- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-483-278/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Ieškovas
- A. Š., P. V. G., A. G., V. Š.
- Atsakovas
- E. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-483-278/2008
121.14; 122.2; 122.3; 122.4;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 1d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. spalio 7d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4-228/2008 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š., P. V. G., A. G., V. Š. ieškinį atsakovei E. G. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja E. G., vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-131-82/2007, panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 01 10 sprendimą už akių ir atmesti ieškovų reikalavimus. Nurodė, kad sprendimas už akių priimtas teismui konstatavus, jog ji, kaip atsakovė, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teigia, jog teismo sprendimu už akių ji neteko savo nuosavybės, nes teismas neišaiškino jai procesinių teisių, ji jų nesuprato ir savo teisėmis negalėjo tinkamai pasinaudoti, o jos nesugebėjimą pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesu ir kaip sankciją priėmė sprendimą už akių, tuo neteisėtai suteikdamas pirmenybę greitesniam bylos išnagrinėjimui, o ne teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėja nurodė, kad netinkamai taikytas sprendimo už akių institutas ir jai tinkamai neišaiškintos procesinės teisės yra esminės klaidos, dėl ko ji neteko galimybės pasinaudoti teisine pagalba bei teikti įrodymus. Be to, procesiniu sprendimu naudojimosi tvarka statiniais nustatyta ne tik nesantiems statiniams, bet ir statiniams, kurie nuosavybės teise priklauso jai asmeniškai. Nurodė, jog išrašai iš registrų, paveldėjimo teisės liudijimas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai. Be to, pareiškėja nurodė, kad tik 2008 05 26 posėdžio metu civilinėje byloje Nr.2-936-356/2008 dėl antstolio nurodymų nevykdymo jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos ir tik tada ji aiškiai suprato, kad jai reikalinga advokato pagalba, todėl teigia, kad apie 2007 01 10 sprendimo už akių neteisėtumą ji sužinojo tik po teisių išaiškinimo, todėl mano, kad terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti E. G. prašymą atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, jog A. Š., P.V. G., A. G., V. Š. ieškinys dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo E. G. buvo išsiųstas kartu su pranešimu, kuriame nurodyta informacija apie būtinumą pateikti atsiliepimą į ieškinį, šiam dokumentui keliamus reikalavimus bei galimas pasekmes, nepateikus šio procesinio dokumento, o 2006 12 05 nutartyje dėl trūkumų pašalinimo išaiškinti ir nurodyti atsakovės pateikto dokumento, kurį teismas laikė atsiliepimu, trūkumai. Teismas nurodė, kad nustatytu terminu E. G. nepašalinus trūkumų ir nepateikus įstatymų reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, pateiktas atsiliepimas CPK 115str. 3d. pagrindu laikytas nepaduotu ir grąžintas, o 2007 01 10 priimtas sprendimas už akių, kurio rezoliucinėje dalyje išaiškinta atsakovės teisė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 46, 67-69). Teismas darė išvadą, kad E. G. tinkamai buvo išaiškintos jos teisės teikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kitos teisės, todėl nėra pagrindo civilinėje byloje Nr.2-131-82/2007 atnaujinti proceso. Be to, teismas konstatavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą, nuo tos dienos, kada ji sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja E. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 10 07 nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-131-82/2007 nagrinėjimą iš esmės. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 185 str. 1 d. ir 291 str. 1 d. 5 p. nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo, nepagrįstai ir neteisėtai savo skundžiamoje nutartyje neaptarė pareiškėjos atstovo pateiktų argumentų, jog E. G. pareigų nesupratimas akivaizdžiai matyti iš jos teismui teiktų ranka rašytų dokumentų; jog teismas privalėjo ne tik išaiškinti procesines teises ir pareigas, bet ir įsitikinti, kad jos yra suprastos; be to, neįvertinta, jog sprendime už akių buvo pasisakyta dėl daiktinių teisių į neegzistuojantį daiktą bei E. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį malkinės priestatą, kurį ji statė ir įteisino pati bei aplinkybę, kad gyvenamojo namo išplanavimas neatitinka patvirtintos naudojimosi tvarkos. Teismas nevertino ir pateiktų įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus. Nurodo, jog teismas pažeidė CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatas, pagal kurias procesas gali būti atnaujinamas, kai teismo sprendime yra padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida: tai ne tik tinkamai neišaiškintos procesinės teisės, bet ir netinkamai taikytas sprendimo už akių institutas. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ieškovams pareikštą negatorinį ieškinį, iš kurio argumentų matyti, kad sodybos savininkė yra E. G.. Mano, kad teismas neteisingai taikė CPK 368 str. 1 d. nuostatas nustatant prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino eigos pradžią.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai A. Š., P.V. G., A. G., V. Š. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2008 10 07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, kad per teismo nustatytą terminą E. G. nepateikus tinkamai paruošto atsiliepimo, byloje buvo priimtas sprendimas už akių. Teigia, jog E. G. neįrodė, kad sprendimo už akių institutas buvo taikomas netinkamai bei teiginio, kad jai tinkamai neišaiškintos procesinės teisės. Nurodo, kad E. G. nerūpestingai vykdė bei įgyvendino savo procesines pareigas, nors anksčiau jos inicijuotose bylose ją atstovavo advokatai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, kurioje 2007 01 10 buvo priimtas sprendimas už akių, į teismą 2008 06 16 E. G. kreipėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad nagrinėdamas civilinę bylą pagal A. Š., P.V. G., A. G., V. Š. ieškinį, teismas tinkamai neišaiškino jai procesinių teisių, neįsitikino ar šias teises ji suprato, o 2007 01 10 priimdamas procesinį sprendimą, netinkamai taikė sprendimo už akių institutą. Be to, nurodė, kad naudojimosi statiniais tvarką teismas nustatė realiai nesantiems daiktams bei daliai nekilnojamųjų daiktų, kurie priklauso pareiškėjai. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo (toliau pareiškime) E. G. nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą, priimto sprendimo už akių neteisėtumą ji sužinojo tik tada kai po 2008 05 26 teismo posėdžio, teismui išaiškinus jai teises, kreipėsi į advokatą (b.l.3-42). Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 370 straipsnis nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiunčia šio prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims bei paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teisme posėdžio datą (CPK 370str.2d.). Teismo posėdyje, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino bei pagrįstas CPK 366str. 1d. nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370str.4d.). CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Todėl galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai nustatyti Civilinio proceso kodekso normose, tai jų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmes įtvirtina procesinius terminus reglamentuojančios proceso teisės. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t.y., nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (CPK 369str.1d.4p.). CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas. Klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t.y., kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366str.1d.9p. pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai procesinis sprendimas įteikiamas CPK 275str.1 d. nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, 6.8p.). Iš civilinės bylos Nr. 2-131-82/2007 matyti, kad 2005 12 20 priėmus ieškovų A. Š., P.V. G., A. G. ir V. Š. ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, teismas E. G. išsiuntė ieškinio nuorašą ir jo priedus bei pranešimą, kuriame nurodė jos pareigą nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį, šiam procesiniam dokumentui keliamus turinio reikalavimus ir galimas pasekmes, nepateikus atsiliepimo. Šie procesiniai teismo veiksmai, atitiko CPK 225str. nustatytus reikalavimus, būtinus teismui atlikti priėmus ieškinį. E. G. pateikus įstatymų reikalavimus neatitinkantį atsiliepimą į ieškinį, 2006 12 05 nutartimi teismas nustatė terminą minėto dokumento trūkumams pašalinti, o trūkumų nepašalinus, procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų neatitinkantys raštai E. G. buvo grąžinti. Utenos rajono apylinkės teismui 2007 01 10 priėmus sprendimą už akių, jo nuorašas buvo išsiųstas atsakovei, išaiškinant jos teisę per 20d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (civilinė byla Nr.2-131-82/2007, b.l. 33, 39, 41, 46, 67-69). Aplinkybę, kad atsakovei buvo įteiktas sprendimas už akių, patvirtina teismui pateikti jos 2007 01 26 bei 2007 01 30 pareiškimai teismui iš kurių matyti, jog atsakovė nesutiko su priimtu procesiniu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-131-82/2007, b.l. 67-72, 77). Šie duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad apie priimti sprendimą už akių bei pareiškėjos teigimu pažeistas jos teises, jai tapo žinoma gavus minėtą 2007 01 10 sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G., dėl proceso atnaujinimo kreipdamasi tik 2008 06 16, praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, yra pagrįsta. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir 2007 02 27 pareiškimo teismui bei 2008 05 26 teismo posėdyje pareiškėjos duoti paaiškinimai, kad kreiptis į advokatą ji neturėjusi lėšų (civ. byla Nr.2-131-82/2007, b.l.86-87, civ. byla Nr. A2-4-228/2008, b.l. 28-30). Pareiškėjai praleidus terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir neprašius šio termino atnaujinti, atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr.2-131-82/2007 teismui nebuvo pagrindo.
Be to, Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nagrinėdamas bylą ir priimdamas procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas aiškios teisės normos taikymo klaidos nepadarė. Šią išvadą duoda pagrindą daryti sekančios aplinkybės. CPK 366str.1d.9p. nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji, todėl ar pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370str.3d.). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y., tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą procesinį sprendimą pakeisti ar panaikinti. Kaip nurodyta aukščiau, E. G. 2006 11 20 pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo buvo įpareigota per 15d. nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į A. Š. ir kt. ieškovų ieškinį bei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės - esant ieškovų prašymui, teismo teisę priimti sprendimą už akių (civilinė byla Nr.2-131-82/2007, b.l.33). Kadangi teismas buvo išaiškinęs E. G. galimas pasekmes jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o sprendime už akių atsakovės teisę 20d. terminu paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teigti kad jai nebuvo išaiškintos jos teisės, nėra pagrindo. Iš bylos dokumentų matyti, kad E. G. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir tinkamo procesinio dokumento dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 51str. nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Ar naudotis šia teise, sprendžia patys asmenys, išskyrus Civilinio proceso kodekso bei Civilinio kodekso nustatytus atvejus, kai asmuo privalo byloje turėti advokatą. Be to, tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje, posėdžio pirmininkui manant jog šalis ar tretysis asmuo be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, gali būti pasiūlyta šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese (CPK 51str.3d., 161str.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2000-2001m.m. E. G. teismuose buvo iniciavusi keletą bylų ir dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose ji buvo atstovaujama advokato, todėl kolegija daro išvadą, kad jai buvo žinoma, kad turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatus ir vesti bylą per atstovus. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad 2006 11 20 teismo pranešime E. G. buvo nurodoma informuoti teismą ar byla bus vedama per atstovą. 2006 12 05 nutartyje dėl įpareigojimo atsakovei pašalinti jos pateikto atsiliepimo į ieškinį trūkumus, teismas taip pat nurodė, kad atsakovė privalo pateikti informaciją ar byla bus vedama per advokatą (civilinė byla Nr.2-131-82/2007, b.l.33, 41). Atsakovei pateikus pareiškimą, kurį teismas laikė esant pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas aiškiai nurodė šio dokumento trūkumus, tame tarpe būtinumą nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, pateikti reikiamą egzempliorių skaičių, pareiškimą apmokėti žyminiu mokesčiu ir kt., todėl, manydama, jog priimtas sprendimas už akių pažeidžia jos teises, E. G., kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo kreiptis į teisininkus juridinės konsultacijos. Be to, informavus teismą apie lėšų trūkumą dėl teisinės pagalbos kreipimosi, 2007 03 05 nutartimi teismas pasiūlė E. G. kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau byloje esantys vėlesni dokumentai rodo, kad atsakovė šia teise nesinaudojo, kas rodo, jog atsakovė byloje pati buvo nerūpestinga (b.l. 86-93). Minėtų duomenų pagrindu kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog teismas tinkamai jai neišaiškino procesinių teisių, neįsitikino ar ji jas suprato, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Nors apeliantė teigia, kad nagrinėjant ieškinį netinkamai buvo taikytas sprendimo už akių institutas, tačiau šie argumentai vertinti kritiškai. Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant šalims ar vienai iš jų. Įstatymo numatyta galimybė priimti sprendimą už akių drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285str. 2d.). Įstatymų leidėjas nustatė draudimą priimti sprendimą už akių atskirų kategorijų bylose, tačiau nagrinėjant bylas dėl naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo, toks draudimas nėra numatytas (CPK 378str.). Kadangi E. G. buvo informuota apie teismo teisę priimti sprendimą už akių nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir nepateikė atsiliepimo bei jokių įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktus įrodymus, todėl teiginys, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių pažeidė įstatymo nuostatas, yra nepagrįstas (CPK 142str.4d.). Nesant byloje neginčijamų duomenų, kad naudojimosi tvarką teismas nustatė statiniams, kurių realiai nėra ar statiniams, priklausantiems E. G. asmeninės nuosavybės teise, teigti jog priimdamas sprendimą už akių teismas pažeidė materialines teisės normas nėra pagrindo.
Apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino jos argumentų bei teikiamų įrodymų, atmestini. CPK 370str.4d. nustato, kad tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl atsisakius atnaujinti procesą byloje, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų ir argumentų.
Dėl paminėto, Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartis yra teisėta ir naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.