Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti projektą tinkamu bei įpareigoti atsakovą skirti SAPARD paramą nutraukti. Atsakovas nurodė, kad SAPARD paramos įgyvendinimą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos daugiametė finansavimo sutartis dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) bei Europos Komisijos 2000 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 3329 patvirtinta Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programa, kuriuose nustatyta agentūros kompetencija, funkcijos, atsakomybės ribos, teisinės ir techninės SAPARD paramos suteikimo sąlygos, paramos subjektai, projektų tinkamumo kriterijai ir kt. Programos II Priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 10 punkte „Paramos gavėjai“ nurodoma, kad finansinė parama yra teikiama žemės ūkio subjektams – ūkininkų ūkiams, žemės ūkio įmonėms, įregistruotiems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nuolatiniams kaimo gyventojams bei savivaldybėms, jeigu investicija susijusi su vandentvarkos sistemomis. SAPARD paramą siekia gauti pati asociacija kaip juridinis asmuo. Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėja 2003 m. spalio 23 d. rašte Nr. 12 bei 2003 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 13 Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nurodydama, kad projektuojama elektros linija bus bendruomenės nuosavybė ir pagal bendruomenės įstatus niekada nebus elektros vartotojo nuosavybė. Macevičių palivarko bendruomenė kaip asociacija nepatenka į paramos gavėjų sąrašą ir todėl neturi teisės gauti SAPARD paramos. Vieni iš galimų SAPARD paramos gavėjų yra nuolatiniai kaimo gyventojai. Kaimo, miestų ir miestelių sąvokos yra nustatytos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnyje, o nuolatinio gyventojo sąvokos neapibrėžia nė vienas teisės aktas, todėl ji gali būti siejama tik su nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, kuri yra Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje. Bendruomenėje 2003 m. rugsėjo 4 d. buvo 7 nariai. Tai patvirtinta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos 2003 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 346. Tačiau pagal šį raštą 3 bendruomenės narių (M. Š., R. Š. ir R. J.) gyvenamoji vieta yra ne Macevičių kaime, ne kaimo vietovėje. Pagal 2003 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 14 bendruomenę sudarė jau 4 nariai – I. M. T., M. Š., G. J. ir I. B., jų deklaruota gyvenamąja vieta nurodytas Macevičių kaimas, Kapčiamiesčio seniūnija, Lazdijų rajonas. Asmens deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra tik vienas iš pagrindinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalis), todėl pakartotinio projekto vertinimo metu atsakovas 2004m. vasario 4 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad G. J., I. M. T. ir M. Š. nėra nuolatiniai Macevičių kaimo gyventojai, t. y. žiemą gyvena kitur, į sodybą atvažiuoja savaitgaliais, nesiverčia gyvulių auginimu, kelias jų sodybų link užsnigtas, sunkiai pravažiuojamas, takai aplink sodybas užsnigti, nenuvalyti; sodybų aplinka gražiai sutvarkyta, įrengtos sūpynės, mediniai krėslai su stalu, kurie tinkamiausi naudotis tik vasarą. Bendruomenės pirmininkė G. J. paaiškino, kad ji šioje sodyboje gyvena apie 8 mėnesius per metus ir žiemą apsilanko tik savaitgaliais. Žiemos metu ji gyvena pas savo sutuoktinį, kuris gyvena ir dirba Kaune (adresas: Žuvinto g. 13–3, Kaunas), turi terminuotųjų indėlių sąskaitas Ūkio banko Kauno filiale. Nors pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 5 dalį sutuoktinio nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo kito sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą. Bendruomenės narės I. T. sutuoktinis H. T. paaiškino, kad jie Macevičių kaime gyvena apie 8 mėnesius per metus ir atvažiuoja žiemą savaitgaliais, I. M. T. žiemos metu gyvena pas savo sutuoktinį Kaune, nuosavame name (adresas: Radistų g. 12a, Kaunas), H. T. yra AB „Vilniaus bankas“ Kauno filialo klientas, ten turi einamąją sąskaitą ir terminuotą indėlį valiuta. Bendruomenės pirmininkė G. J. paaiškino, kad M. Š. dirba Kauno technologijos universitete dėstytoja ir į Macevičių kaimą atvažiuoja atostogų ir poilsio dienomis. M. Š. gyvenamąją vietą Macevičių kaime deklaravo tik po to, kai buvo nuspręsta nesuteikti SAPARD paramos Macevičių palivarko bendruomenei, nesąžiningai siekdama atitikti reikalaujamus kriterijus, ji yra AB „Vilniaus bankas“ Kauno filialo klientė, ten turi einamąją ir kaupiamąją sąskaitas litais. Dėl to atsakovas mano, kad padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog poilsiui skirtos sodybos yra viena iš šių bendruomenės narių gyvenamųjų vietų, bet ne nuolatinė gyvenamoji vieta, ir jie laikytini miesto, o ne kaimo nuolatiniais gyventojais. Pagal nurodytos Programos II priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 11 punktą „Paramos lygis“ ne pelno siekiantiems projektams skiriamos paramos dalis sudaro 90 proc. išlaidų. Kita 10 proc. dalis bus padengta iš vietos biudžeto lėšų. Tuo tarpu pajamas teikiančioms ir individualioms investicijoms komunikacijoms bei inžineriniams įrenginiams atnaujinti (keliams, elektros linijoms) paramos dalis sudaro tik 50 proc. išlaidų. Tokioms investicijoms priskirtinos ir ūkininkų ūkių investicijos, nes ūkininkai pripažįstami besiverčiančiais pajamas teikiančia žemės ūkio veikla (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Dėl to asmenims, įregistravusiems ūkininko ūkius, skiriama paramos dalis komunikacijoms bei inžineriniams įrenginiams atnaujinti (keliams, elektros linijoms) sudarytų ne 100, o tik 50 proc. tinkamų išlaidų. Bendruomenės narės G. J. bei I. T. yra įsteigusios ūkininko ūkius Macevičių kaime, todėl joms skiriamos paramos projektui įgyvendinti dydis sudarytų ne 90, o tik 50 proc. tinkamų išlaidų. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros pakartotinio bendruomenės projekto vertinimo sprendimo Nr. BR6-(10.14)-1500 nesuteikti SAPARD paramos teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiškėjo projektas SAPARD paramai gauti atitinka Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje įvardytus tinkamumo kriterijus. Tuo tarpu SAPARD paramos sutarties sudarymo ir paramos skyrimo stadijos dar nebuvo pasiektos, nebuvo surinkti visi paramai skirti būtini dokumentai, nebuvo nagrinėta, ar pareiškėjas įvykdė visus kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus SAPARD paramai, todėl iš šių stadijų kylantys bet kokie pareiškėjo reikalavimai yra atmestini. Projekto SAPARD paramai gauti vertinimas ir paramos skyrimas yra sudėtingas procesas, susidedantis iš procedūrų, kurioms atlikti būtinos specialios žinios, kurių teismas pagal įstatymą neturi ir negali turėti, todėl jis nėra kompetentingas pripažinti projektą SAPARD paramai gauti tinkamu ir spręsti SAPARD paramos pareiškėjui skyrimo ar neskyrimo klausimą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas turėtų būti tik Nacionalinės mokėjimo agentūros 2004 m. balandžio 9 d. pakartotinio bendruomenės projekto vertinimo sprendimo Nr. BR6-(10.14)-1500 nesuteikti SAPARD paramos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kiti pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini teisme ir byla dėl reikalavimų pripažinti projektą tinkamu bei įpareigoti atsakovą skirti SAPARD paramą nutrauktina.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad ginčas kilęs dėl paramos subjekto tinkamumo. Teisės normos nedraudžia bendruomenėms teikti paraiškas ir projektus paramai gauti, bet galutinis jos gavėjas – bendruomenės nariai, kurie turi atitikti nurodytus reikalavimus. Pagal agentūros vidaus teisės aktus apeliacijos negalima grįsti naujais dokumentais, todėl skundas turi būti nagrinėjamas pagal padėtį iki apeliacijos, t. y. dėl 7 bendruomenės narių. Ginčo nėra tik dėl B, bet jam parama nebus teikiama. G. J. nekilnojamasis turtas nėra šiame kaime, o Tamuliai gyvenamąją vietą pakeitė (deklaravo) tik atmetus paraišką, Š iš viso kaime nuolat negyvena ir to neginčija. Parama gali būti suteikta ir vienam asmeniui. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bendruomenės nariai gyvena apie 8 mėnesius kaime nuolat.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja pretenduoja gauti SAPARD paramą pagal Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metams programą, patvirtintą Europos Komisijos 2000 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 3329 (toliau – nacionalinė programa). Ši programa yra pagrindinis teisės aktas, kuriuo remiantis teikiama SAPARD parama pagal numatytas žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetines paramos kryptis, viena iš kurių yra kaimo infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant nacionalinę programą, buvo priimti poįstatyminiai teisės aktai, tarp jų – ir Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) 2000–2006 m. bendrafinansavimo tvarkos nuostatai, patvirtinti žemės ūkio ministro 2001-09-19 įsakymu Nr. 323 „Dėl specialiosios žemes ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) 2000-2006 m. bendrafinansavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – bendrafinansavimo tvarkos nuostatai). Šiais nuostatais ir vadovavosi teismas savo sprendime. Tačiau šie nuostatai yra žemesnės teisinės galios nei nacionalinė programa, todėl savo turiniu negali prieštarauti nacionalinei programai kaip aukštesnės galios teisės aktui. Nacionalinės programos II Priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 10 punkte „Paramos gavėjai“ nurodoma, kad finansinė parama yra teikiama žemės ūkio subjektams – ūkininkų ūkiams, žemės ūkio įmonėms, įregistruotiems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nuolatiniams kaimo gyventojams bei savivaldybėms, jeigu investicija susijusi su vandentvarkos sistemomis. Oficialaus nacionalinės programos vertimo nėra ir programa paskelbta tik anglų kalba Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto tinklalapiuose. Pagal byloje esantį nacionalinės programos 10 punkto vertimą iš anglų kalbos paskutiniai fundacijos / turto gavėjai yra ūkininkai ir kiti žemės ūkio vienetai, kurie yra įregistruoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką ir reikalavimus; nuolatiniai kaimo gyventojai; savivaldybės, jei tik investicijos siejasi su vandens valdymo sistemomis. Tuo tarpu pagal nuostatų 37 punktą SAPARD paramos krypties „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ paramos gavėjais gali būti: žemės ūkio subjektai, nuolatiniai kaimo gyvenamosios vietovės gyventojai (pagal jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagal didžiosios turto dalies buvimo vietą), vietinės savivaldos institucijos (investicijoms, susijusioms su vandentvarkos sistemomis). Atsakovo nuomone, nuostatuose nepagrįstai nustatomas naujas alternatyvus kriterijus, pagal kurį turėtų būti sprendžiama, ar asmuo yra nuolatinis kaimo gyventojas, t. y. jo turto didžiosios dalies buvimo vietos kriterijus, neatsižvelgiant į kitus nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus (deklaruotą gyvenamąją vietą, darbo vietą, sutuoktinio gyvenamąją vietą ir pan.). Dėl to spręsdamas, ar visi visuomeninės organizacijos Macevičių palivarko bendruomenės nariai atitinka SAPARD paramos subjektams keliamus reikalavimus ir gali būti galutiniai paramos gavėjai, teismas, esant žemesnės ir aukštesnės galios teisės aktų tarpusavio prieštaravimui, turėjo vadovautis aukštesnės galios norminiu teisės aktu – nacionaline programa. Nacionalinės programos II Priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 1 punkte „Įžanga“ nurodoma, kad pagal šią priemonę parama bus teikiama nuolatiniams kaimo gyventojams, žemės ūkio subjektams ir juridiniams asmenims, kurie rengia ir pateikia pelno nesiekiančius projektus kaimo infrastruktūros plėtros, kitų socialinių ir techninių infrastruktūrų vystymo srityse. Tačiau išsamus ir baigtinis galutinių paramos gavėjų sąrašas yra pateikiamas pirmiau nurodytame nacionalinės programos II Priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 10 punkte „Paramos gavėjai“. Šiuo punktu ir privalėjo vadovautis teismas, spręsdamas, ar bendruomenės nariai yra galutiniai SAPARD paramos gavėjai. Tik nusprendus, kad projektas atitinka visus tinkamumo kriterijus, nustatytus nacionalinėje programoje, taip pat tai, kad paraiška pateikta subjekto, galinčio gauti paramą pagal atitinkamą SAPARD paramos kryptį, projektams yra teikiama pirmenybės teisė, atsižvelgiant į prioritetinius kriterijus. Vienas iš tokių prioritetinių kriterijų yra kaimo bendruomenės projektai, kuriems maksimaliai galimų skirti taškų skaičius sudaro 20, kaip nurodoma teismui pateiktame nacionalinės programos 7 punkto „Prioritetiniai kriterijai“ 4 papunkčio vertime. Dėl to SAPARD paramai gauti nepakanka to, kad projektas yra pateiktas kaimo bendruomenės. Šiuo atveju svarbus pirminis kriterijus – ar visi bendruomenės nariai gali būti galutiniai paramos gavėjai pagal nacionalinės programos nuostatas, t. y. ar jie patenka į nacionalinės programos II Priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 10 punkte apibrėžtą paramos gavėjų sąrašą. Jei bent vienas iš narių nėra nuolatinis kaimo gyventojas, SAPARD parama neteikiama ir negali būti teikiama pagal paramos kryptį „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“, nepaisant to, kad projektas yra pateiktas kaimo bendruomenės. Šiuo atveju nėra svarbu, iš kelių narių susideda pati bendruomenė kaip visuomeninė organizacija, siekianti pasinaudoti SAPARD parama, svarbu tik tai, kad visi jos nariai būtų nuolatiniai kaimo gyventojai. Narių, kaip galutinių paramos gavėjų, pakanka tiek, kiek jų būtina tam, kad egzistuotų pati visuomeninė organizacija, t. y. vadovaujantis Asociacijų įstatymu – 3 narių. Šias nurodomas aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2003 m. rugpjūčio 29 d. projekto vertinimo tikrinimo elementų sąrašas Nr. SB 2d P41030007, susidedantis iš trijų dalių: „I etapas – Tinkamumo kriterijai“, „II etapas – Prioritetiniai kriterijai“, „III etapas – Projektas“ ir surašyta 2003 m. rugsėjo 4 d. projekto vertinimo ataskaita Nr. SA 3d-P41030007. Pirmajame etape, be kitų dalykų, vertinama, ar paraiška pateikta subjekto, galinčio gauti paramą pagal SAPARD paramos kryptį „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“. Jeigu projektas neatitinka nors vieno tinkamumo kriterijaus, jis laikomas netinkamu ir negali būti vertinamas pagal prioritetinius kriterijus. Tokiu atveju pereinama prie trečiojo etapo, nurodant tik formalius reikalavimus apie projektą, t. y. jo vertę, paramos sumą, kompensuojamą paramą procentais ir pan. Kadangi ginčo atveju I etapo – „Tinkamumo kriterijai“ 1 punkte ties klausimu, ar paraiška pateikta subjekto, galinčio gauti paramą pagal SAPARD paramos kryptį „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“, yra atsakymas „ne“, darytina išvada, kad pareiškėjas negalėjo gauti SAPARD paramos, nes ne visi jos nariai atitiko nacionalinės programos nustatytus paramos gavėjo tinkamumo kriterijus. Pats pareiškėjas pripažino, kad SAPARD paramą gali gauti tik ta bendruomenė, kurios visi nariai yra nuolatiniai kaimo gyventojai.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuolatinių gyventojų sąvokos neapibrėžia nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas, todėl ji gali būti siejama tik su nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka pateikiama CK 2.12 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnio 3 dalis). Kartu nuolatinės gyvenamosios vietos samprata skiriasi nuo gyvenamosios vietos sampratos. Gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje fizinis asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis), asmens faktinio buvimo vieta – tai tokia vieta, kur asmuo būna daugiausia, kitaip tariant, jo adresas. Asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas. Kai asmuo gyvena keliose vietose, iš kelių gyvenamųjų vietų nustatoma vieta, kuri laikoma pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Byloje ir reikia aiškintis, kur yra trijų bendruomenės narių M. Š., I. M. T. ir G. J. pagrindinė gyvenamoji vieta, nes šios narės, jų teigimu, turi gyvenamąsias vietas tiek Macevičių kaime, tiek Kaune. Pagrindinė gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į kriterijus, kurių nebaigtinis sąrašas pateikiamas įstatyme: į tai, kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai, taip pat atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, į asmens sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnio 5 dalis, 2.16 straipsnio 2 dalis, 2.17 straipsnio 1 dalis) ir kitus kriterijus. Nė vienas iš šių kriterijų neturi pirmenybės sprendžiant, kur yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, ir turi būti vadovaujamasi jų visuma, o ne vienu iš jų. Teismas, spręsdamas, ar bendruomenės narių G. J., I. M. T. ir M. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Macevičių kaime, vadovavosi tik vienu iš pagrindinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, t. y. vieta, kur yra asmens turtas ar didžioji jo dalis. Tačiau teismas nenurodė, kuo remiantis nustatoma bendruomenės narių didžioji turto dalis – pagal plotą, turto vertę, turto objektų skaičių vienoje vietovėje ar kitus kriterijus. Tai turi esminę reikšmę šioje byloje, nes du bendruomenės nariai – G. J., I. M. T. – turi nekilnojamojo turto ne tik Macevičių kaime, bet ir kitose miesto bei kaimo gyvenamosiose vietovėse. Aplinkybė, kad G. J. Macevičių kaime yra įregistravusi ūkininko ūkį, neturi reikšmės, nes, kaip teisme pripažino pati G. J., jokios žemės ūkio veiklos nei ji, nei T. M. T. nevykdo. Lietuvos Respublikos gyventojų registre deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui Gyventojų registro tarnybos prie VRV 2004 m. liepos 14 d. pažymas (t. 1, b. l. 81–86), iš kurių matyti, kad dvi bendruomenės narės – I. M. T. ir M. Š., formaliai siekdamos atitikti nustatytus paramos gavėjo tinkamumo kriterijus, pakeitė deklaruojamąją gyvenamąją vietą ir deklaravo ją esant Macevičių kaime tik 2003 m. lapkričio 27 d, t. y. po to, kai atsakovas 2003 m. spalio 30 d. įsakymu priėmė sprendimą nesuteikti paramos pareiškėjui. Atitikti galutinio paramos gavėjo tinkamumo kriterijus ir dėl to gal būt nesąžiningai pasinaudoti bendruomenės narių M. Š. ir I. M. T. veiksmai siekiant formaliai SAPARD parama suponuoja išvadą, kad Macevičių palivarko bendruomenė yra įsteigta tik siekiant SAPARD paramos gavimo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėja nei teismui, nei atsakovui nepateikė jokių įrodymų, jog bendruomenė vykdo kokią nors realią veiklą pagal savo įstatus. Tačiau teismas savo sprendime nepasisakė dėl šių aplinkybių ir neįvertino jų reikšmės nustatant bendruomenės narių nuolatinę gyvenamąją vietą. Asmens pagrindinė gyvenamoji vieta yra fakto klausimas, todėl pakartotinio projekto vertinimo metu Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Kokybės kontrolės skyriaus darbuotojai 2004m. vasario 4 d. atliko faktinę patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad bendruomenės narės G. J., I. M. T. ir M. Š. nėra nuolatinės Macevičių kaimo gyventojos, nes žiemą gyvena kitur, į sodybą atvažiuoja savaitgaliais, nesiverčia gyvulių auginimu. Taip pat patikros metu nustatyta, kad kelias jų sodybų link užsnigtas, sunkiai pravažiuojamas, takai aplink sodybas užsnigti, nenuvalyti; sodybų aplinka gražiai sutvarkyta, įrengtos sūpynės, mediniai krėslai su stalu, kurie tinkamiausi naudotis tik vasarą. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė dėl patikros vietoje rezultatų ir nevertino jų reikšmės nustatant bendruomenės narių nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovo nuomone, byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ne visų bendruomenės narių pagrindinė gyvenamoji vieta yra Macevičių kaimas. M. Š. darbo vieta yra Kauno technologijos universitetas, kur ji dirba dėstytoja (bendruomenės pirmininkės G. J. paaiškinimai, duoti patikros atlikimo vietoje metu). M. Š. deklaravo gyvenamąją vietą Macevičių kaime 2003 m. lapkričio 27 d., t. y. po to, kai buvo nuspręsta nesuteikti SAPARD paramos Macevičių palivarko bendruomenei, tik formaliai siekdama atitikti reikalaujamus kriterijus. Iki 2003 m. lapkričio 27 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kaune,Varpo g. 10–8. Šiuo adresu jos sutuoktinis R. J. Š. iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą (Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 29/3V-7439, Nr. 29/3V-7442; t. 1, b. l. 82, 84). M. Š. yra AB „Vilniaus bankas“ Kauno filialo klientė, ten turi einamąją ir kaupiamąją sąskaitas litais (2003 m. kovo 12 d. pažyma Nr. 08.03.02.02/44-314), nors pagal atstumą nuo Macevičių kaimo jai artimesnis būtų Lazdijų arba Druskininkų filialas. Teismui pateiktame M. Š. ir jos sutuoktinio R. J. Š. 2003 m. lapkričio 23 d. pareiškime Nacionalinei mokėjimo agentūrai nurodoma, kad tik planuojama gyventi Macevičių kaime, ir pasižadama, kad kai tik bus elektrifikuotas kaimas, išėjus į pensiją, prisiregistruoti ir ten gyventi. Atsakovo nuomone, poilsiui skirta sodyba Macevičių kaime yra viena iš M. Š. gyvenamųjų vietų, bet ne pagrindinė gyvenamoji vieta. M. Š. laikytina Kauno miesto, o ne Macevičių kaimo nuolatine gyventoja. Bendruomenės narė I. M. T. deklaravo gyvenamąją vietą Macevičių kaime 2003 m. lapkričio 27 d., t. y. po to, kai buvo nuspręsta nesuteikti SAPARD paramos Macevičių palivarko bendruomenei, tik formaliai siekdama atitikti reikalaujamus kriterijus. Iki 2003 m. lapkričio 27 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kaune, Radistų a. 12A–1. Šiuo adresu jos sutuoktinis H. T. iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą (Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 29/3V-7440, Nr. 29/3V-7443; t. 1, b. l. 81, 86). I. M. T. ir jos sutuoktiniui H. T. Kaune, Radistų a. 12A, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (2004 m. gegužės 27d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai). I. M. T. yra AB banko „Hansabankas“ Kauno regiono skyriaus Savanorių klientų aptarnavimo poskyrio klientė, ten turi einamąją sąskaitą litais (AB banko „Hansabankas“ 2004 m. liepos 12 d. pažyma „Apie gautus pavedimus I. M. T. sąskaitą“ Nr. 289; b. l. 78), nors pagal atstumą nuo Macevičių kaimo jai būtų artimesnis Lazdijų arba Druskininkų filialas. Pareiškėja pateikė teismui 2004 m. liepos 12 d. pažymą „Apie gautus pavedimus I. M. T. sąskaitą“ Nr. 289 (t. 1, b. l. 78), kuria AB banko „Hansabankas“ Kauno regiono skyriaus Savanorių klientų aptarnavimo poskyris pažymi, kad I. M. T. turi banke sąskaitą, kurią iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos per 2003–2004 buvo gauti atitinkami pavedimai už bičių šeimas. Tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad bendruomenės narė I. M. T. Macevičių kaime turi pagrindinę ar nuolatinę gyvenamąją vietą, nes vertimasis bitininkystės veikla nereikalauja nuolatinio gyvenimo veiklos vietoje. Teismui pateiktame I. M. T. ir H. T. 2003 m. spalio 23 d. pareiškime Nacionalinei mokėjimo agentūrai pripažįstama, kad kaime nėra elektros ir žiemos metu gyventi šiame ūkyje be elektros nėra galimybės. Atsakovo nuomone, I. M. T. taip pat nelaikytina Macevičių kaimo nuolatine gyventoja. Bendruomenės pirmininkės G. J. sutuoktinio R. J. gyvenamoji ir darbo vieta yra Kaune, Žuvinto g. 13–3 (Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. liepos 14 d. pažyma Nr. 29/3V-7441; b. l. 83). Tuo pačiu adresu G. J. ir jos sutuoktiniui R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 71,10 kv. m ploto butas su rūsiu (2004 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Ši bendruomenės narė yra Ūkio banko Kauno filialo klientė, ten turi terminuotųjų indėlių sąskaitas (2003 m. kovo 10 d. pažyma Nr. 38), nors pagal atstumą nuo Macevičių kaimo artimesnis būtų Lazdijų arba Druskininkų filialas. Teismui pateiktame G. J. ir jos sutuoktinio R. J. 2003 m. spalio 23 d. pareiškime Nacionalinei mokėjimo agentūrai pripažįstama, kad kaime nėra elektros ir žiemos metu gyventi šiame ūkyje be elektros nėra galimybės. atsakovo nuomone, G. J. taip pat nelaikytina Macevičių kaimo nuolatine gyventoja.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju SAPARD paramos skyrimo stadijos dar nebuvo pasiektos, nebuvo surinkti visi paramai skirti būtini dokumentai (elektros linijos ir transformatorinės statyba turinčios finansuoti UAB „Elmosta“ 2003 m. gruodžio 31 d. balansas, 2003 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita, atsiskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti deklaracija), nebuvo sudaryta SAPARD paramos skyrimo sutartis ir pan.Dėl to, atsakovo nuomone, iš šių stadijų kylantys bet kokie pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą skirti SAPARP paramą yra atmestini kaip nepagrįsti. Vertinti projektą ir skirti paramą yra kompetentingas tik pats atsakovas – Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri yra pagrindinė ir vienintelė SAPARD paramos skyrimą administruojanti valstybės institucija, ir joks teisės aktas nesuteikia teisės tai daryti bet kuriai kitai valstybės institucijai, taip pat ir teismui. Tokia išvada darytina vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 18 straipsniu, pagal kurį Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja bei jų mokėjimo ir kontroles funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ir Europos Bendrijų Komisijos akredituotos institucijos; valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, daugiametės finansavimo sutarties „Dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD)“ priedo A skyriaus „Finansinis valdymas“ 2 straipsnio c punktą SAPARD agentūra – Lietuvos Respublikos įkurta ir jai pavaldi įstaiga, kuriai suteikta vykdymo funkcija ir mokėjimo funkcija. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali būti akredituota tik viena SAPARD agentūra. Teismas pagal įstatymą neturi ir negali turėti specialių žinių, reikalingų projektui SAPARD paramai gauti vertinti bei SAPARD paramai skirti. Teismas nėra apmokytas ES specialistų paramos skyrimo srityje, jam neprieinami visi atitinkami vidaus teisės aktai, apibrėžiantys projekto vertinimo, sutarties sudarymo, paramos skyrimo procedūrą. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju, kol nėra pasiektos kitos SAPARD paramos skyrimo stadijos, teismas nėra kompetentingas pripažinti projektą SAPARD paramai gauti tinkamu ir spręsti SAPARD paramos skyrimo ar neskyrimo klausimą. Teismas yra kompetentingas tik spręsti, ar konkretus projekto vertinimo, paramos skyrimo arba kitame etape priimtas atsakovo sprendimas, atliktas veiksmas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis), todėl byla dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti projektą tinkamu bei įpareigoti atsakovę skirti SAPARD paramą nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Teismo kompetencijos SAPARD paramos skyrimo srityje klausimas šioje byloje turi svarbią teisinę reikšmę ir ateityje, kada bus pradėta teikti parama ne tik žemės ūkio, bet ir kitos veiklos srityse. Atsakovas taip pat nurodo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2003 m. spalio 30 d. įsakymu buvo nuspręsta nesuteikti paramos Macevičių palivarko bendruomenės projektui Nr. P41030007 „10-0,38 kV kabelinės elektros linijos ir transformatorinės statyba“. Išnagrinėjus pareiškėjos 2003 m. gruodžio 12 d. apeliaciją, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2004 m. balandžio 9 d. raštu Nr. BR6-(10.14)-500 „Dėl projekto vertinimo“ pareiškėja buvo informuota, kad jos pateiktas projektas neatitinka Programoje įvardinto tinkamumo kriterijaus ir SAPARD parama jai negali būti suteikta (b. l. 13). Atsakovo 2003 m. spalio 30 d. įsakymas buvo paliktas galioti. Teismui panaikinus tik apeliacijos metu priimtą 2004 m. balandžio 9 d. sprendimą (raštą Nr. BR6-(10.14)-1500), pirmasis atsakovo sprendimas, įformintas 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. BR2-(1.5)-377, lieka galioti. Teismui palikus galioti 2003 m. spalio 30 d. įsakymą, atsakovas atsiduria neapibrėžtoje teisinėje padėtyje: nėra aišku, kokius veiksmus jis privalės atlikti, kai įsiteisės teismo sprendimas (ar pareiškėjo projektas turės būti vertinamas iš naujo, ar tik apeliacine tvarka), taip pat pagal kokius dokumentus atsakovas privalės vertinti pareiškėjo projektą (ar pagal iki 2003 m. spalio 30d. įsakymo priėmimo momento pateiktus dokumentus, ar ir apeliacijos metu pateiktus papildomus dokumentus, kai buvo sumažintas bendruomenės narių skaičius ir kartu galutinių paramos gavėjų skaičius). Teismas privalėjo visapusiškai nagrinėti bylą ir analizuoti visą su projekto vertinimu susijusią medžiagą, neapsiribodamas tik jos dalimi. Atsakovo nuomone, byla buvo nagrinėjama nevisapusiškai, teismas apsiribojo tik apeliacijos metu priimto atsakovo sprendimo vertinimu ir jo panaikinimu, neišanalizuodamas visos situacijos.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginys, kad SAPARD 2000–2006 m bendrafinansavimo tvarkos nuostatai, patvirtinti žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 323 „Dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) 2000–2006 m. bendrafinansavimo tvarkos patvirtinimo“ savo turiniu prieštarauja Nacionalinei žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metams programai, patvirtintai Europos Komisijos 2000 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 3329, yra neteisingas ir nepagrįstas. Bendrafinansavimo tvarkos nuostatai yra priimti vadovaujantis Nacionaline programa, pastarąją papildo, išaiškina šios vykdymo tvarką. Bendrafinansavimo tvarkos nuostatų dalis, kurioje yra numatyti paramos gavėjų (nuolatinių kaimo gyventojų) nustatymo kriterijai (pagal nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagal didžiosios turto dalies buvimo vietą) neprieštarauja nacionalinei programai, kurioje nurodoma, kad parama teikiama nuolatiniams kaimo gyventojams. Be to, Macevičių palivarko bendruomenės narės atitinka paramos gavėjo – nuolatinio kaimo gyventojo – statusą, pagal abu aprašomus kriterijus. Rašytiniai įrodymai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. J., I. M. T. ir M. Š. Macevičių kaime nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, žemė ir pastatai, registre įregistruoti kaip gyvenamieji namai. G. J. ir I. M. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę šiame kaime. Tai, kad šių bendruomenės narių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Macevičių kaime, patvirtina duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimą, Nacionalinei mokėjimo agentūrai adresuota Lazdijų r. savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos 2004 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 33, duomenys apie ūkininko ūkių registravimą ir kt. Nacionalinėje programoje nėra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma asmens nuolatinė gyvenamoji vieta siekiant paramos gavimo. Dėl to teismas pagrįstai vadovavosi CK nuostatomis ir bendrafinansavimo tvarkos nuostatais. Pareiškėjo nuomone, atsakovo pateiktas vertinimas, susijęs su bendruomenės narių nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu, yra neteisingas ir subjektyvus. Atsakovo padarytos išvados apie galimą visuomeninės organizacijos Macevičių palivarko bendruomenės siekį nesąžiningai pasinaudoti SAPARD parama yra nepagrįstos. Pagrindiniai bendruomenės veiklos tikslai yra jos narių socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimas. Elektros energijos įvedimas į Macevičių kaimą šiuo metu yra svarbiausias bendruomenės ir jos narių reikalas. Bendruomenė savo jėgomis (be tarpininkų) ir tinkamai parengė projektą „10-0.38 kV kabelinės elektros linijos ir transformatorinės statyba“. SAPARD nacionalinės programos įvadinėje dalyje teigiama, kad 1997 m. Lietuvoje jau nebuvo kaimų be elektros. Programoje numatyta viena iš prioritetinių paramos krypčių – kaimo infrastruktūros tobulinimas, kai tuo tarpu visos infrastruktūros pagrindo – elektros energijos– Macevičių kaimas iki šiol neturi. Teismas atsakovo argumentus dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Kokybės kontrolės skyriaus darbuotojų 2004 m. vasario 4 d. atliktos užsakomosios patikros vietoje ir 2004 m. vasario 6 d. užsakomosios patikros vietoje ataskaitos pagrįstai įvertino kaip nepakankamus. Bendruomenės nariai buvo pateikę savo atskirus pareiškimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuriuose nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (elektros energijos nebuvimo) jie žiemos metu (gruodžio, sausio, vasario mėnesiais) negali gyventi Macevičių kaime, todėl žiemos metu nuolat ten negyvena. Tačiau bendruomenės nariai yra aiškiai išreiškę savo socialinius ekonominius interesus, susijusius su jų gyvenamąją vieta – elektrifikavus kaimą, gyventi jame ir žiemos metu. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir Agentūrai pateiktuose bendruomenės pareiškimuose. Pareiškėjo nuomone, nutraukti bylos dalį dėl Macevičių palivarko bendruomenės projekto pripažinimo tinkamu SAPARD paramai gauti ir atsakovo įpareigojimo skirti paramą bendruomenei nėra pagrindo.