- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 2-9038-949/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07856-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio, pareiškėjo patėvio K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškėjas A. D. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. J. Po mamos mirties atsirado palikimas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas sutuoktinių J. J. ir K. J. santuokos metu. K. J. nuo 1974 m. buvo priverstinai hospitalizuotas ir gydomas iki pat savo mirties. Apie tai, kad K. J. yra miręs nei pareiškėjas, nei jo motina J. J. nežinojo, šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik tada, kai pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus po mamos mirties. Santuoka tarp J. J. ir K. J. nebuvo nutraukta. K. J. buvo pareiškėjo patėvis. Nuo 1974 m., taip pat ir po K. J. mirties nuo (duomenys neskelbtini), visą turtą valdė, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo tik pareiškėjo motina. Nei pareiškėjas, nei J. J. dėl K. J. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po palikėjos mirties A. D. kreipėsi į notarą dėl po motinos J. J. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Motina testamentu paliko pareiškėjui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), suteikdama pareiškėjo broliui, kuris yra išvykęs į užsienį ir ten nuolat gyvena, teisę iki gyvos galvos gyventi minėtame bute. Pareiškėjas nurodo, jog juridinio fakto nustatymas, kad jo motina J. J. priėmė po jos sutuoktinio K. J. mirties atsiradusį palikimą, reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į visą mirusios motinos J. J. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (17-18 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio santuokos liudijimo (5 b. l.) matyti, kad K. J. ir J. J. (buvusi D.) susituokė 1973-11-24, santuoka įregistruota Kelmės rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 327. Iš mirties liudijimų kopijų (6, 7 b. l.) matyti, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o K. J. – (duomenys neskelbtini). K. J. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties Joniškio rajono notarų biure palikimo niekas nėra priėmęs (4 b. l.). Pareiškėjas paaiškino, jog po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl po J. J. mirties atsiradusio palikimo priėmimo ir sužinojo, kad J. J. paliko pareiškėjui testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad minėtą butą J. K. įgijo būdama santuokoje su K. J. ir kad po K. J. mirties jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas A. D., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jo patėvis K. J. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (4 b. l.), o pareiškėjo motina J. J. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje nėra duomenų apie K. J. vaikus (tarp jų ir įvaikius) ir tėvus (įtėvius), vaikaičius. Todėl pareiškėjo motina J. J. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio K. J. mirties atsiradusį visą palikimą.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. J. testamento nepaliko, jo sutuoktinė J. J. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokos metu įgytame bute, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. J. mirusio sutuoktinio K. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.