Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovo kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams; BK 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) areštu keturiasdešimčiai parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti Atvirojoje kolonijoje; vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Priteista solidariai iš civilinės atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ (įm. k. duomenys neskelbtini) ir Ž. S. 4400 Lt D. A. turtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio 30 d., apie 15.30 val., kelio Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda 193-ame kilometre, Šilutės r., Bružų k. ribose, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 883 redakcija, galiojusi iki 2003 m. rugsėjo 1 d.) 2.4, 3.8 ir 14.1 punktų reikalavimus, todėl, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu automobilio keleivis G. A. žuvo, L. S. padaryti nesunkūs, o R. S. nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Šiuo nuosprendžiu Ž. S. nuteistas ir dėl kitos veikos, tačiau kasacinis skundas dėl to nepaduotas.

Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovas prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria solidariai iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ir Ž. S. priteista D. A. 4400 Lt turtinei žalai atlyginti, arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai įvertinimo, jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškintinos, kaip draudžiančios apeliacinės instancijos teismui vien tik pagal civilinio atsakovo apeliacinį skundą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria neteisingai išspręstas civilinis ieškinys.

Kasatorius nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis, kuria D. A. iš UADB „ERGO Lietuva“ priteistas turtinės žalos atlyginimas, už jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą, neteisėta ir nepagrįsta, priimta padarant 111 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, kurie laikytini esminiais.

Kasatorius nurodo, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje UADB „ERGO Lietuva“ buvo įtraukta civiliniu atsakovu, kadangi 2002 m. gruodžio 30 d. eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šioje bendrovėje buvo apdraustas transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios rūšies privalomąjį draudimą eismo įvykio metu reguliavo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPSVCAPD) įstatymas (Valstybės žinios, 2001, Nr. 56-1977) ir Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Kasatorius pažymi, kad pagal TPSVCAPD įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 3 dalies nuostatas yra atlyginama žala asmeniui ir (ar) turtui, kuri padaryta tretiesiems asmenims autoavarijos metu arba atsirado kaip autoavarijos pasekmė; 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad draudikas ar biuras nemoka išmokos, jeigu žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojas, savininkui. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 5.6 punkte numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu yra laikomas apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl autoavarijos metu padarytos žalos trečiajam asmeniui ir reikalavimo atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą pateikimas apdraustajam, jeigu žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojas, draudėjui. Teismai nustatė, kad automobilis „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadintas atsitrenkus į pakelės medį, nuosavybės teise priklausė D. A., kurį šią transporto priemonę 2002 m. gruodžio 4 d. apdraudė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į teismų nustatytus faktus, kad civilinė ieškovė D. A. yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo teisiamasis, savininkė ir draudėja, ir vadovaujantis BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ negalėjo būti priteistas žalos atlyginimas D. A. (nei solidariai, nei atskirai), nes, vadovaujantis TPSVCAPD įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Taisyklių 5.6 punkto nuostatomis, UADB „ERGO Lietuva“ nebuvo materialiai atsakinga už šia nusikalstama nuteistojo veika civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės savininkui (draudėjui) padarytą turtinę žalą. Bylą nagrinėję teismai nustatė civiliniam atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ prievolę atlyginti žalą, kurios nenustatė TPSVCAPD įstatymas ir draudimo sutartis, be to, teismai netinkamai sprendė ir dėl civilinių atsakovų solidariosios atsakomybės, nes UADB „ERGO Lietuva“ ir Ž. S. prievolė pagal CK 6.6 straipsnį D. A. nebuvo solidari.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo, pripažinusio, kad draudikas neturėjo pareigos mokėti išmokos D. A. už dėl automobilio sugadinimo patirtą turinę žalą ir kad žalos atlyginimo klausimas D. A. išspręstas neteisingai, pozicija, jog neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas turi būti ištaisomas pasinaudojant CK 6.280 straipsnio nuostatose įtvirtinta regreso teise. Kasatorius pažymi, jog Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais [...] ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais, todėl teismų sprendimais netinkamai išspręstas draudiko civilinės atsakomybės klausimas turi būti ištaisytas per apeliacijos teisę ir Konstitucijos nustatytą teismo funkciją vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismui neištaisius Šilutės rajono apylinkės teismo padarytos teisės taikymo klaidos, nebuvo įvykdyti iš Konstitucijos teismui kylantys teisiniai imperatyvai.

Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teismas negali tenkinti civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo, nes jį patenkinus žalos atlyginimo našta tektų tik nuteistajam Ž. S., taigi jo teisinė padėtis taptų sunkesnė nei ta, kuri nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pažymi, kad pagal BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį vienas esminių jo tikslų – baudžiamosios teisės numatytos sankcijos (bausmės) skyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui. Kasatorius teigia, kad pagal BPK 109 straipsnio, BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytą civilinio ieškinio instituto baudžiamajame procese prasmę ir fakultatyvų pobūdį apkaltinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priimto sprendimo dėl civilinio ieškinio pakeitimas apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti laikomas nuteistojo padėties pabloginimu BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme, nes jis nesusijęs su baudžiamosios teisės nustatytų sankcijų taikymu (griežtesnės bausmės skyrimas; papildomos sankcijos pritaikymas ir pan.).

Kasatorius pažymi, kad jeigu teismas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio pakeitimą apeliacinės instancijos teisme laikytų nuteistojo padėties pabloginimu, kuris negalimas vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai tektų konstatuoti, kad ši baudžiamojo proceso norma prieštarauja: Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra padaryta teisės taikymo klaida, nėra suteikiama galimybė tą klaidą ištaisyti, toks teisinis reguliavimas užkerta teismui kelią įvykdyti teisingumą, apsaugoti asmens teises ir laisves, apginti kitas Konstitucijos saugomas vertybes; 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes BPK numatyta civilinio atsakovo teisė apskųsti priimtą teismo nuosprendį laikytina fiktyvia ir nepadeda pasiekti apeliacija siekiamo tikslo – teismo padarytos klaidos ištaisymo ir teisingumo įvykdymo; 29 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui, nes pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis gali būti pakeistas pabloginant nuteistojo padėtį tik esant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundui, taip išskiriant civilinį atsakovą iš kitų baudžiamojo proceso dalyvių.

Atsiliepime į civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti, 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šioje byloje, realizuodamas teisę, numatytą BPK 312 straipsnio 3 dalyje, civilinio atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, todėl, neperžengdamas skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas tikrino civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumą. Konstatavęs, kad ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio pakeitimas nelaikytinas nuteistojo padėties pabloginimu. Nuosprendžiu D. A. 4400 Lt turtinės žalos atlyginimas iš civilinės atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ ir Ž. S. priteistas solidariai. Solidariąja vadinama dviejų ir daugiau asmenų atsakomybė, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Darytina išvada, kad, ištaisius pirmosios instancijos klaidą dėl civilinio atsakovo prievolės D. A., Ž. S. toliau liks atsakingas visa prievole. Apeliacinės instancijos teismas ne tik paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo pažeidžiamos civilinio atsakovo teisės, tačiau ir klaidingai išaiškino, kad šioje situacijoje draudimo bendrovė galės atkurti pažeistas teises pasinaudojusi regreso teise į žalą padariusį asmenį - Ž. S. ( CK 6.280 str.). Pirma, nustačius solidariąją atsakomybę, jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis po to turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Vadinasi, civilinis atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ nepagrįstai bus priverstas padengti visą prievolę, tačiau po to įgys teisę ne į visą, o tik į dalį sumokėtos sumos, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas privalo solidariai su Ž. S. atlyginti 4400 Lt žalą D. A. Antra, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles ir Klaipėdos apygardos teismas, nurodydamas, kad civilinis atsakovas pažeistas teises galės apginti civilinio proceso tvarka, nesilaikė BPK normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą, reikalavimų. Apibendrindama prokurorė nurodo, kad, atmesdamas civilinio atsakovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ( BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 109, straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ž. S. 2002 m. gruodžio 30 d. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja D. A. 2002 m. gruodžio 4 d. buvo sudariusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UADB „ERGO Lietuva“, todėl nuosprendžiu iš nuteistojo Ž. S. ir civilinės atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ solidariai priteisė D. A. 4400 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reguliavo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (Valstybės žinios, 2001, Nr. 56-1977) ir Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Taisyklės. TPSVCAPD įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas nėra transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė dėl autoavarijos metu padarytos žalos jų pačių turtui ir (ar) asmeniui; 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojas, savininkui. Iš bylos duomenų matyti, jog D. A. buvo „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė bei draudėja, todėl, atsižvelgiant į paminėtas TPVCAPD įstatymo normas, draudikas neturėjo pareigos mokėti išmokos už D. A. dėl automobilio sugadinimo patirtą turtinę žalą. Be to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje D. A. prašė priteisti turtinę žalą už šio automobilio sugadinimą tik iš Ž. S..

Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žalos atlyginimo klausimas D. A. išspręstas neteisingai, tačiau civilinio atsakovo apeliacinio skundo netenkino. Šis teismas konstatavo, kad, patenkinus civilinio atsakovo apeliacinio skundo prašymą iš jo nepriteisti žalos atlyginimo, tokia prievolė tektų vien nuteistajam Ž. S., kurio teisinė padėtis taptų sunkesnė nei ta, kuri nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo padėtį gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Atsižvelgęs į tai, kad nė vieno iš nurodytų skundų šioje byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad negali sunkinti nuteistojo Ž. S. teisinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes toks nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio pakeitimas, kaip prašoma civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovo kasaciniame skunde, nelaikytinas nuteistojo padėties pabloginimu. D. A. yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo teisiamasis, savininkė ir draudėja, ir vadovaujantis BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ negalėjo būti priteistas žalos atlyginimas D. A. (nei solidariai, nei atskirai).

Nuosprendžiu D. A. 4400 Lt turtinės žalos atlyginimas iš civilinės atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ ir Ž. S. priteistas solidariai. Solidariąja vadinama dviejų ir daugiau asmenų atsakomybė, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Todėl ištaisius pirmosios instancijos klaidą dėl civilinio atsakovo prievolės D. A., Ž. S. toliau liks atsakingas visa prievole.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, jų neištaisydamas pats padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl priteistos D. A. 4400 Lt sumos turtinei žalai atlyginti solidariai iš civilinės atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtus Ž. S., pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria iš civilinės atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ solidariai priteista 4400 Lt D. A. turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.