Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. O. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. O. kaltinamas tuo, kad neteisėtai dėl savanaudiškų paskatų už piniginį atlygį – po 250 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (217,96 Eur) už kiekvieną pergabentą asmenį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: 2023 m. rugsėjo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, jo paties vairuojamu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Čekijos Respublikos registracija), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pervežė (gabeno) Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius Indijos piliečius: K. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini), H. S., gim. (duomenys neskelbtini), po ko jis šiuos asmenis tuo pačiu automobiliu gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 15.15 val. Pasvalio r., Molynės k., kelyje A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) 20,4 km, jį sustabdė ir sulaikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais D. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka D. O. laikinai sulaikytas 2023 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. spalio 1 d. nutartimi D. O. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. Vėlesne šio teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. O. pratęstas taip pat 1 (vienam) mėnesiui iki 2023 m. lapkričio 29 d.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam D. O. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nustačius, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pastaba, skundžiamoje nutartyje nurodytas minėto straipsnio 3 punktas), nėra pasikeitęs bei padarius išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo D. O. gynėjas advokatas M. Švažas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria kaltinamajam D. O. buvo pratęstas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, ir D. O. paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė, nenustatęs suėmimo skyrimo sąlygų, o nustatytas suėmimo pagrindas, jog kaltinamasis D. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nebuvo tinkamai motyvuotas, t. y. nebuvo atsižvelgta arba nepakankamai atsižvelgta į kaltinamąjį D. O. charakterizuojančius duomenis, taip pat pernelyg sureikšminta jo pilietybė.

4.2. Pasak gynėjo, baudžiamojo proceso tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamasis D. O. nėra teistas, o jo artimieji yra pasiryžę išnuomoti jam gyvenamąjį būstą Lietuvos Respublikoje iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Taip pat pažymima, kad į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą D. O. artimųjų yra įneštas ir 7 000 Eur užstatas. Ši pinigų suma, pasak gynėjo, yra reikšmingo dydžio ir leidžianti pagrįstai manyti, jog D. O., būdamas laisvėje, laikysis švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, kviečiamas atvyks į teismą bei netrukdys procesui.

4.3. Kaltinamojo asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – D. O. į Čekijos Respubliką atvyko dar 2021 m., 2022 m. įstojo į Čekijos universitetą ir šiuo metu ten studijuoja čekų kalbą, dirba. Čekijos Respublikoje D. O. turi ir sugyventinę. Šios aplinkybės rodo, jog asmuo yra atsakingas. Be to, D. O. kaltės neneigia, pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi, todėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo atžvilgiu turėtų būti panaikinta.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo D. O. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. O. gynėjo advokato M. Švažo skundas atmetamas.

6. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo, liudytojų: K. S., S. S., K. R., H. S., G. T. parodymuose, taip pat įvykio vietos apžiūros, asmens kratos, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ar nurodyti duomenys yra patikimi ir ar jų pakanka kaltinamojo kaltei konstatuoti, bus įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą kaltinamojo D. O. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankami kaltinti D. O. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8. Iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad suėmimo terminas kaltinamajam D. O. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai ir jis nėra išnykęs. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad žemesnysis teismas padarė klaidą, aprašomojoje nutarties dalyje pateikdamas nuorodą į kitą tame pačiame straipsnyje nustatytą suėmimo pagrindą. Šis netikslumas laikytinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu, todėl patikslinamas, nurodant, kad suėmimas kaltinamajam D. O. pratęsiamas, vadovaujantis ne BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. D. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, jokių kitų alternatyvių bausmių sankcijoje nėra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. O. yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Čekijos Respublikoje ir yra šios šalies universiteto studentas, nėra teistas, turi sugyventinę, tačiau Lietuvoje, kur vyksta baudžiamasis procesas, neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo, nei artimųjų. Taigi akivaizdu, kad D. O. su Lietuvos Respublika nėra saistomas jokiais socialiniais, šeiminiais, darbiniais ar kitais ryšiais, dėl kurių kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, negalėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. išvykti į savo kilmės šalį – Rusiją ar kitą užsienio valstybę. Nors skunde akcentuojama, jog kaltinamojo artimieji yra pasiryžę išnuomoti gyvenamąjį būstą iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nemažina galimo kaltinamojo pasislėpimo rizikos. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, jog kaltinamojo artimieji ar pats kaltinamasis būtų finansiškai pajėgūs mokėti nuomos mokestį. Priešingai, iš inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad kaltinamasis galimai padarė nusikalstamą veiką dėl savanaudiškų tikslų – siekdamas nusikalstamu būdu pasipelnyti. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių bei nustačiusi kaltinamojo sąsajas ne tik su Europos Sąjungos valstybės nare, bet ir su Rusijos Federacija, sprendžia, kad kaltinamojo pasislėpimo atveju vykstantis baudžiamasis procesas (dėl praktiškai nevykstančio teisinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos) būtų itin apsunkintas, o realus kaltinamojo D. O. išdavimas Lietuvos Respublikai taptų beveik neįmanomas, todėl sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi apygardos teismas, įvertinęs visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nė vienai nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, pagrįstai nustatė suėmimo (pratęsimo) pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

11. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo D. O. asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, galima daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo D. O. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, tuo pačiu ir 7 000 Eur užstatą ir (ar) intensyvią priežiūrą, nes nė viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, taip pat nesulaikys kaltinamojo nuo galimo pasislėpimo tikimybės. Pasiūlytas ir sumokėtas 7 000 Eur dydžio užstatas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, atsižvelgiant į inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei gresiančią laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra reikšmingo dydžio, jog ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, juo labiau, kai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog byla šiuo metu net nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Taigi apygardos teismo išvada, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra pagrįsta.

12. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo D. O. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. D. O. taikomo suėmimo trukmė – kiek ilgiau nei du mėnesiai, nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad D. O. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

13. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 308¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. O. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą atmesti.

Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam D. O. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 29 d.

Ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog suėmimas kaltinamajam D. O. pratęsiamas, vadovaujantis ne BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.