Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, nedirbančio, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 str. 1 d. tuo, kad jis 2009 kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M., N. B. ir G. Ž. bendrais veiksmais, (duomenys neskelbtini) mieste melagingai pažadėjus gerai apmokamą darbą užsienyje, užverbavo nepilnametę nukentėjusią R. R. (tuo metu 16 metų amžiaus vaiką) vykti į (duomenys neskelbtini) siekiant, kad nukentėjusi būtų įtraukta į prostituciją ir pelnymosi iš jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusią į sodybą (duomenys neskelbtini) miestelį (duomenys neskelbtini) po to į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur ją laikė nelaisvėje, po to 2009 m. kovo 28 d. apie 13 val. 30 min. nugabeno nukentėjusią į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį kur nupirko bilietą ir įsodino į autobusą vykstantį maršrutu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) Kelyje (duomenys neskelbtini) išvykstant iš Lietuvos Respublikos R. R. sulaikę valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai dėl suklastotų asmens dokumentų.

A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2012 m. liepos 23 d. 19 val. 00 min. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas skundžiama nutartimi pratęstas dar trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

A. J. tvirtinimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl skundžiamos nutarties išvada, kad skiriant suėmimą remiasi nukentėjusios R. R. bei N. M. parodymais, yra visiškai nepagrįsta, nes šiuose parodymuose apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nekalbama. Kas suimtojo nuomone, rodo apylinkės teismo išankstinę nuomonę, kad jis bus nuteistas ir jam bus paskirta griežta, reali laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad išankstinė teismo nuomonė, kad jau įrodyta jog nusikalstama veika padaryta, teismo nutartį daro negaliojančią.

Sutinka, kad minimalus kaltę pagrindžiančių faktinių duomenų kiekis gali būti pakankamas pirminiam suėmimo skyrimui, tačiau jokiu būdu ne ilgalaikiui šios kardomosios priemonės tęsimui. Tam, kad suėmimo terminas būtų tęsiamas tokį ilgą laiką būtina surinkti byloje pakankamą įrodymų visetą, kuris leistų neabejoti inkriminuojamų įtarimų pagrįstumu. Atkreipia dėmesį, kad jis jau yra suimtas keturis mėnesius, tačiau teismas tęsdamas kardomosios priemonės terminą neatsižvelgė į aplinkybes į kurias įsakmiai nurodo atsižvelgti LR BPK III dalies XI skyrius, neanalizavo byloje surinktos medžiagos, pagrindžiančios ar paneigiančios jam inkriminuojamo veikos padarymą bei neįvertino konstitucinio teisinės atsakomybės proporcingumo principo. A. J. nuomone, ilgas kardomosios priemonės termino tęsimas suponuoja išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo, o esant tokioms aplinkybėms pažeidžiama ne tik baudžiamojo proceso kodekso normos, Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Europos žmogaus teisių konvencija. Mano, kad taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, ją pratęsiant trims mėnesiams vien dėl to, kad jis savo kaltęs dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas Eugenijus Karosas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. J. pratęstas pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę.

Būtinoji kardomųjų priemonių skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Ši nuostata suponuoja, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau šioje proceso stadijoje nesprendžiama ar asmuo iš tikrųjų padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įtariamojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, jam gresiančios bausmės griežtumo ar kitų aplinkybių, susijusių su suėmimo pagrindais ir sąlygomis, negali būti vertinama kaip išankstinė nuostata pripažinti jį kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Akcentuotina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertinamas tik pats faktas, jog įtariamajam įteiktas pranešimas apie įtarimą už kurį gresia atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kartu vertinami bylos duomenys leidžiantys daryti minimalias išvadas apie tokio įtarimo pagrįstumą bei įtariamojo galimą dalyvavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Pabrėžtina, kad vertinant suėmimo skyrimui ar pratęsimui reikšmingas aplinkybes jokiu būdu nedaromos galutinės išvados dėl įtariamojo kaltės. Taigi, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės klausimą ar nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės, įrodymų nevertina ir pareiškėjo kaltės klausimo nesprendžia, todėl šiuo atveju nepasisakoma dėl tokio pobūdžio suimtojo skunde suformuluotų argumentų.

Po aptariamos kardomosios priemonės paskyrimo 2012-07-24 buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, t.y. papildomai apklausta nukentėjusioji, ji pripažinta civiline ieškove, jai pateikti atpažinti asmenys pagal nuotraukas ir iš vaizdo įrašų kartotekos, apklausti liudytojai: E. S., A. L., D. V., M. S., O. K., A. L., D. K., D. Č., O. M., J. U, M. P., N. B., liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apžiūrėtas iš N. M. kratos metu paimtas nešiojamasis kompiuteris, jis gražintas savininkui, atliktos kratos, įteikti pranešimai apie įtarimus kitiems įtariamiesiems ir kita.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkti duomenys, t. y. R. M. pareiškimas, jos parodymai, skundą nagrinėjančiam teismui pateiktas nukentėjusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai, liudytojos M. S., O. M., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, įtariamojo N. M. parodymai ir kita bylos medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiama nutartimi A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Nors suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su žmona laukiasi kūdikio, tačiau tai, kad jis praeityje teistas net 7 kartus bei tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas A. J. pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą padarymo (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų (BPK 122 straipsnis 8 dalis), be to, aplinkybės, kad jis būdamas darbingas ir pakankamai jauno amžiaus neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra susietas tvirtais socialiniais ryšiais, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Aukščiau nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis. Skunde deklaratyviai nurodomos aplinkybės, susijusios su įtariamojo šeimine padėtimi ir iš esmės nelegalia darbine veikla bei argumentai, kad suimtasis niekada nesislapstė, teismo nuomone, nepaneigia suėmimo pagrindų buvimo ir neleidžia konstatuoti jų išnykimo.

Atsižvelgiant į šiuo atveju reikšmingas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, aplinkybes, dėl ko A. J. buvo parinkta griežčiausia kardomoji priemonė, jos taikymo trukmę, taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad pastaroji kardomoji priemonė A. J. taikoma neproporcingai ilgai. Taigi, apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik A. J. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant jokių nacionalinės ar tarptautinės teisės normų, o įvertinus jam pareikšto įtarimo pobūdį, darytina išvada, kad procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas nepažeistas, todėl naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.