- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 2-4451-868/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45271-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, atsakovui nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Teisingumo ministerijoje 2014-01-07 buvo gautas J. N. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą Įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad nustatytos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Vilniaus apygardos teismas 2008-04-30 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1- 136/2008) nusprendė, kad A. B. 2007 m. Vilniaus mieste padarė smurtinį nusikaltimą (veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą).
Teisingumo ministerija 2014-02-07 sprendimu Nr. (1.34.)7R-882 iš dalies patenkino J. N. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjai buvo kompensuota 6 376,70 Eur (22 017,50 Lt), kurie 2014-05-09 (mokėjimo nurodymu Nr. 9997) buvo pervesti įjos nurodytą sąskaitą.
Duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei 3 902,64 Eur žalos atlyginimo sumą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Įstatymo 14 straipsnį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.
Kadangi ieškovė kompensavo nukentėjusiems asmenims smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovo.
Iš minėtų Teisingumo ministerijos sprendimų turinio matyti, jog neteisėti atsakovo veiksmai, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2008-04-30 nuosprendžiu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovės reikalaujama priteisti 6 376,70 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovo (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 6 376,70 Eur sumai, todėl už jį mokėtinas 191,00 Eur dydžio žyminis mokestis (6376,70 Eur * 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis). Ieškinį patenkinus, 191,00 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 376,70 Eur žalos atlyginimo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.