Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2175-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
1S-2175-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00084-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-2175-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00084-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. LK-211 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad T. A. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2015-03-05 to paties teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Anksčiau teistas du kartus.

Bausmės pradžia – 2011-02-14, o pabaiga – 2019-08-14. Neatlikta bausmės dalis nurodyta Komisijos nutarime - 3 metai 10 mėnesių 15 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-09-29 nutarimu Nr. LK-211 nutarė netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau BVK)157 str. 2 d. 2 p.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi atmetė T. A. skundą dėl šio Komisijos nutarimo, kadangi visuma aplinkybių nesudaro galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio teigiamą kaitą bei pažangą mažinant recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį prašo panaikinti. Skunde nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, nes teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes, nors tą ir daro. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis iš esmės vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymų reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, pateikė prašymą, tačiau visiškai subjektyviai nusprendė, kad jis nėra linkęs taisytis. Teismas rėmėsi, kad jis daug kartų buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis už įstaigos rėžimo pažeidimus, tačiau visiškai nevertino to, kad jos jau negaliojančios, neatsižvelgė už ką jos paskirtos, tačiau motyvavo, kad jis charakterizuojamas neigiamai, kaip nenorintis paklusti teisės normoms, taisytis ir to pasėkoje, nebenusikalsti. Nors teismas, priimdamas nutartį ir aptarė aplinkybes ar jis daugiau nebenusikals, tačiau visa tai įvertino labai subjektyviai, nors byloje esantys įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas rėmėsi psichologinio tyrimo išvadomis, kurios iš tikrųjų yra subjektyvios, niekas neįvertina ar žmogus tikrai taip galvoja, ar pasakė tai tik juokaudamas. Teismas taip pat labai subjektyviai vertino jo nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją mažinti. Nors tokia rizika buvo nustatyta pagal mokslinę metodiką kaip vidutinė, tačiau teismas nutartyje nurodė, kad ji yra arčiau aukštos, o pastangos ją mažinti yra minimalios, nors jis ir stengėsi - mokėsi kiek galėjo, stengėsi atlyginti padarytą materialinę žalą, nors atliekant bausmę tai yra neįmanoma. Teismas savaip įvertino mokslinę metodiką nors ir neturi jokių pagrindų ja abejoti, kitose bylose ta metodika ir remiasi. Nuteistiesiems, galbūt, taikomi dvigubi standartai. Mano, kad ir kaip stengtųsi, tačiau dėl tam tikrų žinybų nusistatymo jo atžvilgiu, niekaip ankščiau į laisvę neišeis, negalės atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, pradėti gyventi normalų, visavertį gyvenimą. Iš tiesų niekas nesupranta, ką jis galvoja ir mąsto, nors ir nori kažką savo gyvenime pakeisti, tačiau niekas juo nenori patikėti, kur kas paprasčiau netaikyti lygtinio paleidimo ir ieškoti būdų kaip vėl nubausti drausmine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama esant tiek žemai, tiek vidutinei, tiek ir aukštai nusikalstamumo rizikai.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai įvertintos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Mokėsi Pataisos namų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę. Dalyvauja socialinės reabilitacijos privalomose programose, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos duomenų, pagal „OASys“ metodiką T. A. nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – 70 balų. Be to, vertinant jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios (nuo 2011-02-14) iš viso net devyniolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles (nuobaudos šiuo metu negalioja), tuo tarpu paskatintas buvo tik vieną kartą (2015-04-08), o po paskatinimo paskyrimo, 2015-09-14 įtarus, jog jis gali būti vartojęs psichiką veikiančių medžiagų, buvo patikrintas greita tyrimo priemone (testu), buvo nustatytas marihuanos vartojimo faktas, kadangi nuteistasis su testo rezultatais nesutiko, tiriamoji medžiaga nusiųsta ištirti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nors nuteistajam skirtos nuobaudos šiuo metu jau negalioja, tačiau tokio didelio nuobaudų skaičiaus nuteistajam skyrimas netolimoje praeityje jį charakterizuoja neigiamai. Tai rodo, kad nuteistasis nėra nuoseklus siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

2015-09-16 Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys susiję su nuteistojo nuostatomis, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu (stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; dviprasmiška nuostata į prižiūrą, yra turėjęs nuobaudų, kurių nelaiko rimtomis; žmonių apgaudinėjimo nelaiko nusikaltimu, nes mano, kad naivūs žmonės (nukentėjusieji) yra patys kalti dėl savo naivumo (kad tapo jo nusikaltimų aukomis), nerodo jiems jokios užuojautos; nuteistojo savęs vertinimas itin aukštas, specialistų vertinimu, stebimas netgi išpūstas (perdėtas) savo vertės jutimas, jis visiškai nesavikritiškas, neigia apskritai turintis kokių nors elgesio problemų) patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu savo mąstymo, elgesio ir nuostatų nepakeitė, todėl spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką neleidžia ir ši aplinkybė.

Nusikaltimai už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę įvykdyti siekiant finansinės naudos. Šių duomenų kontekste pabrėžtina tai, kad pataisos namuose T. A. nedirba, pats teigia, jog dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Šią darbinės motyvacijos stoką teismas vertina itin neigiamai, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi priteistų ieškinių už 20 000 Eur, įstaigoje gautas antstolių areštas 1830 Eur sumai, iš kurių nuteistasis yra padengęs tik 24 Eur, kas rodo finansinį nuteistojo nesavarankiškumą bei nestabilumą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, galintį paskatinti ir pakartotinį T. A. nusikalstamumą. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog stengėsi atlyginti padarytą žalą, tačiau tai tik deklaratyvūs teiginiai, kurių nuteistojo elgesys ir nuostatos į darbą nepatvirtina.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šios išvardintos aplinkybės, parodo nuteistojo siekį vykdyti socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ne savanorišką nuteistojo norą pasitaisyti ir kiek galima labiau sumažinti pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius ir tai, neduoda pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, įvertinus ir tai, kad esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, jo pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi. Todėl švelninti T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo T. A. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis