Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1468-1113/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e1-1468-1113/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28182-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
D. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1468-1113/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28182-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą D. K., būtent: 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 21.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai D. K. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą-apatinės lūpos kairės pusės raudonio-gleivinės muštinę žaizdą.

2. Kaltinamasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. nuvažiavo pas pažįstamą E. (pavardės nežino), kuri buvo pas N. draugę, pasiimti skolos. Jos abi jo laukė lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). E. jo paprašė, kad jis padėtų nunešti daiktus N., kuris buvo name, adresu (duomenys neskelbtini). Sakė, kad N. geria, į namus negrįžta, bučiuojasi su mergomis, ir kad jo draugė su juo kartu nebegyvens. Iš viso buvo trys rankinės N. daiktų. Tai visi trys, nešini rankinėmis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. Kažkuri iš merginų paskambino N., kad jis ateitų pasiimti savo daiktų. N. atėjo greitai, buvo neblaivus. Kadangi N. vienam buvo sunku panešti tris rankines, tai jis jam padėjo. Merginos su jais kartu nėjo. Užėjus į butą, pamatė vykstančias išgertuves. Ten be N. buvo vienas vyras ir dvi moterys. Tą vyrą matė pirmą kartą, jo vardo, pavardės nežino, bet suprato, kad tai jo butas. Abi moteris pažinojo tik iš matymo, jas abi matė antrą kartą, tai buvo D. ir A. Nežino jų nei pavardžių, nei kur jos gyvena. Minėti asmenys buvo neblaivūs. Tik įėjus į kambarį, prie jo priėjo D. ir be jokios priežasties vieną kartą delnu trenkė jam į veidą. Jis iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, pamanė, kad ji girta ir nesupranta ką daro. Paskui ji puolė prie jo bučiuotis. Jis ją atstūmė nuo savęs. Tada D. jam vėl trenkė vieną kartą delnu į veidą. Tada jis jai pasakė: „dar kartą suduosi, gausi atgal“. Po tų žodžių D. jam vėl trenkė vieną kartą delnu į veido sritį. Jis D. K. trenkė delnu vieną kartą į veidą, o ne kumščiu. Jis supyko ant D., kad ji mušasi, todėl jai delnu trenkė vieną kartą į veidą. D. nuo suduoto smūgio pargriuvo ant lovos. Jis D. nevadino necenzūriniais žodžiais, jos atžvilgiu grasinančių žodžių neišsakė. Jis išėjo iš buto. Buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Šį įvykį matė A., N. ir vyriškis, girtavęs su jais kartu. D., suduodama jam per veidą fizinio skausmo nesukėlė, todėl į policiją su pareiškimu nesikreips, dėl to jokių pretenzijų neturi. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 83–86; 91–93).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

3.1 nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. K. parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. dienos metu, buvo pas pažįstamus asmenis, jų įvardyti nenori, bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės. Ten buvo N., A., jų pavardžių nežino, ir O. L. Tie asmenys nėra jos draugai, juos matė antrą kartą. Po kiek laiko O. pasiūlė pratęsti išgertuves pas jį namuose. Tai kažkur apie 18 val. keturiese - ji, O., N. ir A., taksi automobiliu nuvyko pas jį į butą. O. gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Ten toliau vartojo alkoholį. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Išgertuvių metu pastebėjo, kad N. telefonu su kažkuo susiskambino ir kažkur apie 21.30 val. į butą atėjo D. Jis atnešė N. daiktus, kuriuos kaip suprato, jam perdavė N. sugyventinė. Pats N. iš buto nebuvo išėjęs. Kadangi N. dvi savaites užgėrė, tai suprato, kad jo sugyventinė nusprendė su juo kartu nebegyventi. D. buvo blaivus. Iš pradžių D. su ja kalbėjo draugiškai, o paskui be jokios priežasties ją pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji įsižeidė dėl šių žodžių, todėl D. delnu sudavė vieną kartą į veidą. Sudavė tikrai nestipriai, ne iš visų jėgų. Tai padarė, nes labai įsižeidė. Kokią teisę D. turi ją taip vadinti, jis juk jos gerai nepažįsta. D. ji tik vieną kartą sudavė į veidą, prie jo bučiuotis nepuolė. Jis neperspėjo, kad gaus atgal ir D. tada iškart trenkė jai atgal. Tai yra jis kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį. Smūgis buvo stiprus. Nuo suduoto smūgio pargriuvusi ar kur atsitrenkusi nebuvo. Ji pajuto, kaip iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, nubėgo į vonios kambarį. Veidrodyje pamatė ant kairės pusės apatinės lūpos žaizdą. D. iškart pasišalino. O. padavė ledukų, ji juos užsidėjo ant lūpos. Šio įvykio N., A. nematė, jie buto balkone, tuo metu rūkė. O O. buvo tame pačiame kambaryje, bet jis buvo nusisukęs, stovėjo prie kolonėlės, ten muziką pajunginėjo. Jai skaudėjo lūpą, todėl nusprendė išsikviesti policiją. N., O., A. nenorėjo, kad ji kviestų policiją. N. iš jos net buvo atėmęs telefoną, bet ji telefoną atsiėmė. N. dar jai pagrasino, kad jeigu iškvies policiją, nevaikščios ant tos žemės. Ji jam pasakė, kad nebijo ir paskambino 112. N. grasinimų nesureikšmino, jis girtas būdamas, nesuvokė ką šneka. Policija atvyko vienu metu su greitosios med. pagalbos medikais. Medikė, ją apžiūrėjusi, pasakė, kad reikia vykti į ligoninę, nes reikės susiūti žaizdą, esančią lūpoje. Buvo nuvežta į ligoninės priėmimo skyrių, kur susiuvo lūpoje esančią žaizdą ir išleido. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ligoninėje gydytojas jai pašalino iš lūpos siūlus. Daugiau į medikus nesikreipė. Kiek jai žinoma, D. yra agresyvus, ne kartą teistas, ji jo bijo. Jis ne kartą iki įvykio jai yra rašęs meilės žinutes, bet ji su tokiu žmogumi vengia bendrauti. D. įvykio metu grasinančių žodžių neišsakė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 16-19);

3.2 liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. M. parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. dienos metu su D. ir A. nuvyko pas O. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Merginų pavardžių nežino, su jomis bendrauja mažai. Pas O. visiems vartojant alkoholį, jam paskambino sugyventinė J. G. ir pasakė, kad išeitų į lauką pasiimti savo daiktų, dar pasakė, kad daugiau su juo nebegyvens. Jis išėjo į lauką, prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjo J., E. K. ir vyriškis. To vyriškio nepažįsta, jo vardo, pavardės nežino. J. pasakė, kad dėl dažno gėrimo su juo kartu nebegyvens, padavė tris rankines su jo daiktais. Jis J. nieko nesakė. Tas vyriškis jam padėjo daiktus nusinešti į butą, kuriame vyko išgertuvės. Jis buvo labai girtas, D. taip pat buvo visa girta. Jis iškart nuėjo į balkoną parūkyti, o tas vyriškis pasiliko kambaryje. Jis paties įvykio nematė, vienas rūkė balkone. Kai grįžo iš balkono į kambarį, to vyriškio nebebuvo. D. sėdėjo ant lovos, ant jos kelnių matė kraujo, bet dėl girtumo neprisimena, ar ant D. veido buvo sužalojimų. Neprisimena, kiek tada buvo valandų. Pamena, kad D. sakė, jog rašys pareiškimą. Jam A. pasakė, kad D. tam vyriškiui, kuris padėjo parsinešti daiktus į butą, kelis kartus trenkė į veidą, tai tas vyriškis po to jai atgal ranka trenkė vieną kartą į veidą. A. neminėjo, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, taip pat neminėjo, kuo - ranka ar kumščiu vyriškis trenkė D. į veidą. D. pati telefonu išsikvietė policiją, buvo atvykusi ir greitoji med. pagalba. Kaip minėjo, buvo labai girtas, todėl ne viską prisimena, kas vyko išgertuvių metu. Pamena, kad O. ir A. sakė, kad D. tam vyriškiui sudavė už nieką, tai yra be jokios priežasties (b. l. 56–59);

3.3 liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas O. L. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. dienos metu buvo pas draugą D. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur gėrė alų. Apie 15 val., jau ruošiantis važiuoti namo, paskambino D., jos pavardės nežino, ir pakvietė užsukti į (duomenys neskelbtini), bendrabutį pašvęsti. Nuvykus minėtu adresu, eidamas koridoriuje išgirdo muziką, tai ir užėjo į tą kambarį, kur ir vyko išgertuvės. Ten buvo D., A., N., kurių pavardžių nežino ir pagyvenusi moteriškė, kaip suprato, to kambario šeimininkė, kurią matė pirmą kartą. Apie valandą laiko ten vyko išgertuvės, paskui jiems ta moteris liepė skirstytis. Tai kažkaip bendru sutarimu nusprendė eiti visi pas jį į butą toliau švęsti. Jis, N., D. ir A. pėsčiomis nuėjo iki jo nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu N. kažkas paskambino ir jis po pokalbio greitai išėjo iš buto. Už kelių minučių N. kartu su nepažįstamu vyriškiu grįžo pas jį į butą. Tas vyriškis padėjo N. parnešti rankines su daiktais. Kaip suprato, N. išsiskyrė su savo drauge, tai jam kažkas atvežė tuos daiktus. Kaip suprato, D. tą vyriškį pažinojo, nes jie tarpusavyje bendravo, draugiškai persimetė keliais žodžiais. Tuo metu jis su N. nuėjo į balkoną parūkyti. Nepamena, ar su jais kartu balkone buvo A. Kol rūkė, iš kambario jokio sklindančio triukšmo negirdėjo, nes kambaryje grojo garsiai muzika. Rūkė gal kokias 3 ar 5 minutes. Grįžus į kambarį, jis pamatė D. sėdinčią ant lovos, jai buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas. To nepažįstamo vyriškio bute nebebuvo. Nepastebėjo, kad D. rūbai būtų kruvini. Buvo nedaug kraujo pritaškyta ant grindų. D. jiems pasakė, kad jai trenkė tas vyras, kuris kartu su N. atėjo. Nesakė, kiek kartų jai sudavė, neminėjo kodėl ją mušė. Ji paminėjo, kad tam vyriškiui irgi trenkė per veidą, tik nesakė už ką. Gali pasakyti, kad D. mėgsta, būdama neblaivi, be jokio pagrindo trenkti per veidą žmonėms. D. buvo isterijoje, sakė, kad reikia kviesti policiją. Jis iš šaldytuvo paėmė ledukų, jai uždėjo ant lūpos. Kadangi buvo neblaivus, tai D. apie įvykio aplinkybes neklausinėjo, ką ji pasakė, tai tik tai ir žino. Paties įvykio jis nematė. A. iš jų buvo girčiausia, ji kažką rėkavo, jis jos nesiklausė. Kas iškvietė policiją, nepamena. Buvo atvykusi policija ir greitoji med. pagalba, medikai D. išsivežė. D. pažįsta apie mėnesį laiko, su ja bendrauja minimaliai. N. ir A. pažįsta mažai, su jais buvo susitikęs antrą kartą (b. l. 62–65);

3.4 liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. V. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. ji, D., N., jų pavardžių nežino, nuėjo pas O. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, nes ten lankėsi pirmą kartą. Prieš tai visi vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą. Pas O. bute visi vartojo alkoholį. Dėl girtumo daug ko neprisimena. Apie 21.30 val. ji pamatė kambaryje nepažįstamą vaikiną. Jį matė pirmą kartą, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Tas vaikinas buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, buvo blaivus. Kas jį pasikvietė, nežino. D. su juo pradėjo bendrauti. Ji pasiėmė cigaretę ir nuėjo į balkoną parūkyti. Jai iš paskos atėjo N. O kur buvo O. neprisimena, gal rūkė balkone kartu su jais. Būnant balkone, maždaug po 5 minučių išgirdo D. šūktelėjimą. Jie nuėjo pasižiūrėti į kambarį, kas vyksta. D. sėdėjo ant sofos, jai buvo prakirsta lūpa, iš žaizdos bėgo kraujas. Daugiau ant jos kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji D. paklausė, kas buvo. Ji pasakė „jis man trenkė“, daugiau nieko nepasakojo, ji pati jos neklausinėjo, nenorėjo kištis. Neprisimena, ar tas nepažįstamas vaikinas buvo kambaryje, ar jau buvo išėjęs. Kažkas iš jų D. padavė rankšluostį, juo nuo lūpos nusivalė kraują. Ji įvykio nematė. Ji nežino, iš kur sužinojo, kad D. irgi trenkė tam vaikinui, gal kas iš sugėrovų sakė. Kas iškvietė policiją, nežino. Greitoji med. pagalba D. išsivežė. Nepamena, ką pasakojo policijos pareigūnams. Iš D. niekas telefono neatėmė, jai grasinančių žodžių niekas iš jų neišsakė (b. l. 68–71);

3.5 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog D. K., pageidaudama pareikšti apie įvykį, 2021 m. rugpjūčio 17 d. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 22 val. būnant svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė pažįstamas D., suduodamas vieną kartą ranką į veidą. Nuo smūgio jai buvo prakirsta apatinė lūpa ir sukeltas fizinis skausmas. Prašo nubausti ją sumušusį asmenį. D. K. parodė, kad pažįstamas O. ją ir kitus bendrus pažįstamus pasikvietė į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Jie atvyko apie 19.15 val. ir vyko išgertuvės. Jose dalyvavo pats O., A., N. ir ji. Vėliau iš matymo pažįstamas D. atvežė N. rūbus, nes N. žmona ar sugyventinė jį iškraustė iš namų dėl gėrimo. Prie jų į vakarėlį įsitraukė ir D., bet jis alkoholinių gėrimų negėrė, nes alkoholio nevartoja. Apie 20 val. tarp jos ir D. įvyko žodinis konfliktas. D. ją įžeidė, ji jį taip pat įžeidė, tačiau, kas pirmas pradėjo konfliktą neprisimena. Kokius žodžius sakė vienas kitam neprisimena, galimai dėl per daug išgerto alkoholio. Žodinio konflikto metu ji delnu pliaukštelėjo D. per veidą. Tada jis dar labiau įsižeidė, sakė, kad ji jį pažemino prieš draugus ir jis trenkė jai vieną kartą ranka, galimai kumščiu, į veidą, taip prakirsdamas apatinę lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą. Iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kiek pamena, ji pati išsikvietė medikus. Įvykio metu jie visi, išskyrus D., buvo neblaivūs. Netrukus atvyko policija ir medikai. Prieš atvykstant policijai, D. spėjo pasišalinti. N. su A. buvo visiškai girti, jie įvykio aplinkybių nematė, nes buvo nuėję parūkyti į balkoną. Medikai ją išsivežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių, kur, susiuvę lūpos žaizdą, išleido gydytis ambulatoriškai. Konflikto metu, kai ji sudavė D. per veidą, jam jokių sužalojimų nepadarė ir fizinio skausmo sukelti negalėjo, nes specialiai sudavė nestipriai. Į policiją ji iš karto nesikreipė ir pareiškimo nerašė, nes tikėjosi, kad konfliktą pavyks išspręsti taikiai. Šiuo metu persigalvojo ir prašo nubausti D. įstatymų nustatyta tvarka, jo atsiprašymas jai nereikalingas, prašo įpareigoti jį atlyginti jai padarytą moralinę žalą, kurios dydį nurodys vėliau (b. l. 7–10);

3.6 specialisto išvadoje Nr. G 989/2021(04) nurodyta, jog D. K. nustatytas sužalojimas: apatinės lūpos kairės pusės raudonio-gleivinės muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34);

3.7 policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. 21.59 val. gautas pranešimas, jog pranešėją svečiuose sumušė pažįstamas draugas, veido trauma. 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.39 val. iš ligoninės gautas pranešimas, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.22 val. GMP iš (duomenys neskelbtini), pristatė neblaivią (1,75 prom. girtumas) K. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aplinkybės neaiškios. Diagnozė: mušta lūpos žaizda. Išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 37–40);

3.8 iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, jog įvykio vietoje policijos pareigūnams bei medikams D. K. teigia, jog neseniai ją sumušė draugas, sudavė į veidą, nurodo, jog kiti asmenys matė, kaip jai sudavė, taip pat teigia, jog ji bijo, nes grasino. Bute esantys asmenys aiškina, kad ji pati pirma trenkė, o po to gavo atgal (b. l. 46–49).

2. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo D. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo D. Š. prisipažinimas, nukentėjusiosios D. K. parodymai, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, patvirtina, jog D. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją D. K.. Kaltinamasis D. Š. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. Š. veiksmai prieš nukentėjusią pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir D. Š., už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja D. K.. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu).

4. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog D. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, įpareigojimais bei draudimais (b. l. 119–122).

5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

6. Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. Š. teistumui išnykus laikomas neteistu (b. l. 106–114), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 102–105), (duomenys neskelbtini) (b. l. 100), (duomenys neskelbtini) (b. l. 101), turintis (duomenys neskelbtini) (b. l. 97). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokurorės siūlymui, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), netaikant intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam skirtini jo veikai ir asmenybei proporcingi įpareigojimas bei draudimas, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui.

8. Kaltinamajam D. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

9. Civilinis ieškinys nepareikštas.

10. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, įpareigoti D. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja D. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, įpareigoti D. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja D. K..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. Š. panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią D. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. Š., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Renata Maziliauskienė