- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 1-108-606/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- M.V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M.V., gimęs 1982 m. kovo 2 d., Klaipėdos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Kaiva“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. V. tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus.
2012 m. rugsėjo 29 d., apie 14.00 val., Minijos g. 169, Klaipėdos m., kaltinamasis M. V. pareigūnų sulaikytas už vairavimą neblaiviam automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų - Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. ir patrulio R. V. veikos už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad pareigūnai nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam, būdamas tarnybiniame automobilyje, tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį, siūlydamas važiuoti prie jo namų ir išnešti kiekvienam pareigūnui pinigų vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio – 1300 Lt.
Kaltinamasis M. V. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką iš esmės prisipažino, vienok, nurodė įvykio aplinkybių neprisimenantis, nes buvo neblaivus.
Liudytojas R. V. parodė, jog iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies gavus pranešimą apie Klaipėdos m., prie serviso „Autoaibė“ besivažinėjantį neblaivų vairuotoją, nuvykus nurodytu adresu Minijos g., iš tiesų buvo pastebėtas automobilį vairuojantis neblaivus vairuotojas, kuris buvo sustabdytas ir patikrintas asmens blaivumas. Kaltinamasis, nenorėdamas, kad jo atžvilgiu būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam, jiems su kolega siūlė duoti kyšį, tai yra važiuoti į Poilsio gatvę, kur jis iš namų išnešęs jiems po vieną atlyginimą kiekvienam. Liudytojas nurodė, jog kaltinamasis ne kartą buvo įspėtas, tačiau pastarasis į jų su kolega perspėjimus dėl baudžiamosios atsakomybės nereagavo. Liudytojas taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo atlyginimas, atlyginimo vidurkis buvęs apie 1300 Lt.
Liudytojas R. S. parodė, jog iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies gavus pranešimą, jog Klaipėdos m., Minijos gatvėje, automobiliu „Volvo“ važinėja neblaivus asmuo, nuvykus nurodytu adresu, iš tiesų pastebėtas automobilis „Volvo“, kurio manevravimas kėlė įtarimų, jog automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Liudytojas nurodė, jog stabdant automobilį, jį vairavęs asmuo, iš pradžių net nestojo, galbūt nepastebėjo, esąs stabdomas. Tuomet tam, kad asmuo nesukeltų didesnio pavojaus kitiems asmenims, eismo dalyviams, ir aplinkai, kad neišvažiuotų į Minijos gatvę, jie tarnybiniu automobiliu užstoję pastarajam kelią. Sustabdžius automobilį, nustatyta, jog automobilį vairavęs kaltinamasis buvo neblaivus, visiškai nesiorientavo aplinkoje, ir iš automobilio netgi buvo išlaipintas. Įsodinus kaltinamąjį į tarnybinį policijos automobilį, tam, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam, pastarasis jiems su kolega pradėjęs siūlyti kyšį, sakė norįs susitarti. Liudytojas nurodė, jog kaltinamasis nedelsiant buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už tokius veiksmus, tačiau pastarasis nereagavo. Nereagavo pastarasis įspėtas ir pakartotinai, ir ne kartą, gal apie dešimt kartų. Ir tik kai asmuo į perspėjimus nereagavo net ir maždaug po valandos laiko, jie iškvietė kolegas, kad būtų užfiksuotas papirkimo faktas. Liudytojas parodė jog, jis negalįs paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nėra užfiksuota, tačiau siūlant kyšį, kaltinamasis tikrai minėjęs konkrečia sumą, ir tai buvus suma apie 1200 – 1300 Lt, kurią būtent jie susieję su R. V. gaunamu atlyginimu, nes būtent R. V. vidutinis atlyginimas buvęs tokio dydžio (jo atlyginimas buvęs didesnis).
Liudytojas N. M. nurodė, jog jis pranešęs policijos pareigūnams, kad UAB „Autoaibė“ teritorijoje važinėja akivaizdžiai neblaivus asmuo – kaltinamasis M. V., kuris nereaguoja į jokius perspėjimus neblaiviam automobilio nevairuoti.
Liudytojas D. D. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 29 d., vakare kartu su M. V. jie vartojo alkoholinius gėrimus, po ko paryčiais išsiskyrė. Kur nuėjo M. V., juolab, kad vairavęs automobilį, liudytojas nurodė nežinojęs.
Liudytoja D. P. parodė, jog UAB „Klaiva“ ji dirbanti darbininke, ir šioje įmonėje kartu su M. V. dirbanti 8 metus. Liudytoja paaiškino, jog ceche ji yra vienintelė moteris dirbanti kartu su M. V., todėl kolektyvo vardu ji ir siūloma tapti M. V. laiduotoja. Liudytoja nurodė, kad su M. V. ji bendraujanti tik darbo metu, tačiau galinti jį apibūdinti, kaip gerą, nors morališkai pavargusį jauną žmogų.
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 29 d. pateiktas tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešama, kad 2012 m. rugsėjo 29 d., apie 14.00 val., Klaipėdos m., Minijos g. 169, kaltinamasis M. V. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio patruliams R. S. ir R. V., kad nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl vairavimo neblaiviam, siūlė kyšį. Nustatyta, kad kaltinamajam nustatytas 2.94 promilių girtumo laipsnis (b. l. 1).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu policijos pareigūnai nurodė, jog kaltinamasis, netgi ir perspėtas daugelį kartų dėl baudžiamosios atsakomybės už atitinkamus veiksmus, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam, jiems siūlė kyšį. Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu, nustatant siūlomo kyšio dydį, imtas domėn kiekvieno pareigūno mėnesio darbo užmokestis ir kaltinamuoju aktu konstatuota bei kaltinamajam inkriminuota, jog pastarasis siūlė R. V. – 1300 Lt, o R. S. - 2000 Lt dydžio kyšį. Nustatyta, jog kaltinamasis, siūlydamas policijos pareigūnams kyšį, nurodė, ir nurodė ne kartą mėnesio atlyginimo dydį. Logiška, jog turėtas omeny būtent policijos pareigūnų mėnesio atlyginimas ir jo dydis, be to, logiška, jog turėta ne 1 MGL dydžio suma, juolab mažesnė. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. S., pažymėtina, ne kartą, ir užtikrintai nurodė, jog kaltinamasis, siūlydamas kyšį, nurodė būtent konkrečią sumą – apie 1200 -1300 lt sumą. Kadangi suma atitikusi vieno iš įvykyje buvusių pareigūnų – R. V. gaunamo atlyginimo dydį, todėl jie ir susieję kaltinamojo siūlomą sumą su policijos pareigūno gaunamu mėnesio atlyginimo dydžiu.
Atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šioje dalyje kaltinamajam pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog M. V. policijos pareigūnams siūlė kiekvienam po 1300 Lt dydžio kyšį. Pažymėtina, jog kaltinimo tikslinimas kaltinamojo padėties nesunkina ir kaltinamojo akto ribų neplečia, atvirkščiai, kaltinamojo padėtis tokiu būdu tam tikra prasme, nors ir reikšmingai neįtakojant, lengvinama. Be to, šia prasme kaltinamojo akto netikslumas nėra objektyvus pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs neblaivus, ir ženkliai. Tačiau kaltinamojo neblaivumas kaltinamojo kaltės jokiu būdu neeliminuoja. Juolab, turint omeny, laiką, kurį trukusi nusikalstama veika - apie valandą laiko, esant daugelį kartų perspėtam - ne mažiau kaip dešimt kartų.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Analizuojant šią įstatymo normą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju apibrėžia ne tik kaltininkui ir jo padarytai veikai, bet įvardija ir laiduotojui keliamus reikalavimus. Vienas jų – laiduotojas turi būti vertas teismo pasitikėjimo. Liudytoja N. P. kaip asmuo, kaip asmenybė savaime, teismui nekelia abejonių. Vienok, baudžiamojo įstatymo prasme, laidavimo institutas reikalauja, jog asmuo ne tik būtų vertas teismo pasitikėjimo, bet ir galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Būtent šiuo aspektu, D. P. asmuo, kaip laiduotojo, kelia pagrįstų abejonių. D. P. ir M. V. yra tik bendradarbiai, bendraujantys tik darbo aplinkoj, D. P. neturi jokių valdingų įgaliojimų kaip nors įtakoti M. V. elgesį, asmenys yra skirtingo amžiaus, taigi logiška skirtingų interesų ir aplinkos. Manytina, jog kaip nors reikšmingai įtakoti kaltinamojo M. V. elgesį D. P. net neturi realių galimybių. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį nėra pagrindo. Tokią išvadą beje suponuoja ir nustatyta aplinkybė, jog kaltinamojo atžvilgiu jau kartą buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemonę už vairavimą neblaiviam. Tokiu būdu pati kaltinamojo asmenybė kelia abejonių dėl pagrįstumo taikant laidavimo institutą kaltinamojo M. V. atžvilgiu.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina, jog 2012 m. rugsėjo 29 d., apie 14.00 val., Minijos g. 169, Klaipėdos m., kaltinamasis M. V., pareigūnų sulaikytas už vairavimą neblaiviam, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų veikos už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kad pareigūnai nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam, tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį - siūlydamas kiekvienam pareigūnui vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą – 1300 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, maža to padarytas iš savanaudiškų tikslų, siekiant ne bet kokios, o būtent neteisėtos ir ne bet kokių asmenų, o valstybės tarnautojų veikos, ir dargi už reikšmingą pavojų visuomenei keliančią veiką. Taigi, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltas pavojus valstybės saugomiems interesams ir objektams itin reikšmingas.
Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą, baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino, ir dėl jo gailėjosi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį aplinkybė kaltinamojo elgesį vienareikšmiai ir įtakojusi.
Vis tik imant domėn, jog kaltinamasis nėra teistas, manytina, jog bausmės tikslai, kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir paskyrus švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M.V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 25 MGL, tai yra 3250 Lt bauda.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.