Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Linui Ruseckui, gynėjui advokatui Audronei Neniškienei ir Vytautas Jazbučiui, nukentėjusiajam R. D., kaltinamųjų įstatyminiams atstovams V. I. ir D. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Nepilnametis M. Į., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Nepilnametis D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivio, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Į. pasikėsino pagrobti svetimą turtą automobilį, o būtent: 2014 m. gegužės 24 d. apie 03.30 val., veikdamas bendrai su nepilnamečiu D. D., iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), sugadindami automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles pasikėsino pagrobti 4000 litų vertės, R. D. priklausantį automobilį „Audi 80", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio variklio.

Motyvuojamoji dalis

Tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Be to, M. Į. pasikėsino pagrobti svetimą turtą automobilį, o būtent: 2014 m. gegužės 24 d. apie 03.40 val., veikdamas bendrai su nepilnamečiu D. D., iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), sugadindami automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles pasikėsino pagrobti 4000 litų vertės, I. S. priklausantį automobilį VW „Vento", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

M. Į. buvo pateiktas kaltinimas pagal LR BK 178 str. 4 d. Tačiau 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) pateiktas nedidelės vertės turto išaiškinimas iš esmės pakeitė veikų kriminalizavimą, nedidelės vertės turto vertę nustatant nuo 3 MGL iki 5 MGL dydžio sumos.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad M. Į. pirmajame epizode pagrobto turto magnetolos vertė veikoje dėl slaptos vagystės iš R. D. automobilio - 200 Lt (57,92 eurai), neviršija 5 MGL ( 188,30 eur.), veika neturi baudžiamojo nusižengimo požymių.

Todėl teismas laiko, kad prokuroro prašymas tenkintinas ir M. Į. atleistinas nuo bausmės, pagal LR BK 178 str. 4 d. ( magnetolos vagystės) ji išteisinant, LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. 2 d., BK 36 str.

D. D. pasikėsino pagrobti svetimą turtą automobilį, o būtent: 2014 m. gegužės 24 d. apie 03.30 val., veikdamas bendrai su nepilnamečiu M. Į., iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), sugadindami automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles pasikėsino pagrobti 4000 litų vertės, R. D. priklausantį automobilį „Audi 80", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio variklio.

Tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Be to, D. D. pasikėsino pagrobti svetimą turtą automobilį, o būtent: 2014 m. gegužės 24 d. apie 03.40 val., veikdamas bendrai su nepilnamečiu M. Į., iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), sugadindami automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles pasikėsino pagrobti 4000 litų vertės, I. S. priklausantį automobilį VW „Vento", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

D. D. buvo pateiktas kaltinimas pagal LR BK 178 str. 4 d. Tačiau 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) pateiktas nedidelės vertės turto išaiškinimas iš esmės pakeitė veikų kriminalizavimą, nedidelės vertės turto vertę nustatant nuo 3 MGL iki 5 MGL dydžio sumos.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad D. D. pirmajame epizode pagrobto turto magnetolos vertė veikoje dėl slaptos vagystės iš R. D. automobilio - 200 Lt (57,92 eurai), neviršija 5 MGL ( 188,30 eur.), veika neturi baudžiamojo nusižengimo požymių.

Todėl teismas laiko, kad prokuroro prašymas tenkintinas ir D. D. atleistinas nuo bausmės, pagal LR BK 178 str. 4 d. ( magnetolos vagystės) ji išteisinant, LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. 2 d., BK 36 str.

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodinėtina nukentėjusių ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais.

PASIKĖSINIMAS PAGROBTI R. D. PRIKLAUSANTĮ AUTOMOBILĮ AUDI 80

Kaltinamasis M. Į. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-05-24 dieną su D. D. sutarė naktį ieškoti (duomenys neskelbtini) automobilių, kuriuos atrakinę ir užvedę pasivažinėtų po miestą ir po to vėl pastatytų į tą pačią vietą iš kurios ir paėmė. Po 01.00 val. nakties jis su motociklu atvažiavo pas D. D.. Iki susitinkant su D. D. telefonu susitarė tarpusavyje, kokius įrankius būsimiems nusikaltimams įvykdyti reikia pasiimti. Pats jis iš namų pasiėmė atsuktuvą, reples ir kt. įrankius, kuriuos susidėjo į kuprinę. D. D. taip pat buvo pasiėmęs įrankių, kuriuos buvo susidėjęs į kuprinę. Po to abu nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) ėjo gatve link degalinės (duomenys neskelbtini) bei nuėjo prie kairėje pusėje einant link minėtos degalinės buvusio namo, kurio aikštelėje stovėjo keli automobiliai. Iškart priėjo prie AUDI 80 automobilio, nes jame vieninteliame nežibėjo signalizacijos lemputė. Galėjo būti apie 02.00 val. Automobilis buvo užrakintas, todėl D. D. į automobilio vairuotojo pusės durelių spynelę įkišo atsuktuvą, o jis akmeniu kalė į atsuktuvą tol, kol durelės atsirakino. Susėdo abu į automobilį. Jis atsuktuvu bandė atsukti plastmasinę dalį po vairu, tačiau ją pavykus tik pusiau atsukti, dviese rankomis ją nulupo. Bandė surasti spynelės laidus, kuriais galėtų užkurti automobilį, tačiau šių nesurado. Užvedimo spynelės neardė. Pasėdėję kelias minutes abu nusprendė pavogti automobilyje buvusią automagnetola „Pioneer", kurią be pašalinių įrankių išėmė D. D. kartu su priekiniu jos valdymo skydeliu. D. D. ją įsidėjo į savo kuprinę. Tada išlipę iš automobilio nusprendė eiti toliau ieškoti automobilių, kuriais būtų galima pasivažinėti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusio atsiprašė, žala atlyginta.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų M. Į. ir D. D. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ( abu epizodai) kvalifikuota teisingai, nes jie abiem atvejais pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinime inkriminuota BK 22 str. 1 d., 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamieji tyčia, suvokdami, kad minėtas turtas jiems nepriklauso, norėjo paimti svetimą, nukentėjusiems priklausantį turtą-automobilius. Nusikalstama veika yra nebaigta. Kaltinamieji pagrobtu turtu laisvai nedisponavo, nes nesugebėjo automobilių užvesti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. dvejuose epizoduose.

Nors kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, teismas laiko, kad yra pakankamai kitų objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jų nusikalstamą veiką ir pagal kitą bylos medžiagą. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusių ir liudininkų parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino ir patys kaltinamieji.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą. Be to, kad nusikalto būdami nepilnamečiais (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina jog nusikalto bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems nepilnamečiams, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamųjų asmenybes, kurios laikytinas daigiau patenkinamos. Taip pat į jų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei nustatyta sunkinanti aplinkybė, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ). Be to, atsižvelgta į nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikaltimo padarymo, kuris šiek tiek visgi pagerėjo.

Kadangi laikytina, kad kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, nusikalto būdami nepilnamečiai, padarė nesunkius nusikaltimus, pripažino savo kaltę, nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padarę nusikalstamų veikų už kurias būtų nubausti, nebuvo bausti administracine tvarka, yra pagrindo manyti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jiems skirti vieną iš švelnesnių bausmių - laisvės apribojimą, skiriant jiems draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Kaltinamiesiems kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamųjų atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jiems iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamiesiems skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo. Tokių bausmių paskyrimas atitiks padarytą kaltinamųjų nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamųjų pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusių interesus ( BK 41 str. ).

Taip pat teismas konstatuoja, kad D. D. LR BK 66 str. tvarka į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas kardomasis kalinimas nuo 2015 m. gegužės 02 d. iki 2015 m. birželio 02 d. imtinai, kur 1 kardomojo kalinimo diena prilyginama 2 dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomas priemones – periodinį registravimą policijos įstaigoje palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kadangi civilinis ieškinys atlygintinas visiškai, apie ką informavo nukentėjęs R. D., teismas šio klausimo daugiau nedetalizuoja ir nenagrinėja.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš įtariamųjų sulaikymo metu paimti įrankiai įsilaužti į automobilius - prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 56-1-00322-14, todėl šioje byloje klausimas dėl daiktinių įrodymų nesprendžiamas (T II b.l. 68).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3, 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas

nusprendė:

M. Į. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteisti jį:

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.( R. D. automobilis) 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimu . Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 8 mėnesius tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.( I. S. automobilis) 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimu. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 10 dešimt mėnesių tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d. d. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 1 (metus) ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 1 m. ir 3 mėnesius tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 10 (dešimt) mėnesių tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

M. Į., dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., BK 36 str.) .

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteisti jį:

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.( R. D. automobilis) 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimu . Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 8 mėnesius tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.( I. S. automobilis) 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimu. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 10 dešimt mėnesių tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d. d. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 1 (metus) ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 1 m. ir 3 mėnesius tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 10 (dešimt) mėnesių tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

D. D., dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., BK 36 str.).

D. D. LR BK 66 str. tvarka į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2015 m. gegužės 02 d. iki 2015 m. birželio 02 d. imtinai, kur 1 kardomojo kalinimo diena prilyginama 2 dviem laisvės apribojimo dienom.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.