Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Klimovič, dalyvaujant pareiškėjai L. P., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Janei Pranei Gimžauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. B. parodė, kad jai apie pareiškėjos senelės valdytą žemę buvo žinoma, tačiau su pareiškėja apie tai nekalbėjo, o pati pareiškėja galėjo ir nežinoti, nes kai mirė jos seneliai, ji buvo maža.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. N. Ž. parodė, jog apie tai, kad pareiškėjos senelė turėjo savo žemės, ji žinojo, tačiau su pareiškėja apie senelės turėtą žemę niekada nekalbėjo.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja jog prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusios savininkės J. Ž. nuosavybės teise Senosios Pašaminės k., Švenčionėlių sen., Švenčionių raj., valdytą 7,5 ha žemės sklypą, atnaujinimas (b. l. 3-4).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėja. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininke patvirtinančius dokumentus grindžia aplinkybėmis, kad ji nežinojo, jog jos senelė, J. Ž., turėjo žemės, nes niekas iš artimųjų giminaičių, taip pat tiek mama, tiek pati senelė apie tai niekada nieko nekalbėjo, be to, kai jos mirė, pareiškėjai buvo tik keturiolika metų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos nurodyta žemės savininkė J. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos senelė (b. l. 8, 10, 11), kuri, pagal Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žinias, Švenčionių apskrityje, Švenčionėlių valsčiuje, Pašaminės kaime, buvo ūkininkė, dirbanti šeimos narė (b. l. 14-15). Byloje taip pat nustatyta, kad nei prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nei giminystės ryšį su savininke ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus ir Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja nepateikė. Duomenų, kad be pareiškėjos dar kas nors pretenduotų atkurti nuosavybės teises į J. Ž. turėtą nuosavybę, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kokio dydžio žemės sklypą valdė pareiškėjos senelė, J. Ž..

Teismų praktikoje tokia priežastis kaip informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, vertinamos subjektyviomis, nuo paties asmens valios priklausančiomis priežastimis, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos motina, G. G. A., mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos senelė J. Ž., kaip jau minėta, mirė (duomenys neskelbtini) (pareiškėja tuo metu buvo sulaukusi vos keturiolikos metų), dėl ko pareiškėja galėjo ir nežinoti, jog jos senelė turėjo žemės, be to, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos Z. B. ir D. N. Ž.vienareikšmiškai parodė, jog apie tai, kad pareiškėjos senelė turėjo savo žemės, jos žinojo, tačiau su pareiškėja apie senelės turėtą žemę niekada nekalbėjo, vertina, jog pareiškėja Įstatymo nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių (kliūčių), kurios realiai jai sutrukdė pasinaudoti Įstatymo suteikta galimybe kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Paminėtos priežastys laikytinos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, suteikiančiomis pagrindą daryti išvadą, kad ji galėjo ir nežinoti apie senelės, J. Ž. valdytą žemės sklypą.

Remiantis byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma bei išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido 1997 metų Įstatymu Nr.VIII-359 nustatytus terminus paduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą, nuosavybės teisę, pilietybę bei giminystės ryšius su buvusia žemės savininke patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, buvusį Pašaminės kaime, Kaltanėnų valsčiuje, Švenčionių apskrityje (šiuo metu Švenčionių rajone) bei, vadovaujantis 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir šie terminai atnaujintini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad jis nevertina, ar dokumentai, kuriems paduoti atnaujinamas terminas, patvirtina ar paneigia pareiškėjos teisę atkurti nuosavybes teises į buvusios savininkės J. Ž. valdytą žemę, nes piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumą nuosavybės teisėms įrodyti nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. P. prašymą patenkinti.

Atnaujinti L. P. praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises ir terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusios savininkės J. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Senosios Pašaminės kaime, Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.