Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3427-827/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-30
Bylos Nr.
e1-3427-827/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29924-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3427-827/2022Proceso Nr. 1-01-1-29924-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.9.2; 2.12.1.3 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-o skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nesusituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Lenkijos Respublikos teritorijoje, turguje neteisėtai įgijo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705) 5 straipsnio 1 punktą C kategorijai priskiriamą pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Kandar Model B3-3“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 kalibro kulkomis (iššauto sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J), kurį neteisėtai nešiojosi iki kol 2022 m. liepos 29 d. apie 22.14 val. viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš jo minėtą ginklą paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais D. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2022 m. liepos 29 d. vakare, galimai įtarime nurodytu laiku, savo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo neblaivus. Pamatė, jog į kiemą atėjo jam iš matymo pažįstamas D. T. (D. T.), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. D. T. norėjo kartu su juo išgerti alkoholio ir pavalgyti, bet jis nenorėjo kartu su juo leisti laiko. Tarp jų įvyko žodinis ginčas, pradėjo konfliktuoti. Kieme prie namo gulėjo jo pneumatinis šautuvas. Šautuvas tiesiog gulėjo, juo nesinaudojo. Šautuvą įsigijo prieš 7 ar 8 metus Lenkijoje, turguje, kad galėtų kieme pašaudyti į savadarbį taikinį. Šautuvo įsigijimo dokumentų neturi, leidimo ginklui taip pat neturi. Kilusio žodinio konflikto metu niekam šautuvu negrasino, jo paėmęs į rankas nebuvo, šautuvas tiesiog gulėjo. Pareigūnai po to jį rado prie namo. Jis žinojo, kad tai pneumatinis nešaunamasis ginklas, tačiau nežinojo, kad jo kinetinė energija viršija 7,5J. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis:

Liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2022 m. liepos 29 d. apie 22 val. būdamas neblaivus nusprendė nueiti pas pažįstamą D. V., kuris gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atėjęs į jo kiemą pastebėjo, kad jis kartu su mergina vartojo alkoholinius gėrimus ir valgė maistą. Paprašė D. V. įpilti alkoholio ir pavaišinti maistu, tačiau D. V. prieštaravo ir varė iš savo kiemo. Tarp jų įvyko žodinis ginčas, pradėjo konfliktuoti. Su savimi turėjo dujų balionėlį. Kadangi D. V. pradėjo darytis vis agresyvesnis, ištraukė iš kišenės turimą dujų balionėlį ir papurškė į orą, tačiau niekam nepataikė. D. V. ginklu ar kitų daiktu negrasino ir fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Pretenzijų niekam neturi.

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad įvykis įregistruotas 2022 m. liepos 29 d. 22.18 val. Pranešėjas nurodė, jog jį puola kaimynas, kuris turi ginklą ir peilį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto L. M. 2022 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2022 m. liepos 29 d. dirbant kartu su specialistu D. M. apie 22.11 val. gavo pranešimą, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasitiks pranešėjas, kuris pabėgo iš agresyvaus ir neblaivaus kaimyno, grasinusio jam šaunamuoju ginklu. Atvykus nurodytu adresu, ieškojo įvykio dalyvių, bet po kiek laiko rado visus įvykio dalyvius – D. T., M. S. ir D. V. Visi buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes bendraujant su jais jiems iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o veiksmai nekoordinuoti. Asmenys nuolat keitė parodymus, tiksliai negalėjo nupasakoti kas įvyko. Pagal D. V. pasakojimą, jis sėdėjo savo namo kieme, kepė šašlykus su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus, o per tvorą peršokęs pažįstamas D. T. ėmė su juo konfliktuoti, jam grasinti bei pasak jį, D. T. turėjo peilį. D. V. paaiškino, kad gindamas savo valdas ir teritoriją bandė paimti plytą, o paskui „žaislinį“ orinį šautuvą, kuris atrodo kaip medžioklinis. Jis norėjo pagąsdinti D. T., kad tas pasišalintų iš teritorijos. Pasak D. T. ir M. S., jie buvo pakviesti pas D. V. į svečius ir po kiek laiko, be priežasties D. V. ėmė mušti D. T., todėl D. T. turėtas pipirines dujas panaudojo prieš D. V.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo V. G. (V. G.) 2022 m. liepos 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl alkotesterio Nr. 0135, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnams atvykus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbant pagal medžiagą ROIK0122000448363, juos pasitiko pranešėjas, kuris pabėgo iš agresyvaus ir neblaivaus kaimyno, pasiūlius pasitikrinti alkotesteriu Nr. 0135, D. V. nustatytas 1,85 promilės girtumas. Dėl techninių kliūčių nepavyko ištraukti pūtimo lapus iš alkotesterio.

Įvykio vietos 2022 m. liepos 30 d. apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių duomenų matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Užėjus į Nr. (duomenys neskelbtini) namo kiemą matosi 2 aukštų namas. Einant nuo gatvės pusės į kairę, iš dešinės pusės, namo gale prie užėjimo į namą durų matosi ant žemes gulintis rudos spalvos pneumatinis ginklas „Kandar“ B3-3, Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktas paimtas iš įvykio vietos ir supakuotas į paketą Nr. 1. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas namas. Nuotraukose Nr. 4-7 užfiksuotas rastas nešaunamasis ginklas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2022 m. liepos 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gatvėje šalia pastato nurodytu adresu, pastebėta penkių neblaivių asmenų kompanija, kurią sudarė: D. V., M. S. (M. S.), D. T., R. V. (R. V.), G. V. Pradėjus tikslint įvykio aplinkybes, D. V. žodžiu nurodė, kad 2022 m. liepos 29 d. apie 22 val. į jo namus, kuriuose gyvena kartu su savo sugyventine G. V., pasibeldė neblaivūs jam iš matymo nematyti ir nepažįstami asmenys – D. T. ir M. S. Tarp vyriškių greitu metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. V. žodžiu vyriškiams nurodė išeiti iš jo namo prieigų, tačiau vyriškiai nesutiko to daryti, dėl ko jis išsitraukė namuose laikomą savo pneumatinį ginklą „Kandar“ B3-3, Nr. (duomenys neskelbtini) ir grasino jį panaudoti D. T. atžvilgiu. D. V., D. T. ir M. S. būnant viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., D. T. iš savo kelnių kišenės išsitraukė prie savęs turimas pipirinės dujas „Pfeffer Ko Jet“ ir jas panaudojo D. V. atžvilgiu, po ko D. T. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Tikslinant minėto įvykio aplinkybės visi pirmiau įvardyti asmenys nurodė, kad pretenzijų vienas kitam neturi, pareiškimo nerašys. Taip pat bendraujant su asmenimis, jų pasakojimai buvo nenuoseklus, asmenys dažnai keitė parodymus, jų išsakomi parodymai neatitiko realybės, taip pat asmenys atrodė akivaizdžiai neblaivus, dėl ko jiems buvo pasiūlyta pasitikrinti jų neblaivumą. Asmenų duomenys buvo nustatyti jiems pateikus savo asmens dokumentus. Žodžiu pasiteiravus D. V. iš ko pastarasis įsigijo pneumatinį ginklą, jis paaiškino, kad įsigijo jį Lenkijoje, leidimo neturi, nes šiam pneumatiniam ginklui turėti leidimo nereikia, jokių kitų pneumatinio ginklo dokumentų neturi.

Ginklo 2022 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrą atliko vyresnysis tyrėjas M. N. šautuvas „Kandar Model B3-3“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm kalibro kulkomis. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis šautuvas yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (iššauto sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J).

2022 m. gruodžio 15 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad D. V. turėtų leidimą pneumatiniam nešaunamajam ginklui, duomenų nėra.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 pirmame punkte numatyta, jog C kategorijos ginklams priskiriami pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais.

Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo bei tarpusavyje sutampa ir jų visetą, taip pat ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad D. V. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Lenkijos Respublikos teritorijoje, neteisėtai įsigijo bei neteisėtai nešiojosi iki kaltinime nurodyto laiko ir vietoje C kategorijai priskiriamą pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Kandar Model B3-3“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm kalibro kulkomis.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, jog minėtą šautuvą įsigijo prieš 7-8 metus Lenkijoje, turguje, kad galėtų kieme pašaudyti į savadarbį taikinį. Įsigijimo dokumentų neturi ir leidimo ginklui taip pat neturi. Šias kaltininko nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas prie kaltinamojo namo rastas ant žemės gulintis rudos spalvos pneumatinis ginklas „Kandar B3-3“, o fotolentelėje esančiose nuotraukose Nr. 4-7 užfiksuotas ir pats ginklo vaizdas. Taip pat kaltę patvirtina ir paties šautuvo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog pirmiau minėtas šautuvas skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm kalibro kulkomis, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis šautuvas priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiems ginklams. Aplinkybę, jog kaltinamasis neturi leidimo ginklui, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir pareigūnams patikrinus Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje esančius duomenis. Be kita ko, kaltinamojo kaltę patvirtina ir pirmiau išdėstyti bei aptarti byloje surinkti įrodymai.

D. V. veikus tiesiogine tyčia, patvirtina jo elgesys, o būtent, jog jis žinodamas, kad neturi leidimo ginklui, neteisėtai jį įsigijo užsienyje bei neteisėtai jį laikė iki tol, kol nebuvo rastas pareigūnų. Taigi, kaltinamasis suprato darantis nusikalstamą veiką bei siekė taip elgtis, todėl tokiais savo veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Prokurororo pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti per 2 metų laikotarpį.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į jos pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Jis yra darbingo amžiaus, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Praeityje neteistas. 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis per paskutinius 1 metus, už administracinių nusižengimų padarymą baustas du kartus, paskirtos baudos apmokėtos.

Taigi, iš esmės matyti, jog kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda. Teismas, taip pat pritaria prokuroro siūlomam baudos dydžiui – 30 MGL (1 500 Eur) bei įvertinęs, pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, jog būtent toks baudos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudos.

Teismas, įvertinęs D. V. asmenybę, jo finansinę padėtį (dirbantis) ir skirtinos baudos dydį (1 000 Eur), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo nustatyti 2 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas, tačiau taip pat sprendžia, jog kaltinamojo prašomas 2 metų terminas yra akivaizdžiai per ilgas ir neatitiks bausmei skiriamų tikslų. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus ir 3 mėnesius. Teismo vertinimu būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas. Teismas pažymi, jog paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį ginklą „Kandar Model B3-3“ Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (1 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį ginklą „Kandar Model B3-3“ Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti D. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė