- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 1-859-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00067-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, specialaus vidurinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. spalio 10 d., veikdama pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, vykdydama prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos, galiojusios nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., bei 2011 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. lK-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos“ taisyklių, galiojančių nuo 2011 m. gegužės 1 d., nuostatomis privalėdama tvarkyti savo kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, turėdama išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodama, kad jai įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tiksliai tyrimo metu nenustatytų asmenų valdoma Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šios įmonės vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąją prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jokiais apskaitos dokumentais, suvokdama tokios savo veiklos padarinius ir numanydama, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jos pačios veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmenų, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, ir toliau įgyvendindama savo nusikalstamą sumanymą pagal šį abipusį susitarimą R. S. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių nariams per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą R. S. bei organizavus prekių pardavimų R. S. įforminimą tikrovę neatitinkančiais dokumentais nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastaroji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už jos pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydama šias prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Lenkijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodama, kad reali šių įgytų prekių vertė yra didesnė, negu nurodyta prekių įgijimą patvirtinančiuose dokumentuose, tuo pačiu suprasdama, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir prekiaudama minėtomis prekėmis panaudojo asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių narių įformintus ir jai pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius tikrovę neatitinkančius dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2010 m. gegužės 24 d. ROB Nr. 06621, 2010 m. lapkričio 15 d. ROB Nr. 07029, 2011 m. kovo 7 d. ROB Nr. 07244, 2011 m. gegužės 10 d. ROB Nr. 07420, 2011 m. birželio 23 d. ROB Nr. 07533, 2011 m. liepos 27 d. ROB Nr. 07602, bendrai 13 884,82 Lt sumai, ir pinigų priėmimo kvitus 2010 m. gegužės 24 d. BLA Nr. 8514661, 2010 m. lapkričio 15 d. BLB Nr. 1069537, 2011 m. kovo 7 d. BLB Nr. 1069735, 2011 m. gegužės 10 d. BLB Nr. 1069897, 2011 m. birželio 23 d. BLB Nr. 1069997, 2011 m. liepos 27 d. BLB Nr. 1070062, bendrai 13 884,82 Lt sumai, Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2010 m. gegužės 25 d. be numerio ir 2010 m. gruodžio 13 d. be numerio, bendrai 2 793,80 Lenkijos zlotų sumai (kas atitinka 2 410,17 Lt), kuriose nurodyti melagingi duomenys apie R. S. parduotų prekių vertę bei UAB i „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas, ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių (drabužių) kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, po ko šiuos melagingus duomenis įrašė į savo kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą, tuo pačiu šių tikrovę neatitinkančių dokumentų pagrindu prekiaudama minėtomis prekėmis nefiksavo dalies prekių pardavimo metu gautų pajamų savo kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale tokiu būdu įrašydama į minėtą pajamų ir išlaidų žurnalą neteisingus duomenis apie savo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, ir tuo pažeidė 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 dalies nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 dalies nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir išlaidas, dėl to R. S. kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės-finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarosios ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti R. S. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2010-2011 metus.
Motyvuojamoji dalis
Taip R. S. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamosios R. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamosios R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad ji keletą metų pagal įsigytus verslo liudijimus prekiauja moteriškais viršutiniais drabužiais (megztiniais, kostiumais, palaidinėmis, suknelėmis ir kt.) „Gariūnų“ turgavietėje. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. spalio ji prekiavo turėdama šiuos verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja panašiomis prekėmis „Gariūnų“ turgavietėje prekiavo ir jos vyras S. S., kuris buvo atskirai įsigijęs verslo liudijimus. Nors pastarasis ir turėjo savo verslo liudijimus, faktiškai prekybą jie vykdė kartu. Paskutiniais metais prekybą vykdė tose pačiose prekybos vietose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose prekybos paviljone Gariūnų g. 70, Vilniuje (liaudiškai vadiname „Titaniku“). S. S. faktiškai tik padėdavo jai prekiauti. Prekių jis pats neužsakydavo, nepirkdavo ir jų neapmokėdavo. Visais šiais klausimais rūpinosi pati R. S., kartu ir sau, ir vyrui išrinkdama ir užsakydama prekių asortimentą, tas prekes įsigydama ir jas apmokėdama. Visą tai plius apskaitos tvarkymą jai buvo patikėjęs jos vyras. Praktiškai visas prekes ji įsigydavo iš Kinijos, nors kokių porą kartų prekes buvo nusipirkusi iš Lenkijos. Paskutinius porą metų iš Kinijos prekes pirko per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. pirmą kartą susidūrė per vieną savo pažįstamą, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, nes ją pažinojo tik iš matymo. Pastaroji, kaip ir ji, prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje ir dalį prekių pirko per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši pažįstama jai paaiškino, kaip perka prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip su ta įmone atsiskaito, kaip įforminami dokumentai, todėl prieš pradedama pirkti prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S. jau žinojo visą prekių pirkimo ir atsiskaitymo už jas mechanizmą, o būtent, žinojo, kad bus įforminami tikrovę neatitinkantys prekių įsigijimo ir apmokėjimo dokumentai, tačiau neatsisakė dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes kito prekių įsigijimo šaltinio tiesiog tada neturėjo, todėl buvo priversta pirkti prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiomis sąlygomis. Pradėjusi pirkti prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su keletą šios įmonės darbuotojų. Pirmiausia, susipažino su P. T. ir V. O., o vėliau dar ir su R. M., V. G. ir V. B.. R. S. jau žinomas prekių pirkimo sąlygas ji kažkiek dar buvo aptarusi su P. T., kuris pagal savo elgesį ir kalbą jai pasirodė, kaip ir vadovaujantis visam UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslui, tačiau ar taip buvo iš tikrųjų, nežino. Kokiose pareigose kiekvienas iš minėtų asmenų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, tačiau kiek matė ir kiek žino, jie dirbo tokius darbus: P. T. šiek tiek buvo paaiškinęs jai prekių pirkimo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai jau žinomas sąlygas, buvo davęs jai kitų darbuotojų kontaktinius telefonų numerius, R. M. atveždavo prekės jai ir jos vyrui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „Gariūnų“ turgavietę, V. O. pasirašydavo ant jai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, jam gi pastaroji sumokėdavo grynuosius pinigus už parduotas prekes, V. G. ir Valė L. B. dirbdavo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise Lietuvoje, tiek šios įmonės sandėlyje Kinijoje, kur ji būtent joms ir palikdavo savo užsakymus. Sužinojus apie prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas, toliau viskas vyko tokia tvarka: R. S. kartą ar du per metus vyko į Kiniją užsakyti prekių, ten išsirinkdavo jai patinkančias prekes ir šią informaciją, kaip buvo susitarta su P. T., perduodavo Kinijoje dirbusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms V. G. arba V. L. B., kurios buvo įsikūrusios viename sandėlyje Pekino mieste. Kas iš jų bus Kinijoje ją informuodavo P. T.. Pastarosios užsirašydavo informaciją, kokias prekes ji būdavo išsirinkusi. R. S. grįžus į Lietuvą, jos išsirinktos prekės atvažiuodavo maždaug tuo pačiu laiku, kaip ir buvo tariamasi, t. y. laikotarpiu nuo savaitės iki mėnesio. Kokiu būdu ir kaip buvo parvežamos prekės iš Kinijos į Lietuvą, ir kokios įmonės tame dalyvavo, nežino, nesidomėjo. Tuo rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekes į „Gariūnų“ turgavietę pristatydavo R. M.. Ar jis būdavo vienas, ar dar su kuo nors, nepamena. Prekės būdavo supakuotos į pakuotes, ant kurių buvo užrašytas jai priskirtas numeris 864. Su jos užsakytomis prekėmis R. M. atveždavo ir dokumentus šioms prekėms. Dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros – būdavo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Per 2010-2011 metus jai buvo išrašytos šešios PVM sąskaitos-faktūros: 2010 m. gegužės 24 d. ROB Nr. 06621, 2010 m. lapkričio 15 d. ROB Nr. 07029, 2011 m. kovo 7 d. ROB Nr. 07244, 2011 m. gegužės 10 d. ROB Nr. 07420, 2011 m. birželio 23 d. ROB Nr. 07533, 2011 m. liepos 27 d. ROB Nr. 07602. Kas konkrečiai išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ji nežino, nematė. R. M. jas atveždavo jau atspausdintas ir pasirašytas V. O. vardu. Minėtose PVM sąskaitose-faktūrose atvežtų prekių kiekiai atitikdavo atkrautų prekių kiekiui, tačiau į PVM sąskaitas-faktūras įrašytą prekių vertė buvo ženkliai, t. y. maždaug du kartus, mažesnė, negu realiai jai tos prekės kainavo Kinijoje kartu su jų atvežimu, ir negu realiai ji už tas prekes vėliau mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. S. buvo svarbu turėti prekių įsigijimo dokumentus ir kad sutaptų atvežtų prekių kiekiai, todėl apie tai, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodytos sumažintos kainos ir kas jas nustatė, ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų neklausė. Minėtas jai išrašytas tikrovę neatitinkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, kaip pirkėja pasirašė. Pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras ji atiduodavo R. M.. Už atvežtas prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. atsiskaitydavo vėliau grynais. Tai darydavo pati tiesiogiai atvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, tačiau, kiek prisimena, ten buvo iškaba su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu. R. M. atvežus prekes, ji kelių dienų bėgyje važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir sumokėdavo grynuosius pinigus (litus) visada V. O.. Taip buvo susitarta su juo asmeniškai. Kai pinigus mokėdavo, pastarasis dažniausiai tuo metu jos akivaizdoje išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, kuriose nurodydavo mažesnes pinigų sumas, negu ji iš tikrųjų jam mokėjo. Kartais tie kvitai jau būdavo paruošti, t. y. užpildyti ir pasirašyti V. O.. Kiek realiai R. S. reikia sumokėti, jai pasakydavo V. O.. Į mokėtiną sumą įeidavo jos asmeniškai Kinijoje užsakytų prekių vertė plius prekių pervežimo kaina, kuri atskirai jokiuose dokumentuose nurodoma nebuvo. Prekių 1 kg pervežimo kaina buvo apie 8 Lt. Iš viso už prekių apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo išrašiusi šešis pinigų priėmimo kvitus: 2010 m. gegužės 24 d. BLA Nr. 8514661, 2010 m. lapkričio 15 d. BLB Nr. 1069537, 2011 m. kovo 7 d. BLB Nr. 1069735, 2011 m. gegužės 10 d. BLB Nr. 1069897, 2011 m. birželio 23 d. BLB Nr. 1069997, 2011 m. liepos 27 d. BLB Nr. 1070062. Visus šiuos kvitus kaip mokėtoja ji pasirašė. Į pinigų priėmimo kvitus visada buvo įrašyta pinigų suma atitinkanti sumai, įrašytai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje-faktūroje, tačiau ši suma neatitikdavo tikrovės, kadangi realiai R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo maždaug du kartus daugiau, negu pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos. Pasirašydama minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), ji suprato, kad pasirašo tikrovę neatitinkančius dokumentus, tačiau tuo metu kažkaip negalvojo apie galimas tokio veiksmo pasekmes, nes jai buvo svarbu turėti pastovų prekių tiekėją, kuriuo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bijodama prarasti tokį prekių tiekėją kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo priversta sutikti su tokiu prekių įsigijimu pagal tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus. Nuo 2011 metų birželio mėnesio prekių atvežimas ir dokumentų išrašymas pasikeitė. V. O. pasiūlė pasirašyti konsignacijos (komiso) sutartį ir paaiškino, kad prekės bus atvežamos konsignacijos pagrindais, ir už jas bus galima sumokėti vėliau tik jas pardavus. Užsakymas prekių tuomet vyko tokia tvarka: R. M. atveždavo į „Gariūnų“ turgavietę prekių pavyzdžius arba nuvežus grynus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą irgi buvo galima pasirinkti iš prekių pavyzdžių, kokiais norima prekiauti, po kurio laiko R. M. atveždavo užsakytas prekes ir kartu su jomis atveždavo prekių priėmimo-perdavimo aktus. Kas šiuos aktus surašydavo pasakyti negali, kadangi R. M. atveždavo jį jau surašytą. R. S. tik pasirašydavo. Šiuose prekių priėmimo-perdavimo aktuose prekių kiekiai būdavo įrašyti teisingi, tačiau kaina buvo nurodyta mažesnė, nei realiai reikėdavo sumokėti. Nors būdavo įvairiai, t. y. smulkių prekių, tokių kaip vasarinės palaidinės, kaina sutapdavo, tačiau kitų prekių kainos buvo mažesnės. V. O. pasakė, kad pinigus už prekes, pateiktas pagal konsignacijos sutartį, reikės atsiskaityti tuomet, kai jos bus parduotos. Tuomet atsiskaitant ir bus išrašyta PVM sąskaita-faktūra būtent parduotoms prekėms. Ar nuo 2011 metų birželio mėnesio ji atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes pagal konsignacijos sutartį, pasakyti negali, nes nepamena. Dauguma 2011 m. spalio 10 d. iš jos ir jos vyro prekybos vietoje „Garimų“ turgavietėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų paimtų prekių, o būtent, visi megztiniai, sijonai, suknelės ir kelnės, buvo įgytos būtent per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kitų prekių tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Dalį prekių R. S. buvo įsigijusi iš Lenkijos. 2010 m. prekes ji pirko ne tik iš Kinijos per UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš Lenkijos per jai pažįstamus G. Z. ir J. Z.. Pažįsta juos senokai, apie keletą metų. Pastarieji senokai, kaip ir ji, prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje. Vienu momentu kažkaip iš „Gariūnų“ prekeivių kalbų R. S. sužinojo, kad Z. gali padėti parsivežti prekes iš Lenkijos. Su kokiomis Lenkijos įmonėmis jie kontaktavo ir kokius ryšius Lenkijoje turėjo, nežino, nesidomėjo. Kai jai reikėdavo prekių iš Lenkijos, ji susisiekdavo telefonu su J. Z. ar G. Z., kurie informuodavo ją, kada į Vilnių atvažiuoja su prekėmis lenkai. Tuomet ji pabendraudavo su tais jai nepažįstamais lenkais ir užsakydavo iš jų jai reikalingas prekes. Po kurio laiko arba J. Z., arba G. Z. informuodavo ją apie lenkų atvykimą ir jos užsakytų prekių atvežimą. Prekes jai nepažįstami lenkai atveždavo prie „Gariūnų“ turgavietės. Prekių iškrovime dalyvaudavo arba J. Z., arba G. Z.. Už prekes R. S. atsiskaitydavo tiesiogiai su prekes atvežusiais lenkais. Z. ji jokių pinigų nemokėjo. Lenkams mokėdavo už prekes tiek, kiek jie nurodydavo. Iš tų pačių lenkų gaudavo Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras), kuriose, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, prekių kainos buvo nurodytos ženkliai mažesnės, negu tos prekės jai kainavo (maždaug dvigubai mažesnės). Daugiau jokių dokumentų nei lenkai, nei J. Z., nei G. Z. jai nepateikdavo. Kodėl dokumentuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, nežino ir tuo nesidomėjo, nes jai apskritai buvo svarbu turėti prekių įsigijimo dokumentus. Kiek už tokį prekių atvežimo tarpininkavimą užsidirbdavo J. Z. ir G. Z., nežino, nesidomėjo. Ar mokėjo jiems ką nors lenkai, nežino. Turėdama verslo liudijimus, R. S. privalėjo tvarkyti savo buhalterinę apskaitą (pajamų ir išlaidų žurnalą, kvitų knygeles). Kainos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose buvo nurodytos ženkliai mažesnės, todėl, kad nebūtų labai didelio skirtumo tarp jos išlaidų ir pajamų, parduodama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgytas prekes „Gariūnų“ turgavietėje ir prekybos metu tvarkydama savo apskaitą, kartais neįrašydavo į savo pajamų ir išlaidų žurnalą dalies už parduotas prekes gautų pajamų. Dėl savo netinkamo pajamų ir išlaidų deklaravimo jai atsirado prievolė mokėti mokesčius. Šiuo metu visus duomenis apie savo realiai gautas pajamas ji deklaravo mokesčių inspekcijai ir sumokėjo jai priskaičiuotus mokesčius – 19 517 Lt (b. t. 2, b. l. 82-83, 96, 102-104, 106).
Įtariamojo R. M., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoj byloje Nr. 06-1-00073-11, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jis dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta įmonė užsiima drabužių ir avalynės pardavimais. Jo pagrindinis darbas – išvežioti minėtas prekes pirkėjams. Kiekvienam pirkėjui yra priskirtas tam tikras kodas, kuris dažniausia yra nurodomas ant prekių pakuočių. Prekes pirkėjams jis išvežioja keliais būdais – dažniausia prekes jis veža pirkėjui tik pagal krovinio važtaraštį, kuriame nurodytas tik prekių svoris, ir kurio pirkėjas nepasirašo. PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų mokėjimo dokumentus, patvirtinančius prekių pirkimą-pardavimą bei apmokėjimą, pirkėjai pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise R. M. nedalyvaujant arba iki prekių pristatymo pirkėjams, arba po pristatymo. Apmokėjimas tokiais atvejais taip pat vyksta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, tačiau R. M. tame nedalyvauja. Labai retais atvejais R. M. pristato prekes pirkėjams kartu su visais dokumentais (krovinio važtaraščiais, PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigų mokėjimo dokumentais), kuriuos pirkėjai iškart pasirašydavo ir jis tuos dokumentus grąžindavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (b. t. 1, b. l. 10-11).
Įtariamojo A. R., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba ekspeditoriaus pardavėjo pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių jis išvežiodavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio ir pristatydavo jas pirkėjams į „Gariūnų“ turgavietę kartu su kitu darbuotoju R. M.. Paskutiniu metu jis tai daro vienas. Kartais prekės pirkėjui vežamos ir pristatomos tik pagal krovinio važtaraščius, kurį pirkėjas nepasirašo. Kartais prekės pristatomos pagal krovinio važtaraščius bei PVM sąskaitas-faktūras. Tuomet pirkėjas pasirašo šiuos dokumentus, taip pat kartais sumoka pinigus, tačiau be jokių dokumentų. Visus šiuos dokumentus ir pinigus per R. M. jis grąžina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 1, b. l. 12-13).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. R. atpažino R. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų prekių pirkėją, kuriai jis buvo pristatęs prekes į „Gariūnų“ turgavietę (b. t. 1, b. l. 14-15).
Įtariamojo J. D., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Šios įmonės direktorius yra V. O., tačiau faktiškai įmonę valdo P. T.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekių importas iš Kinijos ir pardavimas asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus. Nors J. D. ir buvo komercijos direktoriumi, tačiau su jokiais įmonės klientais jis pats nebendravo. Jis tik įnešdavo iš prekių pirkėjų gautus grynuosius pinigus į įmonės banko sąskaitas, tačiau jokių dokumentų nematė ir pats netvarkė. Jis matė, kaip pirkėjai atnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus ir jiems jokie dokumentai dėl šių pinigų surašomi nebuvo. Taip pat J. D. girdėjo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kalbėdamas su prekių pirkėjais, teiravosi jų, kokius prekių kiekius ir kainas įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras (b. t. 1, b. l. 9).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, atlikus R. S. kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose dokumentuose, pagal kuriuos R. S. įsigijo prekes (kostiumėlius, megztinius, sukneles, palaidines, sijonus ir kt.), nurodytos šių prekių įsigijimo kainos nuo 1,52 Lt iki 3,99 Lt, nors faktinė jų vertė yra didesnė. 2010-2011 m. R. S., turėdama verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse, vykdydama šią veiklą pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas, nes veikloje pagal verslo liudijimus bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios neatitinka tikrovės, nes nurodytos pirktų prekių (drabužių) kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, pažeidė 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos, galiojusios nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., 2 dalį ir 2011 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, galiojusių nuo 2011 m. gegužės 1 d., 2 dalį, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir išlaidas. Tokiu būdu, atlikus R. S. kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad dėl anksčiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti R. S. veiklos, jos turto, ir įsipareigojimų dydžio už 2010-2011 m. (b. t. 1, b. l. 68-77).
Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialistų išvadomis, kuriose, atlikus R. S., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, prekių tyrimą ir jų įvertinimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš R. S. ir S. S. paimtų prekių (kostiumėlių, megztinių, suknelių, palaidinių, sijonų ir kt.) vertė yra nuo 10,76 Lt už vienetą iki 124,33 Lt už vienetą (b. t. l, b. l. 193-200).
R. S. išduotais verslo liudijimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse (b. t. l, b. l. 80-82).
R. S. ir S. S. pasirašytomis patalpų, naudojamų prekybai, nuomos sutartimis – 2010 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 2 d. prekybos vietų, esančių pastate Gariūnų g. 70, Vilniuje, nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 20-31).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis-faktūromis 2010 m. gegužės 24 d. ROB Nr. 06621, 2010 m. lapkričio 15 d. ROB Nr. 07029, 2011 m. kovo 7 d. ROB Nr. 07244, 2011 m. gegužės 10 d. ROB Nr. 07420, 2011 m. birželio 23 d. ROB Nr. 07533, 2011 m. liepos 27 d. ROB Nr. 07602 ir pinigų priėmimo kvitais 2010 m. gegužės 24 d. BLA Nr. 8514661, 2010 m. lapkričio 15 d. BLB Nr. 1069537, 2011 m. kovo 7 d. BLB Nr. 1069735, 2011 m. gegužės 10 d. BLB Nr. 1069897, 2011 m. birželio 23 d. BLB Nr. 1069997, 2011 m. liepos 27 d. BLB Nr. 1070062, išrašytais R. S., bei Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis-faktūromis 2010 m. spalio 25 d. be numerio ir 2010 m. gruodžio 13 d. be numerio, išrašytomis R. S. (b. t. 1, b. l. 99-104, 109).
R. S. patikslintomis deklaracijomis ir apyskaitomis (b. t. 2, b. l. 125-127).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. S. nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. spalio 10 d. 2001 m. lapkričio 6 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio, 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos 2 dalies ir 2011 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 2 dalies nuostatas, apgaulingai tvarkė savo kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. S. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2010-2011 metus. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamosios R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu – 100 MGL (13 000 Lt) (b. t. 2, b. l. 194).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. R. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (b. t. 2, b. l. 171), kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji ankščiau neteista (b. t. 2, b. l. 180), administracine tvarka nebausta (b. t. 2, b. l. 181), šiuo metu užsiima individualia veikla (b. t. 2, b. l. 179), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. t. 2, b. l. 182), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b. t. 2, b. l. 183). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas baudos vidurkis, tačiau, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomas baudos dydis (100 MGL) nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir parinktas tinkamai.
Kaltinamajai R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. R. S., pateikusi patikslintas PVM mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas, sumokėjo jai priskaičiuotus 19 517 Lt mokesčių (b. t. 2, b. l. 171).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 100 minimalaus gyvenimo lygio dydžių, tai yra 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) baudą.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6801), esančią AB „Swedbank“. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.