Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-874-880/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2YT-874-880/2021
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00647-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
Sigita L
Civilinė byla Nr. e2YT-874-880/2021Proceso Nr. 2-44-3-00647-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Sigita L. J., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės J. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjas J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės J. A. Š. palikimą. Jis nurodė, kad kartu su sutuoktine įgijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn žemės sklypą ir namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei 1,87 ha ploto žemės sklypą, 0,38 ha ploto žemės sklypą, 0,30 ha ploto žemės sklypą, 0,30 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). J. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti nurodytus palikimo objektus, bei juos valdo, tvarko ir jais naudojasi iki šiol. Pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir neišmanydamas Lietuvos Respublikos paveldėjimo teisės, bet taip pat būdamas palikimo objektų bendrasavininku, nežinojo, kad turi atskirai įforminti savo nuosavybės teisę į mirusiai žmonai priklausiusią turto dalį. Taip pat, pareiškėjas, būdamas silpnos sveikatos, ilgą laikotarpį praleido ligoninėje. Dėl šių priežasčių pareiškėjas atskirai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo įforminimo ir priėmė palikimą faktiškai, kaip tą numato CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas palikimo objektus faktiškai priėmė – po sutuoktinės mirties toliau gyveno paveldimame name, juo naudojosi, jį tvarkė ir mokėjo mokesčius už namą, naudojasi žemės sklypais ir taip išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusius Palikimo objektus ir faktiškai juos valdo iki šiol.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Sigita L. J. atsiliepime sutiko su pareiškėjo pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. A. Š. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas J. Š. ir J. A. Š. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė J. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai: namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei 1,87 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,30 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,30 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą pareiškėjas ir jo sutuoktinė įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po J. A. Š. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjas nurodo, kad nors jis į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinės mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Nagrinėjamu atveju, po J. A. Š. mirties jos sutuoktinis pareiškėjas J. Š. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau jis rūpinosi po J. A. Š. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties toliau gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir moka mokesčius už namą, naudojasi žemės sklypais.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po sutuoktinės J. A. Š. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės J. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinis J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui J. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius