- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eTA-253-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03564-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- M. E.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai (po reorganizacijos -Lietuvos Kalėjimų tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. (M. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. E. (M. E.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-2478 „Dėl prašymo perkelti į be sargybą“ (toliau – ir Vilniaus PN sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 2S-3621 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 13 d. prašymą Nr. 29-2324 (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu jį perkelti į specialųjį pataisos namų padalinį, kad galėtų be sargybos išvykti už pataisos namų teritorijos ribų. Prašymas nebuvo patenkintas, nes Vilniaus PN administracijos vertinimu, tokia teisė suteikiama tik tada, jei asmuo atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 154 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Jei nuteistasis neatitinka bent vienos sąlygos, tokia teisė jam negali būti suteikta. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti Vilniaus PN sprendimą, tačiau Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo nepagrįstai netenkino. Kalėjimų departamentas tik formaliai nurodė, kad nėra objektyvių įrodymų, kad Vilniaus PN sprendimas būtų neatitikęs turėtų lūkesčių ar galėtų būti laikomas šališku. Pareiškėjas nesutiko su minėtais sprendimais, nes jis atitinka visas BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Tiek Vilniaus PN, tiek Kalėjimų departamentas nurodė, kad išlieka aktualios nuostatos, susijusios su nepakankamu pareiškėjo gebėjimu priimti nustatytas taisykles. Pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, tačiau atlikdamas bausmę buvo keletą kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Tačiau jis buvo ir daug kartų skatintas, rodo teigiamas iniciatyvas, dalyvauja intervencinėse į rizikos poreikių valdymą orientuotuose priemonėse, siekia pokyčių. Tokie sprendimų teiginiai prieštarauja vienas kitam.
3. Pareiškėjo vertinimu, BVK 154 straipsnio 1 dalies sąlygos buvo aiškinamos plečiamai, o iš sprendimų akivaizdu, kad jis atitinka BVK 154 straipsnio 1 dalies sąlygas. Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pareiškėjas už gerą elgesį yra perkeltas į lengvąją grupę, todėl jam suteikiami dažnesni pasimatymai su sutuoktine. Tai stiprina pareiškėjo socialinius ryšius, daro jį mažiau pavojingą visuomenei. Vien aplinkybė, kad anksčiau bausmės atlikimo metu pareiškėjas buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, neturi būti pagrindas leisti arba neleisti be sargybos (be palydos) išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tokia aplinkybė būtų svarbi tik tuomet, jei jis kreiptųsi tokiu pagrindu galiojant drausminei nuobaudai, tačiau to nebuvo. Paskutinė nuobauda buvo skirta 2020 m., o ankstesnė skirta prieš 6 m. Pareiškėjui buvo skirtas 22 m. laisvės atėmimas, iš jų jau atlikęs 17 m. Per šį laikotarpį statistiškai pareiškėjas atliko vieną pažeidimą per 2 m., o tai, pareiškėjo nuomone, nėra daug. Įstatymo leidėjas suteikia teisę nuteistajam išvykti be sargybos (be palydos) nesant galiojančių drausminių nuobaudų, o Vilniaus PN neturi teisės riboti jos papildomais reikalavimais. Pagal Vilniaus PN padarytas išvadas, pareiškėjas išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos (palydos) negalės niekada, nes buvo padaręs drausmės pažeidimų. Tai neatitinka įstatymo leidėjo tikslo socializuoti, drausminti, skatinti nuteistuosius laikytis tvarkos. Leidimas be sargybos (be palydos) išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų darbo tikslais būtų jo socializacijos pradžia, kai nuteistasis tik dalį laiko galėtų išvykti iš pataisos namų, tačiau privalėtų grįžti ir laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, vienas kurių – neturėti nuobaudų už drausmės pažeidimus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad jam gerai žinomos BVK 154 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsisakymas patenkinti Prašymą varžo jo teisę išvykti iš pataisos namų, dirbti, socializuotis, kurti pridėtinę vertę. Transporto remonto įmonė pareiškėjui siūlo darbą, jis galėtų dirbti ir nebūtų našta valstybei, sutiktų dirbti ir kitą darbą, kurį pasiūlytų pataisos namų administracija. Pareiškėjas savanoriškai dirba pataisos namų bibliotekoje, jam buvo įteikta padėka už gerą elgesį ir viešuosius darbus. Psichologinėje charakteristikoje apibūdinamas kaip asmuo, kuris yra motyvuotas dirbti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad BVK 154 straipsnio 1 dalis suteikia teisę, bet ne pareigą administracijai nuteistajam suteikti teisę vykti be sargybos (be palydos). Vilniaus PN patariamoji komisija (toliau – ir Komisija) pasiūlė Vilniaus PN direktoriui pareiškėjo prašymo netenkinti. Vilniaus PN sprendimu pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Komisija, vertindama pareiškėjo atitiktį BVK 154 straipsnio 1 dalies nustatytoms sąlygoms, nustatė, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Teigiamai įvertinta aplinkybė, jog pastaruoju metu stebimas didesnis pareiškėjo įsitraukimas į resocializacijos procesą. Pareiškėjas vykdo rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau Komisija nustatė aktualią pareiškėjo probleminę sritį, kuri susijusi su nepakankamu gebėjimu priimti nustatytas taisykles ir apribojimus. Pareiškėjo kriminalinė patirtis, elgesys pataisos įstaigoje patvirtina prielaidas apie nepakankamą jo gebėjimą išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, įsisąmoninti paskirtų bausmių bei kitų poveikio priemonių tikslus ir paskirtį. Nors nagrinėjant prašymą pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu net 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis dėl šiurkščių bausmės atlikimo tvarkos pažeidimų: alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, draudžiamų daiktų laikymo. Paskutinį kartą papeikimas buvo skirtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. už neleidžiamų daiktų turėjimą. Tik nuoseklios teigiamos elgesio dinamikos išlaikymas, tęstinis dalyvavimas resocializacijos priemonėse gali leisti įvertinti pareiškėjo daromą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese, kuri šiuo metu vertinama kaip nepakankama sudaryti prielaidas tęsti pareiškėjui atlikti laisvės atėmimo bausmę mažiau struktūruotoje aplinkoje. Vien formalių sąlygų atitikimas nesuponuoja pareigos suteikti BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę. Diskrecijos teisė suteikta pataisos įstaigos administracijai, Komisijai, kuri įvertinusi aplinkybių visumą priima sprendimą. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo Prašymą. Komisija turi diskrecijos teisę, o ją įgyvendindama vadovaujasi ir viešuoju interesu – siekiu saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, tai daryti veiksmingai. Komisija nuodugniai įvertino reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir pagrįstai pasiūlė Vilniaus PN direktoriui pareiškėjo Prašymo netenkinti. Prašymo nepatenkinimas nereiškia, kad pareiškėjas neturi teisės pakartotinai inicijuoti procedūrą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą atmetė. Nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas savo veiksmais, sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė. Priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti nėra pagrindo.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
8. Kalėjimų departamentas nurodė, kad vien formalių sąlygų atitikimas nesuponuoja imperatyvios pareigos suteikti leidimą išvykti be sargybos visus prašančius. Diskrecijos teisė priklauso pataisos įstaigos administracijai, kuri įvertinusi aplinkybių visumą priima sprendimą. Pareiškėjui buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o 2021 m. gegužės 19 d. buvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra. Peržiūros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas palankiau vertina darbą pataisos įstaigoje, vis dar išlieka prielaidos atsižvelgti į darbo pobūdį. Atkreiptas dėmesys į teigiamas pareiškėjo iniciatyvas siekiant asmeninių pokyčių. Peržiūros metu nustatyta, jog pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Bausmės atlikimo metu buvo pastebėtas ir neigiamas pareiškėjo elgesys, t. y. daugybę kartų baustas drausmine tvarka, o paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 19 d. Bausmės atlikimo metu padarė naują sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą. Kita vertus, pareiškėjas buvo ne kartą skatintas, rodo teigiamas iniciatyvas, dalyvauja intervencinėse, į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, siekia savo padėties pokyčių. Pataisos įstaigos direktoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakoma suteikti leidimą išvykti be sargybos (be palydos), vertintinas kaip jo diskrecijos teisė. Nenustatyta objektyvių įrodymų, kad pataisos įstaigos direktoriaus sprendimas, neatitikęs pareiškėjo turėtų lūkesčių, galėtų būti laikomas šališku. Skundžiami sprendimai pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo M. E. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus PN administracijai pateikė prašymą Nr. 29-2324 perkelti jį į Vilniaus PN specialųjį padalinį, t. y. be sargybą. Vilniaus PN Komisija 2021 m. liepos 28 d. Komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais protokolu Nr. 1-182 (toliau – ir Protokolas) užfiksavo, kad 2021 m. liepos 28 d. posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo prašymas dėl teisės suteikimo išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Komisija posėdyje pateikė pataisos namų direktoriui siūlymą pareiškėjo prašymo nepatenkinti. Vilniaus PN direktorius sprendimu informavo pareiškėją, jog 2021 m. liepos 28 d. buvo svarstomas jo prašymas ir vertinama jo atitiktis BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, nustatyta, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Teigiamai įvertinta tai, kad pastebimas didesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą ir rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, tačiau buvo nustatyti kriminogeniniai poreikiai. Aktuali pareiškėjo probleminė sritis – nuostatos, susijusios su nepakankamu gebėjimu priimti nustatytas taisykles bei apribojimus, – išlieka itin aktualios. Be to, jo kriminalinė patirtis, elgesys pataisos įstaigoje patvirtina prielaidas apie nepakankamus gebėjimus išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, įsisamoninti paskirtų bausmių bei kitų poveikių priemonių tikslus ir paskirtį. Nors pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis dėl šiurkščių bausmės atlikimo tvarkos pažeidimų, t. y. alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, draudžiamų daiktų laikymo (paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 19 d. už neleidžiamų daiktų turėjimą buvo skirtas papeikimas). Atkreipė dėmesį, jog tik nuoseklios teigiamos elgesio dinamikos išlaikymas, tęstinis dalyvavimas resocializacijos priemonėse leis įvertinti pareiškėjo daromą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese, o šiuo metu ji vertinama kaip nepakankama sudaryti prielaidas tęsti pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimą mažiau struktūruotoje aplinkoje. Siekiant kurti sėkmingos resocializacijos proceso prielaidas yra svarbus sugebėjimas išlaikyti stabilią teigiamo elgesio dinamiką, tęsti dalyvavimą rekomenduojamose intervencinėse priemonėse bei vykdyti kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Be to, atkreipė dėmesį, jog Komisija taip pat siūlė nepatenkinti pareiškėjo Prašymo. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus PN direktorius nusprendė pareiškėjo Prašymo nepatenkinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu, 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui.
11. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymą priėmė 2021 m. spalio 6 d. sprendimą pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi skundo tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjui, remiantis adaptuota bei aprobuota nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodika ,,OASys“, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (88 taškai, 40 statinių, 48 dinaminiai). Atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, asmenines iniciatyvas, socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant savo padėties bausmės atlikimo metu pokyčių, 2021 m. gegužės 19 d. atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra. Peržiūros metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas palankiau vertina darbą pataisos įstaigoje, vis dar išlieka prielaidos atsižvelgti į darbo pobūdį. Taip pat peržiūros metu atkreiptas dėmesys į teigiamas nuteistojo iniciatyvas siekiant asmeninių pokyčių. Nuteistasis 2020–2021 m. dalyvavo asociacijos ,,Laisvas žmogus“ prezidentės vykdomoje programoje ,,Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“, pradėjo dalyvauti psichologo vykdomoje motyvuojamo interviu programoje ,,Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Taip pat kreipėsi į ,,Carito“ organizacijos Nuteistųjų konsultavimo centrą dėl konsultacijų finansų valdymo tematika (oficialiai duomenys apie teiktas konsultacijas atliekant peržiūrą negauti). Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (85 taškai, 40 statinių, 45 dinaminiai). Bausmės atlikimo metu (bausmę atlieka nepertraukiamai nuo 2004 m. birželio 2 d.) stebėtas neigiamas nuteistojo elgesys (daug kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą – 2020 m. rugpjūčio 19 d.), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę padarė naują sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą), tačiau bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas, pastaruoju metu rodo teigiamas iniciatyvas, dalyvauja intervencinėse, į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, siekia savo padėties pokyčių. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui yra taikomi įstatymų nustatyti laikini suvaržymai ir apribojimai, o pataisos įstaigos direktoriaus sprendimas traktuotinas kaip jo diskrecijos teisė. Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.
12. Teismas aptarė BVK 154 ir 156 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos ypatumus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl administracinių institucijų diskrecijos teisės ir pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimus dėl teisės išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir motyvuoti sprendimą.
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant klausimą, ar suteikti nuteistajam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ar mokytis laisvėje, kitas svarbias aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo.
14. Teismas pažymėjo, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus bei draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistųjų pareigos bausmės atlikimo metu nustatytos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jos negali būti aiškinamos taip, kad toks aiškinimas suponuotų išimčių iš nustatytų elgesio taisyklių nustatymą.
15. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog buvo daug kartų skatintas ir rodė teigiamas iniciatyvas, siekė pokyčių, o paskutinė nuobauda skirta tik 2020 m., be kita ko, ankstesnė buvo skirta prieš 6 m., bei tai, kad jam buvo skirta 22 m. laisvės atėmimo bausmė, o iš jos jau atlikęs 17 m., per laikotarpį, pareiškėjo skaičiavimu, atliko tik 1 pažeidimą per 2 m. ir tai nėra daug, tokios aplinkybės, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nerodo teigiamo elgesio išlaikymo dinamikos, kuri leistų įvertinti jo pažangą. Teismas vertino, kad Vilniaus PN direktorius Sprendime teisingai pažymėjo, jog nors pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis būtent dėl šiurkščių bausmės atlikimo tvarkos pažeidimų, pvz., alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo ir t. t. Nuteistieji turi laikytis BVK 110 straipsnyje nustatytų pareigų, tačiau pareiškėjas jų nesilaikė.
16. Teismas įvertinęs tai, kad teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos turi nuteistieji, kuriems pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir kuris atitinka visas BVK 154 straipsnio 1 dalies sąlygas, ir tai, kad pareiškėjas, kaip ir pats teigė, šiuo metu turi darbą, t. y. sėkmingai dirba bibliotekoje, ir tai, kad neatitinka BVK 154 straipsnio 1 dalies 2 punkto, sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos. Be to, Vilniaus PN direktorius sprendime atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat buvo įvertinti ir teigiami pokyčiai, tačiau buvo nustatyta probleminė sritis, susijusi su pareiškėjo nepakankamu gebėjimu priimti nustatytas taisykles ir apribojimus. Taip pat buvo atsižvelgta ir į kriminalinę patirtį, kadangi pareiškėjo elgesys patvirtina prielaidas apie jo nepakankamus gebėjimus išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, įsisąmoninti paskirtų bausmių, kitų poveikių priemonių tikslus ir paskirtį.
17. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN sprendimas ir Kalėjimų departamento sprendimas teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti pagrindo nėra.
III.
18. Pareiškėjas M. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.
19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis atitinka BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino. Skundžiamuose sprendimuose plečiamai aiškinamos BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Iš sprendimų akivaizdu, kad iš esmės sutinkama, kad pareiškėjas atitinka BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, bei nurodoma, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Svarbi aplinkybė, kad nuteistasis už gerą elgesį yra perkeltas lengvąją grupę, kur jam suteikiami dažnesni pasimatymai su sutuoktine, dėl ko stiprėja jo socialiniai ryšiai ir jis tampa mažiau pavojingas visuomenei. Aplinkybė, kad anksčiau bausmės atlikimo metu pareiškėjas buvo baustas drausminėmis nuobaudomis neturi būti pagrindu leisti ar neleisti jam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tai būtų aktualu tik tada, jei jis dar galiojant drausminei nuobaudai, kreiptųsi analogišku pagrindu. Tačiau pareiškėjas kreipimosi metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tai pripažįsta ir atsakovas.
20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam buvo skirtas 22 metų laisvės atėmimas, iš jų jis atlieka laisvės atėmimo bausmę jau 18 metų. Svarbiausia, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos nesant galiojančioms drausminėms nuobaudoms ir Vilniaus PN neturi jokios teisės riboti jos papildomais reikalavimais. Tai neatitinka įstatymo leidėjo tikslo socializuoti bei drausminti (skatinti laikytis tvarkos) nuteistuosius. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgą laiką, ją atlikęs jis turės socializuotis visuomenėje, kuri per tiek metų labai pasikeitė. Todėl leidimas be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų darbo tikslais būtų ir yra socializacijos pradžia.
21. Pareiškėjui žinomos BVK 154 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad net ir suteikus teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tokia teisė gali būti atimta, jei jis nebeatitiks keliamų tam reikalavimų. Pareiškėjui 2022 m. kovo 18 d. buvo suteiktas leidimas išvykti už pataisos įstaigos ribų nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 21 d., t. y. jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka. Tai įrodo, kad pareiškėju pasitikima. Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 7-94 pareiškėjui buvo skirta 42 Eur piniginė išmoka už gerą mokymąsi. Todėl atsisakymu tenkinti skundą yra suvaržoma pareiškėjo teisė išvykti iš pataisos namų, kad jis galėtų dirbti, taip trukdant jam socializuotis, kurti pridėtinę vertę, kuri mokesčių prasme yra visuomeninis gėris. Pareiškėjas yra pateikęs dokumentą, kad transporto remonto įmonė jam siūlo darbą ir nebus našta visuomenei ir valstybei. Pareiškėjas sutiko dirbti ir pataisos namų pasiūlytą darbą, savanoriškai dirba pataisos namų bibliotekoje, pataisos namų administracija jam yra pareiškusi padėkas už gerą elgesį ir viešuosius darbus. Papildomai buvo pateikta psichologinė charakteristika, kurioje atsispindi pareiškėjo pastangos ieškoti socialiai atsakingų sprendimų, reintegracijos į visuomenę galimybių, aptariant rizikas bei grėsmes, gebėjimu kritiškai vertinti savo situaciją. Iš šio dokumento matyti, kad pareiškėjas yra motyvuotas dirbti, pastebi labai didelį atotrūkį tarp esamų rinkos dėsnių prieš paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir dabartinių, išreiškia nuogąstavimus dėl staigios reintegracijos į visuomenę, bei įvardija poreikį taikyti be sargybos statusą ir, vėliau palaipsniui, mažinti priežiūros priemones. Charakteristikoje rekomenduojama Vilniaus PN sudaryti sąlygas pareiškėjui, palaipsniui lengvinant bausmės vykdymo priemones, padėti jam reintegruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
23. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Kalėjimų departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į specialiąją brigadą be sargybos.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento priimti sprendimai teisėti ir pagrįsti, Vilniaus PN direktoriui tinkamai įgyvendinus priskirtą diskrecijos teisę priimant tokio pobūdžio sprendimus. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas turėjo darbą, t. y. sėkmingai dirbo bibliotekoje, ir tai, kad jis neatitinka BVK 154 straipsnio 1 dalies 2 punkto, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat buvo įvertinti ir teigiami pokyčiai, tačiau buvo nustatyta probleminė sritis, susijusi su pareiškėjo nepakankamu gebėjimu priimti nustatytas taisykles ir apribojimus; taip pat buvo atsižvelgta ir į pareiškėjo kriminalinę patirtį, kadangi pareiškėjo elgesys patvirtina prielaidas apie jo nepakankamus gebėjimus išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, įsisąmoninti paskirtų bausmių, kitų poveikių priemonių tikslus ir paskirtį.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis atitinka BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl turėjo teisę būti išleistas dirbti be sargybos, o skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl paskatinimo skyrimo, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
31. BVK 154 straipsnio 1 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija) nustatė, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; 2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; 7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas pataisos įstaigai suteikia teisę nuteistajam leisti dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jei nuteistasis atitinka visas BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Tačiau pabrėžtina, kad ši pataisos įstaigos diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2433-575/2019). Kita vertus, ir nuteistojo formalus atitikimas BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas savaime nelemia, kad jo teisė dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų visais atvejais turi būti garantuota, tai priklauso ir nuo konkrečių faktinių ir su nuteistuoju susijusių aplinkybių, kurios turi būti išdėstytos atitinkamame pataisos įstaigos sprendime. Būtent pataisos įstaigos administracija įgyvendina laisvės atėmimo bausme atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją (BVK 136 str.).
33. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir atitiko beveik visas BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas tai nurodė ir pagrindė skundžiamame Vilniaus PN sprendime, kad nors pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, buvo įvertinti ir teigiami pokyčiai, tačiau buvo nustatyta probleminė sritis, susijusi su pareiškėjo nepakankamu gebėjimu priimti nustatytas taisykles ir apribojimus, taigi, iš esmės konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka 154 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų (jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Prašyme nenurodė konkretaus darbo, kurį nori dirbti, o abstrakčiai nurodė, kad prašo perkelti jį į specialų padalinį, pareiškėjas Prašymo padavimo metu jau dirbo pataisos įstaigos suteiktą darbą – įstaigos bibliotekoje, o pareiškėjo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės ,,Automatinių transmisijų servisas“ raštas, kuriuo pažymima, kad bendrovė pareiškėją priims į darbą, surašytas po skundžiamo 2021 m. rugpjūčio 5 d Vilniaus PN sprendimo priėmimo – 2021 m. rugpjūčio 25 d.
34. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo, o byloje skundžiamas Vilniaus PN sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas pataisos įstaigai tinkamai įgyvendinus įstatymu suteiktą diskrecijos teisę. Atitinkamai teisėtas ir pagrįstas ir Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN sprendimo atmestas.
35. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nevertintini ir neturi reikšmės skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priimti jau po Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas, manydamas, kad atitinka visas BVK nustatytas sąlygas įgyvendinti teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, turi teisę iš naujo kreiptis su tokio pobūdžio prašymu į pataisos įstaigos administraciją.
36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. E. (M. E.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.