Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio mėn. epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems (3) mėnesiams, pagal LR BK 140 str. 1 d. (2007-08-11 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems (5) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas šešeriems (6) mėnesiams, po ko vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-07-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinai A. Č. paskirta septynerių (7) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Č. 2007 m. birželio mėn., tiksli data nenustatyta, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), vieną kartą delnu sudavė savo sugyventinės Z. V. nepilnametei dukrai N. V. į veidą bei vieną kartą kumščiu į nugarą, tuo nukentėjusiajai N. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Č. 2007 m. rugpjūčio 11 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės Z. V. nepilnametei dukrai N. V. sudavė ne mažiau trijų kartų diržu su sagtimi į kairįjį šoną, šlaunų sritis ir kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajai N. V. nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

A. Č. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendį, prašo jį pakeisti, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Apeliantas teigia, kad jis iš savo uždarbio išlaiko du savo ir du sugyventinės vaikus, tarp jų ir N. V.. Gailisi nežymiai sužalojęs N. V.. Tai padarė tik norėdamas ją sudrausminti, kadangi ji neklausydavo savo motinos. Tiek savo, tiek sugyventinės vaikus myli vienodai ir nori, kad jie išaugtų dorais žmonėmis. Apeliantas nurodo, kad darbe yra charakterizuojamas kaip labai geras darbuotojas, turintis daug praktinių žinių, gerai organizuojantis darbą, lengvai bendraujantis su bendradarbiais, nekonfliktiškas žmogus, greitai bus paaukštintas pareigose, ir visa tai rodo, jog jis yra pasitaisęs ir tvirtai pasiryžęs stoti į doros kelią. Apeliantas teigia, kad dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai netaikė LR BK 75 str. 1 d.

Nuteistasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir jos atstovė prašo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Skundas atmetamas.

A. Č. nuteistas už du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus. Prieš tai jis buvo teistas 6 kartus, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanakintam teistumui, todėl pagal BK 27 str. 1d. yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 str., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas A. Č. už abi veikas iš alternatyvių bausmių pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmes. Už vieną iš padarytų veikų paskirta minimali, už antrąją nedaug didesnė už minimalią bausmė, o subendrintoji bausmė yra tik kiek daugiau nei du su puse mėnesio didesnė už neatliktąją, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu. Įvertinus visumą bylos duomenų, apibūdinančių A. Č. padarytas veikas, skunde nurodytas aplinkybes, kurioms esant A. Č. smurtavo prieš N. V. – jos neklausymą, nesiskaitymą su motina, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis – dirba, užsirekomendavo kaip geras darbuotojas, išlaiko šeimą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau ir tai, jog apeliantas ne kartą teistas, seniūno apibūdinamas kaip neatsakingas asmuo, nusikalstamas veikas padarė pirmaisiais mėnesiais po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, A. Č. skirtos bausmės yra teisingos, jos paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. A. Č. abi veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžu, padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, neatlikęs 4 mėnesių ir 13 dienų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas subendrinęs bausmes už naujus nusikaltimus su šia neatlikta bausme, pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, nes atidėti bausmės vykdymą A. Č. pagal BK 75 str. negalima.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.