuvo įspėtas dėl būtinumo savo veikloje naudoti elektroninį kasos aparatą, yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos. Be to, M. Z. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas teisingai pagal ATPK 172 str. 2 d., įvertinus tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Anot institucijos, kaip pagrįstai yra konstatavęs apylinkės teismas, nuobauda M. Z. buvo paskirta tinkamai, įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nuobauda nėra per griežta bei atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas skunde neginčija nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad tikrinimo metu patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo įrengto kasos aparato ir pirkėjui kontrolinio pirkimo metu nebuvo išduotas kasos aparato kvitas, tačiau nurodo, kad M. Z. vykdoma veikla patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-04-03 įsakymo Nr. VA-40 1 punkto reglamentavimo sritį, todėl M. Z. vykdant prekybą padangomis garažų boksuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neturi būti reikalaujama naudoti kasos aparato. Minėto įsakymo 1 p. numatyta, kad naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet, asmeniui pageidaujant, išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą individualia veikla besiverčiantiems gyventojams (toliau – gyventojai), kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai, kad ankstesnio operatyvinio patikrinimo metu, atlikto 2013 m. lapkričio 14 d., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nenustatė jokių pažeidimų dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos, nagrinėjamu atveju nešalina M. Z. atsakomybės pagal ATPK 172 str. 2 d. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad inspekcija ankstesnio, t. y. 2013 m. lapkričio 14 d., operatyvinio patikrinimo metu nenustatė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pažeidimų, neįspėjo M. Z. apie būtinybę naudoti kasos aparatą savo veikloje, negalima traktuoti Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pažeidimo kaip pakartotinio ATPK 172 str. 1 d. pažeidimo ir dėl to paskirti didesnę administracinę nuobodą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-11-27 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas M. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 172 str. 1 d. Nustatyta, kad 2013-12-12 M. Z. pagal administracinį nurodymą sumokėjo 250 Lt (b. l. 74-75). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad M. Z. pakartotinai per vienerius metus padarė pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 172 str. 1 d., nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas teisingai pagal ATPK 172 str. 2 d.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. Z. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Dėl administracinės nuobaudos.

Jei teismas vis dėlto laikytų, kad M. Z. vykdomoje veikloje buvo būtina naudoti kasos aparatą ir jo nenaudojus buvo pažeista Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, apeliantas prašo teismo vadovaujantis ATPK 30¹ str. paskirti M. Z. švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. įspėjimą.

ATPK 172 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti M. Z. paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija M. Z. paskyrė minimalią ATPK 172 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į tai, kad M. Z. praeityje jau yra baustas pagal ATPK 172 str. 1 d., jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. M. Z. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą ir M. Z. atstovo advokato L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.