Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. J. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas J. A. J. R. skundu (b. 1. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 13PR-18 „Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. A. J. R." (toliau - ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Paaiškino, kad į Lietuvą atvyko 2008 m. rugsėjo mėnesį ir pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, jog 2007 m. vasario mėnesį jis tapo Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) nužudymo liudytoju, (duomenys neskelbtini) kareiviai, įvykdę nužudymą, buvo atėję į pareiškėjo namus ir grasino, kad niekam apie tai neprasitartų, o pareiškėjas sužinojo, kad dar du žmonės, matę tą įvykį, buvo nužudyti, todėl dėl pagrįstos baimės pasilikti šalyje negalėjo, be to, pareiškėjo ieškojo saugumo tarnybos bei armija, įtariant jį priklausius (duomenys neskelbtini) grupuotei, nes pareiškėjo giminaičiai rėmė (duomenys neskelbtini) kovotojus (dėdė buvo nužudytas, tėvas pabėgęs į (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad Departamentas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą, kadangi jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos dėl tebesitęsiančio karinio konflikto bei vidaus persikėlimo alternatyvos nebuvimo. Departamentas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu dar metams suteikė papildomą apsaugą pareiškėjui, nes, nepaisant pasibaigusio karinio konflikto, iki šiol (duomenys neskelbtini) yra nestabili saugumo padėtis ir pareiškėjas priklauso rizikos grupei (18-30 m. (duomenys neskelbtini) etninės grupės vyras), be to, kadangi (duomenys neskelbtini) patikrinimai, juos įtariant ryšiais su (duomenys neskelbtini), vyksta visoje šalies teritorijoje, pareiškėjas neturi vidinės persikėlimo galimybės. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos, kadangi, remiantis Departamento 2011 m. sausio 24 d. pažyma apie padėtį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma), pasibaigus kariniam konfliktui, nėra pagrindo manyti, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat todėl, kad, pasak atsakovo, pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, be to, priskirti pareiškėją prie minėtoje pažymoje išvardytų rizikos grupių nėra pagrindo, taip pat, remiantis pažyma, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi vidinio persikėlimo alternatyvos. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai įvertino dabartinę padėtį (duomenys neskelbtini), konstatuodamas, kad padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje saugi ir nepažeis pareiškėjo žmogaus teisių ir laisvių. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. vasario 18 d. prašyme suteikti papildomą apsaugą nurodė informaciją ir interneto prieigas apie padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo ignoruota. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė padarytų išvadų jokia konkrečia informacija. Atkreipė dėmesį, kad karinis konfliktas (duomenys neskelbtini) baigėsi 2009 m. gegužės 19 d., tačiau 2010 m. kovo 9 d. pareiškėjui buvo suteikta laikinoji apsauga. Nepaisant gerėjančios situacijos (kuri buvo nurodyta ir 2010 m. atsakovo rengtoje pažymoje), 2011 m. sausio 24 d. atsakovo rengtoje pažymoje nurodyta, kad visiems (duomenys neskelbtini) neberekomenduojama suteikti prieglobsčio vien dėl nesaugios padėties, tačiau vardijamos potencialios rizikos grupės, t. y. grupės, kurioms gresia persekiojimas (žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai). Paaiškino, kad rizikos grupėms priskiriami asmenys, įtariami ryšiais su (duomenys neskelbtini). Teigė, kad visuose savo prašymuose atsakovui buvo nurodęs šią aplinkybę, tačiau ji liko neištirta. Nurodė, kad atsakovas visiškai nepagrindė išvados, kad, skirtingai negu 2010 metais, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę atsirado vidinio persikėlimo galimybė. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. 1. 8-9) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas nepriskiria savęs (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nepaisant to, jog prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikta informacija buvo įvertinta kaip neprieštaraujanti visuotinai žinomiems faktams, ji neatitiko individualumo kriterijaus. Paaiškino, kad 2009-2010 metais Departamentas papildomą apsaugą pareiškėjui suteikė dėl bendros nesaugios padėties, kuri kilo karinio konflikto metu bei vidinio persikėlimo alternatyvos šalies viduje nebuvimo. Pabrėžė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas pareiškėjo pasakojimą apie patirtą (duomenys neskelbtini) kariuomenės persekiojimą įvertino kaip nepatikimą ir pilną prieštaravimų. Nurodė, kad Departamentas, atsižvelgdamas į pokyčius, kurie pastaruoju metu įvyko (duomenys neskelbtini), į tai, kad jie yra esminiai ir ilgalaikiai, ir kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, dėl priskiriamų politinių pažiūrų ar dėl tautybės, nėra pagrįsta, teisėtai padarė išvadą, kad priskirti pareiškėją prie Pažymoje nurodytų rizikos grupių nėra pagrindo bei nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas neturi vidinio persikėlimo alternatyvos (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pareiškėjas nebuvo įtariamas jokiais ryšiais su (duomenys neskelbtini) ir nebuvo nei karinių, nei teisėsaugos struktūrų dėmesio objektu, iki pat išvykimo iš kilmės valstybės jo atžvilgiu nebuvo įvykdyti jokie veiksmai pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurią būtų galima prilyginti persekiojimui. Pabrėžė, kad, remiantis turima informacija, smurto grėsmė pasibaigus kovai tarp (duomenys neskelbtini) vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) savaime nesudaro pagrindo suteikti asmeniui prieglobstį direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkto ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Paaiškino, kad atsižvelgė į Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą byloje NA. v. The United Kingdom, kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) nėra bendro pobūdžio pavojaus visiems (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims, o galima grėsmė konkrečioje byloje turėtų būti vertinama, atsižvelgiant į individualias asmens aplinkybes, visų pirma - į įtariamus ryšiais su (duomenys neskelbtini).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1220/2010, 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1076/2007, pažymėjo, kad aiškinant „aplinkybių pasikeitimo, kuris yra svarbus ir ilgalaikio pobūdžio" sąvoką turi būti atsižvelgiama inter alia į direktyvos 2004/83/EB parengiamuosius darbus, taip pat į Europos Teisingumo Teismo praktiką Direktyvos projekto (COM (2001) 210 galutinis) aiškinamajame rašte. Įvertino Pažymą ir konstatavo, jog dėl pasikeitusios padėties (duomenys neskelbtini) bendrais pagrindais, nevertinant su konkrečiu asmeniu susijusių individualių aplinkybių, nebėra pagrindo pratęsti papildomą apsaugą, nes (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė faktinė situacija ir tokie pasikeitimai yra svarbūs ir ilgalaikio pobūdžio (karinis konfliktas baigėsi beveik prieš dvejus metus), (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta. Pabrėžė, kad pareiškėjui nėra jokios individualios grėsmės kilmės valstybėje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena jau nuo 2008 metų, jo nurodyti pavojai yra tik menami, o ne pagrįsti, pareiškėjas nepriklauso Pažymoje įvardintoms persekiojimo rizikos grupėms, asmeniškai nėra patyręs persekiojimo veiksmų, jam papildoma apsauga nuo 2008 metų buvo suteikiama tik dėl nestabilios padėties (duomenys neskelbtini), o ne dėl asmeniškai su juo susijusių priežasčių, pareiškėjas jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) kovotojais neturėjo, jokios veiklos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) valdžios organus, nevykdė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis individualiomis ir su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, kadangi grįžus jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos.

III.

Pareiškėjas J. A. J. R. apeliaciniu skundu (b. l. 54-56) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad Pažymoje nurodytas nebaigtinis sąrašas rizikos grupių, todėl jei asmuo neatitinka aprašytų asmenų grupių kriterijų, tai savaime nereiškia, kad tokio asmens prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas. Paaiškina, kad jam bus nesaugu grįžti į kilmės valstybę dėl paplitusios prievartos, taip pat dėl to, kad jis įtariamas bendradarbiavęs su (duomenys neskelbtini), nes dėdė, palaikęs (duomenys neskelbtini), buvo nužudytas, tėvas slapstosi ir yra paieškomas, pareiškėjas kilęs iš šalies šiaurės ir priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Cituoja Pažymą ir tvirtina, kad būtų sulaikytas patikros poste ir kankinamas ar net nužudytas. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad jis nebuvo kovotojas, neturi reikšmės, nes jo persekiojimui užtenka to, jog jis yra (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas yra ieškomas už ryšius su (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad potenciali rizikos grupė pagal Pažymą – asmenys, įtariami praeityje turėję ryšių su (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nėra svarbu, ar jis juos palaiko, ar ne, svarbu, kad kilmės šalyje jis bus įtariamas juos palaikęs. Pabrėžia, kad įtarinėjami, sulaikomi ir persekiojami asmenys praeityje, t. y. karo metu, palaikę (duomenys neskelbtini). Nurodo vidaus reikalų ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 66.1 punktą ir daro išvadą, kad prieglobsčio prašymas gali būti pagrįstas net jei persekiojimas realiai nebuvo patirtas, tačiau kilmės valstybėje jis gresia (yra persekiojimo grėsmė, pavojus). Paaiškina, kad išvengė persekiojimo, nes pasislėpė, o persekiojimas jo atžvilgiu kartosis, kol pasikeis valstybės politika (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į Pažymą, sprendžiant, ar asmuo turi vidinio persikėlimo galimybę, privalu tai nagrinėti individualiai. Teigia neturintis vidinio persikėlimo galimybės, kadangi patikros postai yra visoje kilmės valstybėje ir bet kuriame jis gali būti sulaikytas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 67-68) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savęs nepriskiria (duomenys neskelbtini). Nurodo Įstatymo 80 straipsnį ir pažymi, kad pareiškėjo pateikta informacija neatitiko individualumo kriterijaus. Teigia, kad 2009-2010 metais pareiškėjui papildoma apsauga buvo suteikta dėl bendros nesaugios padėties, kuri kilo karinio konflikto metu, bei vidinio persikėlimo alternatyvos šalies viduje nebuvimo, o ne dėl pareiškėjo individualių savybių. Pabrėžia, kad pareiškėjas nebuvo įtariamas jokiais ryšiais su (duomenys neskelbtini), nebuvo karinių, teisėsaugos struktūrų dėmesio objektu, iki išvykimo iš kilmės valstybės jo atžvilgiu nebuvo įvykdyti jokie veiksmai, pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, ar įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos būtų galima prilyginti persekiojimui. Nurodo, kad, remiantis Pažyma, pokyčiai, įvykę pastaruoju metu (duomenys neskelbtini), yra esminiai ir ilgalaikiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (15/6-9)-13PR-18 „Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. A. J. R.“ (b. l. 4-5) teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškindamos ir taikydamos Įstatymo ir jį detalizuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas valstybės institucijos, taip pat ir teismai privalo atsižvelgti į Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva) turinį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas aiškinti suderinamai su minėta direktyva bei jos nuostatas plėtojančia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, o kolizijos tarp Europos Sąjungos teisės normos ir Lietuvos Respublikos teisės normos atveju – netaikyti Lietuvos Respublikos teisės normos (pvz., 2007 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-207/2007; 2007 m. gegužės 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A8-238/2007; 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1220/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 ir kt.).

Direktyvos 2 straipsnio e) punkte numatyta, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – tai trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji būtų grąžintas(-a) į savo kilmės šalį, arba asmens be pilietybės atveju – į jo arba jos gyventą šalį, jam arba jai iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus, kuriam arba kuriai netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Direktyvos 15 straipsnyje apibrėžti smurtiniai veiksmai, dėl kurių grėsmės Europos Sąjungos valstybės narės suteikia papildomą apsaugą: a) mirties bausmė ar egzekucija arba b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Iš Prieglobsčio prašytojo bylos matyti, kad Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2010 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)13PR-29 suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (Prieglobsčio prašytojo b. l. 114). Papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo suteikta dėl grėsmės, kad, jam sugrįžus į kilmės valstybę, jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos dėl besitęsiančio karinio konflikto bei vidaus persikėlimo alternatyvos nebuvimo (Prieglobsčio prašytojo b. l. 110-113).

Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl papildomos apsaugos panaikinimo. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės nebetenka galimybės gauti papildomą apsaugą, kai aplinkybės, dėl kurių buvo suteiktas papildomos apsaugos statusas, nustoja egzistuoti arba pasikeičia tiek, kad apsauga tampa nebereikalinga. Direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, taikydamos šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra toks svarbus ir ilgalaikio pobūdžio, kad papildomą apsaugą galinčiam gauti asmeniui nebėra realaus smurto veiksmų pavojaus. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

2008 m. lapkričio 26 d. prašyme (Prieglobsčio prašytojo b. l. 15) pareiškėjas nurodė, kad negali saugiai gyventi kilmės valstybėje dėl vykstančių aktyvių kovos veiksmų, visoje šalyje saugumo tarnybos įtaria, kad jis yra (duomenys neskelbtini), ir dėl to gali būti šiurkščiai pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, jog nepriklauso jokiai politinei partijai, organizacijai, religinei organizacijai, nedalyvavo partinėje, religinėje veikloje, neturi politinių, religinių, kitokių įsitikinimų (Prieglobsčio prašytojo b. l. 44). 2010 m. sausio 12 d. prašyme suteikti papildomą apsaugą (Prieglobsčio prašytojo b. l. 84-85) pareiškėjas nurodė, kad iš tarptautinės informacijos sužinojo, jog (duomenys neskelbtini), mieste, kuriame jis gyveno, vyksta kariniai veiksmai, (duomenys neskelbtini) tautos genocidas. Nurodė, kad prieš išvykstant iš kilmės valstybės, jam nebuvo leidžiama gyventi laisvai, jautė moralinį, fizinį pasityčiojimą. Teigė bijantis grįžti, nes su juo gali būti fiziškai susidorota. 2010 m. sausio 12 d. prašyme (Prieglobsčio prašytojo b. l. 86) pareiškėjas nurodė bijantis gyventi savo tėvynėje, nes kareiviai tyčiojasi, gaudo ir žudo (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 7 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą suteikti jam papildomą apsaugą, motyvuodamas baime grįžti į kilmės šalį, nes bus persekiojamas, sumuštas, įkalintas kaip įtariamasis ryšiais su (duomenys neskelbtini). 2011 m. vasario 18 d. rašte Departamentui pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) padėtis yra prasta, ypač (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims. Grįžimo atveju, pasak pareiškėjo, jam grėstų persekiojimas, kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas elgesys, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai.

Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių jo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. vasario 24 d. išvada „Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. A. J. R.“. Šioje išvadoje (Prieglobsčio prašytojo b. l. 158-162), remiantis surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Direktyvos 15 straipnsio 1 dalies 3 punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pastaruoju metu įvykę pokyčiai (duomenys neskelbtini) yra esminiai ir ilgalaikiai, pareiškėjo nėra pagrindo priskirti prie pažymoje nurodytų rizikos grupių, pareiškėjas turi vidinio persikėlimo alternatyvą (duomenys neskelbtini). Iš Departamento 2011 m. sausio 24 d. pažymos Nr. (15/6-11-3)-6 „Pažyma apie padėtį (duomenys neskelbtini) pasibaigus kariniam konfliktui“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) nebevyksta karo veiksmai, todėl iš šalies šiaurės kilusiems (duomenys neskelbtini) nebėra būtinybės suteikti tarptautinę apsaugą tik dėl plačiai paplitusios prievartos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui nebėra pagrindo suteikti papildomą apsaugą dėl (duomenys neskelbtini) pasikeitusios padėties bendrais pagrindais, nevertinant su konkrečiu asmeniu susijusių individualių aplinkybių, kadangi (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė faktinė situacija ir tokie pasikeitimai yra svarbūs ir ilgalaikio pobūdžio. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta, todėl kiekvieno pareiškėjo prašymas privalo būti vertinamas individualiai.

Kaip minėta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, rodančios jo baimę grįžti į kilmės valstybę dėl joje susiklosčiusios bendros nesaugios padėties, atmestinos dėl pasikeitusios faktinės situacijos (duomenys neskelbtini), tokių pasikeitimų svarbumo ir ilgalaikio pobūdžio. Tačiau pareiškėjas nurodė ir individualiai su juo susijusias aplinkybes, pareiškėjo manymu, pagrindžiančias jo prašymo dėl papildomos apsaugos suteikimo tenkinimą. 2008 m. gruodžio 5 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu (Prieglobsčio prašytojo b. l. 25-33) pareiškėjas nurodė, kad buvo ieškomas (duomenys neskelbtini) armijos ir (duomenys neskelbtini) grupės dėl jo draugo įvykdytos atakos, bijodamas būti areštuotu, išvyko iš (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio 16 d. apklausos metu (Prieglobsčio prašytojo b. l. 41-47) pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog tapo 2007 m. vasario mėnesį galimai (duomenys neskelbtini) kareivių įvykdytos žmogžudystės liudytoju, taip pat nurodė, kad jo draugas, (duomenys neskelbtini) grupės narys, 2007 m. susisprogdino tarp (duomenys neskelbtini) kareivių. Tuomet buvo ieškota visų jo draugų, ateita ir į jo namus, tačiau pareiškėjas sugebėjo pabėgti, vėliau išvyko iš šalies. 2010 m. vasario 24 d. prašyme (Prieglobsčio prašytojo b. l. 101) pareiškėjas nurodė, kad jo dėdė, turėjęs ryšių su (duomenys neskelbtini), buvo nužudytas, pareiškėjui ir visai jo šeimai gresia pavojus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui nėra jokios individualios grėsmės kilmės valstybėje. Departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai apie galimai patirtą (duomenys neskelbtini) kariuomenės persekiojimą yra nepatikimi, prieštaringi.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 2 d.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka Direktyvos 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

2010 m. gruodžio 8 d. prašyme (Prieglobsčio prašytojo b. l. 142- 143) pareiškėjas nurodė, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) dirbo savo dėdės, kuris buvo administracijos pareigūnas, kontoroje. Kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 16 d. apklausos protokolo, pareiškėjas nenurodė dirbęs pas dėdę, teigė, kad buvo studentas, sportavo (Prieglobsčio prašytojo b. l. 42). 2010 m. gruodžio 8 d. prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad jo dėdė rėmė (duomenys neskelbtini) grupuotės kovotojus ir dėl tokių savo ryšių buvo nužudytas, o pareiškėjas tapo šios žmogžudystės liudytoju. Kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 16 d. apklausos protokolo, pareiškėjas teigė, kad žmogžudystę pamatė eidamas pasidaryti identifikacinę kortelę pas savo rajono vyriausybės atstovą ir nenurodė, kad nužudytasis asmuo buvo jo dėdė (Prieglobsčio prašytojo b. l. 42). Nors pareiškėjo pateiktose laikraščių iškarpų, knygelės ir kortelės, šeimos išleidžiamų šeimos nario mirties atveju, kopijose mirusiojo vardas (Q. A.) yra panašus į 2008 m. gruodžio 16 d. apklausos metu pareiškėjo nurodytą nužudytojo vardą (A.), atkreiptinas dėmesys, kad minėtos apklausos metu, pareiškėjas nurodė, jog žmogžudystė įvyko 2007 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų minėtų dokumentų kopijų matyti, kad, pareiškėjo teigimu, jo dėdė Q. A. mirė 2006 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 8 d. prašyme teigė, kad žmogžudystę įvykdę asmenys pradėjo jam grasinti, nors 2008 m. gruodžio 16 d. apklausos metu (Prieglobsčio prašytojo b. l. 41-47) pareiškėjas nurodė, kad žmogžudystę galimai įvykdę (duomenys neskelbtini) kareiviai atėjo pas jo mamą ir jai pasakė, kad pareiškėjas neturi niekam prasitarti apie matytą žmogžudystę, teigė, kad po to neturėjo jokių problemų. 2010 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas nurodė, kad policija jį pradėjo įtarti ryšiais su kovotojais dėl jo darbo dėdės kontoroje, nors ankstesnėse apklausose pareiškėjas apie dėdę, darbą jo kontoroje, dėdės paramą kovotojams neužsiminė, savo baimę dėl įtarimų ryšiais su (duomenys neskelbtini) grupe siejo su draugo 2007 metais įvykdytu susisprogdinimu tarp (duomenys neskelbtini) kareivių. Pažymėtina, kad tik 2010 m. gruodžio 8 d. prašyme pareiškėjas pirmą kartą užsiminė apie dėdės brolį, prisijungusį prie (duomenys neskelbtini) ir tapusį savižudžiu sprogdintoju, kas, pareiškėjo manymu, dar labiau sustiprino policijos įtarimus jo atžvilgiu. Pareiškėjas šiame prašyme nurodė, kad dėl minėtų įtarimų buvo apklausiamas, todėl bijodamas susidorojimo tiek iš policijos, tiek iš kovotojų pusės, pabėgo iš šalies. 2010 m. gruodžio 10 d. prašyme (Prieglobsčio prašytojo b. l. 140-141) pareiškėjas nurodė, kad pabėgo iš tėvynės, bijodamas susidorojimo, už tai, kad buvo įtariamas ryšiais su (duomenys neskelbtini) kovotojais ir ne kartą buvo apklausiamas policijos pareigūnų. Nurodė bijantis grįžti į šalį, nes jam vėl būtų pateikti kaltinimai kaip teroristui. Pažymėtina, kad ankstesniuose savo paaiškinimuose pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė kaip pabėgimo iš šalies priežasčių. Priešingai, teigė, kad nebuvo jokių oficialių nusiskundimų prieš jį, jis nebuvo sulaikytas, mušamas kilmės valstybėje, išvyko iš kilmės valstybės bijodamas būti areštuotu dėl jo draugo įvykdytos atakos, taip pat dėl baimės pradingti, kadangi buvo žmogžudystės liudytoju (Prieglobsčio prašytojo b. l. 25-33). Apeliaciniame skunde kaip vieną iš priežasčių, dėl ko jam nesaugu grįžti į kilmės valstybę, pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas slapstosi, yra paieškomas. 2011 m. sausio 27 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) (Prieglobsčio prašytojo b. l. 149). Daugiau jokių aplinkybių, pagrindžiančių jam gresiantį pavojų, susijusį dėl tėvo slapstymusi, pareiškėjas nenurodė, o pateikti duomenys nėra pakankami papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2008 m. birželio mėnesį išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) legaliai (b. l. 30), todėl kritiškai vertintinas apelianto teiginys dėl jo paieškos, galimo sulaikymo kilmės valstybėje patikros poste. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateiktoje kunigo rašto kopijoje (Prieglobsčio prašytojo b. l. 102) nėra nurodyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę, rekomenduojama suteikti jam prieglobstį remiantis bendra nesaugia situacija šalyje.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas, nenuoseklus. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes, tokių įrodymų nepateikė bei nenurodė ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjo pateikti ir vis papildomi pasakojimai prieštarauja neprieštaringumo ir nuoseklumo reikalavimams, keliamiems prieglobsčio prašytojų bylose, kai prieglobsčio prašytojo pasakojimas faktiškai yra esminis įrodymas, kuriuo asmuo grindžia būtinybę jam suteikti prieglobstį. Byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių individualaus persekiojimo ar smurto buvimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą. Vien pareiškėjo nenuoseklūs, prieštaringi pasakojimai savaime negali būti pakankamu pagrindu tenkinti jo prašymą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis individualiomis ir su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, kadangi grįžus jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių rašytinių ar nuoseklių ir neprieštaringų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad atsitiks Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyti įvykiai. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kils grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jam negali būti suteikta papildoma apsauga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. A. J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. A. J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė