- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 1S-1707-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam E. M., teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prienų rajono apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje kaltinami K. K., M. A., Karolis Pauliukevičius.
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje kaltinami K. K., M. A., Karolis Pauliukevičius, perduota Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui, nustačius trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Teismo nutartyje nurodyta, kad baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes neišsamiai išaiškintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, netirtos kaltinamojo K. K. nurodytos nusikalstamos veikos, kaltinime nurodomas nusikalstamų veikų padarymo laikas prieštarauja kitoms faktinėms aplinkybėms, nenustatytos kitos reikšmingos bylai aplinkybės.
Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. K. paaiškino, kad be nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas ir dėl kurių padarymo prisipažįsta, jis dar yra padaręs ir kitų nusikalstamų veikų, kurios nebuvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad 2011 metų lapkričio mėn., tikslios datos nurodyti negali, jis kartu su Karoliu Pauliukevičiumi ir A. K. per stoglangį įlipo į gimnazijos patalpas, K. P. turėtu tikybos kabineto raktu jie atsirakino tikybos kabinetą ir iš kabineto pavogė žalių purškiamųjų dažų. Be to, jis tų pačių metų lapkričio mėnesio viduryje, kartu su A. K., I. V. ir K. B., pasiėmę iš I. V. namų laužtuvą, atėjo prie mokyklos valgyklos durų norėdami pavogti ten buvusius pinigus, kuriuos jis matė ankstesnių vagysčių metu. Aivaras liko stebėti, o jis ir I. V., užkišę laužtuvą už valgyklos durų, jas traukant K. B., bandė duris išlaužti, tačiau suveikus signalizacijai, pinigų pagrobti nepavyko, nes išsigandę jie visi pabėgo.
Teismas nutartyje nurodė, kad byloje yra daug neaiškumų ir prieštaravimų, kuriuos pašalinti teisme nėra galimybės, tam būtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų. Pranešimuose apie įtarimus bei kaltinamajame akte nusikalstamų veikų padarymo laikas visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nesiimta jokių priemonių kuo tiksliau nustatyti nusikalstamų veikų padarymo laiką, o šios aplinkybės turi didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar kaltinamieji darydami nusikalstamas veikas buvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tam, kad išsamiai ir objektyviai būtų išaiškintos šios ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės, būtina atlikti eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių atlikti teisme negalima, todėl tikslinga perduoti bylą prokurorui.
Šalies argumentai
Skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodytų aplinkybių pagrindu perduodamas baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, neteisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos perdavimą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Tai reiškia, kad baudžiamoji byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti gali būti perduodama esant tokiems kaltinamojo akto neatitikimams, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje esminių kaltinamojo akto reikalavimų pažeidimų nekonstatavo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad iš kaltinamojo K. K. parodymų matyti, jog galimai kaltinamieji padarė kitų nusikalstamų veikų, privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnyje numatyta galimybe motyvuota nutartimi apie tai informuoti prokurorą, bet ne priimti nutartį perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Be to, prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pranešimuose apie įtarimus bei kaltinamajame akte nusikalstamų veikų padarymo laikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neįvertino, kad šiuos neatitikimus buvo galima neapsunkinant proceso pirmos instancijos teisme, ištaisyti pasinaudojant Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes. Šios pozicijos pirmosios instancijos teisme laikėsi ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras. Pakeitus kaltinimą ir tokiu būdu sutikslinus nusikalstamų veikų padarymo laiką, būtų greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėta baudžiamoji byla, taip nebūtų užtrukęs baudžiamasis procesas kaltinamųjų atžvilgiu. Nusikalstamų veikų padarymo laikas pranešime apie įtarimą K. K. ir kaltinamajame akte buvo sąlygotas rašymo apsirikimo klaidos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (proceso dalyvių apklausų, įvykio vietos apžiūros protokolų ir kt.) akivaizdu, kad nusikalstamos veikos (automobilio „Ford Transit“ vagystė, automobilio „Opel Omega“ akumuliatoriaus vagystė, vagystės iš T. Ž. gimnazijos) buvo padarytos 2011 metų tam tikrais laikotarpiais. Pranešime apie įtarimą K. K. ir kaltinamajame akte šių nusikalstamų veikų padarymo metai dėl rašymo apsirikimo nurodyti klaidingai - 2012 m. Rašymo apsirikimo klaidos padarymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ir tuo pagrindu baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nutartį teismas priėmė remdamasis vien tik kaltinamojo K. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (kiti kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai teisminio nagrinėjimo metu teisme nebuvo apklausti), kurie prieštarauja jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių kuo tiksliau nustatyti nusikalstamų veikų padarymo laiką, kas turi didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar kaltinamieji darydami nusikaltimus buvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybė procesinių veiksmų, kuriais buvo nustatytas pakankamai tikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas (kai kuriuose epizoduose nusikalstamų veikų laikas nurodomas valandų tikslumu). Pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad kaltinamasis ar kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turi procesines galimybes jų atžvilgiu priimti atitinkamą galutinį procesinį sprendimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė prokuroro skundą tenkinti, teismo nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkinamas.
Nustatyta, kad teismas perdavė bylą prokurorui LR BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad LR BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Tai reiškia, jog byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jie trukdo nagrinėti bylą. Reikia pažymėti, kad šių sąlygų visumos buvimas nutartyje turi būti motyvuotas. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai pateikti LR BPK 219 straipsnyje. LR BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi nurodyti požymiai - nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinami kaltinamieji, sudėties požymiai, taip pat kiti duomenys, kuriuos nurodyti reikalauja LR BPK 219 straipsnis. Esant šioms aplinkybėms laikyti, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą.
Nustatyta, kad apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui LR BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, tačiau nutartyje pateikti motyvai ne dėl to, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Iš esmės byla perduota prokurorui motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas neišsamus, byloje yra prieštaravimų, neaiškumų, byloje būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, nusikalstamos veikos padarymo laikas neatitinka faktinių aplinkybių, kaltinamieji padarė dar ir kitų nusikalstamų veikų. Konstatuojama, kad šie teismo nurodyti argumentai negali būti pagrindu bylą perduoti prokurorui LR BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.
Teisus prokuroras skunde teigdamas, jog jeigu teismas nustato, kad kaltinamieji dar padarė kitų nusikalstamų veikų, tai privalėjo pasinaudoti LR BPK 257 straipsnyje numatyta galimybe motyvuota nutartimi apie tai informuoti prokurorą, bet ne priimti nutartį perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Be to, teisus prokuroras skunde teigdamas, kad kaltinamajame akte ir pranešime apie įtarimą nurodžius netikslų nusikaltimo padarymo laiką (metus), šią klaidą buvo galima ištaisyti prokurorui pasinaudojant LR BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, juolab kad pirmosios instancijos teisme prokuroras tai akcentavo. Rašymo apsirikimo klaidos padarymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ir tuo pagrindu baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taip pat pagrįstas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad kaltinamasis ar kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turi procesines galimybes jų atžvilgiu priimti atitinkamą galutinį procesinį sprendimą.
Konstatuojama, kad prokuroro skundas pagrįstas, pirmosios instancijos teismui nebuvo įstatyminio pagrindo prokurorui perduoti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami K. K., M. A., Karolis Pauliukevičius. Anksčiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nepadaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme, todėl perduoti bylą prokurorui nebuvo pagrindo. Apylinkės teismo išvada, kad nutartyje paminėti trūkumai trukdo nagrinėti bylą, yra nepagrįsta. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus skundą tenkinti. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.
Nutartis neskundžiama.