- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- eAS-506-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00447-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Vilijampolės dailės centro
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Vilijampolės dailės centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Vilijampolės dailės centro skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilijampolės dailės centras (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis per EPP kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2016 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė) direktoriaus sprendimą Nr. (33.200) 2-860 (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
II.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis administracinių teismų nagrinėtinų ginčų kategorijas bei atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalį, nustatančią bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtinų ginčų kategorijas. Teismas taip pat atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartis dėl bylų, kuriose valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str., 22 str. ir 25 str., ABTĮ 3 str., 15 str. ir 16 str.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-119/2013, priimtą byloje Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė), kaip viešasis asmuo, vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, vykdo ir ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Dalyvaudama šiuose santykiuose, Savivaldybė ir jos skyriai atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra viešojo administravimo institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad pareiškėja prašo patenkinti skundą ir panaikinti 2016 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriame nurodoma, jog 2005 m. rugpjūčio 1 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. 33-4-106 nuo 2016 m. gegužės 30 d. bus nutraukta, o nekilnojamasis turtas turės būti perduotas Kauno miesto savivaldybei. Iš skundo ir pridėtų priedų nustatė, jog pareiškėja ginčija 2016 m. vasario 19 d. sprendimą, kuriuo Savivaldybė įspėja apie panaudos sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo atveju veikė kaip sutarties šalis, dalyvaujanti civiliniuose santykiuose, o ne kaip subjektas vykdantis įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei pasiūlė pareiškėjai kreiptis dėl sutarčių keitimo į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Kauno apylinkės teismą. Atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjai grąžino sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėja VšĮ Vilijampolės dailės centras pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos VšĮ Vilijampolės dailės centro skundą priimti.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Nepitaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos skundas dėl atsakovės priimto sprendimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nurodydamas, kad tokia teismo išvada padaryta neįvertinus skundžiamo atsakovės priimto sprendimo turinio, ginčo tarp šalių pobūdžio bei susidariusių faktinių aplinkybių. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu atsakovė nurodė, jog 2005 m. rugpjūčio 1 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. 33-4-106 nuo 2016 m. gegužės 30 d. bus nutraukta ir pareiškėja privalės 2016 m. gegužės 31 d. perduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei. Nurodo, kad tokiu būdu, skundžiamu sprendimu atsakovė informavo pareiškėją apie būsimą panaudos sutarties nutraukimą ir panaudos dalyko – nekilnojamo turto, grąžinimą. Nurodo, kad atsakovės ir pareiškėjos sudaryta panaudos sutartis nėra nutraukta, o skųsti atsakovės sprendimą, kuriuo informuojama apie būsimą panaudos sutarties nutraukimą, bendrosios kompetencijos teismui nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, nes nėra ginčo dalyko. Pareiškėjos teigimu, atsakovei nutraukus panaudos sutartį ir apie tai informavus pareiškėją, būtų pagrindas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginčyti nepagrįstą sutarties nutraukimą, o esant paminėtoms aplinkybėms, kai sutartis dar galioja, ginčas dėl skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos manymu, teismingas administraciniam teismui.
Pažymi, jog atsakovės ir pareiškėjos sudaryta savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis nebuvo ir nėra pakeista, sutarties šalys neišreiškė ketinimų jos pakeisti. Ginčo dėl sudarytos panaudos sutarties keitimo tarp šalių nėra. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo pasiūlymas pareiškėjai ginčyti panaudos sutarties keitimą, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, yra nepagrįstas, pateiktas neatsižvelgiant į ginčo tarp šalių esmę, susidariusias faktines aplinkybes.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime Nr. (33.200) 2-860 nurodoma, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taip atsakovė pripažino, jog šis sprendimas yra individualus teisės aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas administracinių teismų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), ir pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja kelia ginčą iš civilinių – panaudos – teisinių santykių, kuriuose atsakovė (Kauno miesto savivaldybė) veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.).
Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad atsakovės ir pareiškėjos sudaryta panaudos sutartis nėra nutraukta, o skųsti atsakovės sprendimą, kuriuo informuojama apie būsimą panaudos sutarties nutraukimą, bendrosios kompetencijos teismui nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, nes nėra ginčo dalyko.
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ prasme viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Iš CPK 22 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgiant į nurodytą teismų kompetencijų atskyrimą, administracinio teismo pirmininkui ar teisėjui (teismui), sprendžiant skundo priėmimo klausimą, kyla pareiga motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurias išsamiau apibrėžia ABTĮ 15–20 straipsniai.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja į teismą kreipėsi, siekdamas pripažinti neteisėtu 2016 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. (33.200) 2-860. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad minėtoji institucija juo informavo pareiškėją apie tai, jog 2005 m. rugpjūčio 1 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. 33-4-106, kuria Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – 164,59 kv. m pastatas – mokykla (duomenys neskelbtini), buvo perduotas laikinai neatlygintinai naudotis VšĮ Vilijampolės dailės centrui, bus nutraukta nuo 2016 m. gegužės 30 d., ir nekilnojamasis turtas 2016 m. gegužės 31 d. turės būti perduotas Savivaldybei. Taigi, nors ginčas nagrinėjamu atveju keliamas viešojo administravimo subjektui, tačiau jis iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, t. y. savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto panaudos sutarties nutraukimo, ką, be kita ko, rodo tai, jog panaudos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Atsakovė šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas. Panaudos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo panaudos subjektų teisinio statuso bei panaudos sutarties dalyko, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Todėl tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei konstatuodamas, jog byla priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Dėl atskirojo skundo argumento, jog skundžiamame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime yra nurodyta, jog jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas institucijos priimtame sprendime, nagrinėjame atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirąjį skundą atmetant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Vilijampolės dailės centro atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.