Utenos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Jafimovienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Z. G. dėl santuokos nutraukimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai ir jos atkurti neįmanoma. Šalys jokių santuokinių ryšių nepalaiko. Neturi jokių bendrų tikslų, planų, atsakovas šiuo metu yra sulaikytas ir teisiamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Šioje baudžiamojoje byloje šalims uždrausta bendrauti net telefonu. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiai dienai atitinka vaikų geriausius interesus. VTAS nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją šiai dienai atitinka vaiko geriausius interesus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovės R. B. ir atsakovo Z. G. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 14. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu negyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – N. G.-B., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su mažametėmis dukromis D. B. ir N. G.-B. gyvena name (namo dalis), priklausančiame R. B.. VTAS išvadoje nurodyta, kad N. G.-B. yra prisirišusi prie motinos, motiną ir dukrą sieja stiprūs emociniai ryšiai. Tarnybos vertinimu, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl N. G.-B. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, ieškove R. B., nepažeis geriausių vaiko interesų.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad N. G.-B. yra prisirišusi prie motinos, su kuria yra stiprus emocinis ryšys. Atsakovas nuo vaiko gimimo su juo nebendrauja, šiuo metu atsakovas yra sulaikytas ir teisiamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.

Pažymėtina ir tai, kad svarbus ne tik tėvų ir vaikų, bet ir šeimoje augančių vaikų tarpusavio ryšys. Nuo gimimo N. G.-B. ir D. B. augo kartu, todėl vaikų išskyrimas gali neigiamai paveikti vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną.

Įvertinus ieškovės buitines gyvenimo sąlygas, charakterio savybes, sugebėjimą prižiūrėti, rūpintis ir auklėti nepilnamečius vaikus, šalis charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu geriau nei atsakovas gali užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas, todėl šalių vaiko N. G.-B. interesus labiau užtikrins jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove R. B.. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė sugebės vaikui sudaryti palankias gyvenamosios vietos sąlygas.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. G.-B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis.

Bylos duomenimis ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 231 Eur šalpos neįgalumo pensiją, jai yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Duomenų apie atsakovo sveikatą ar nedarbingumo lygį nėra, todėl laikytina, kad jis turi ir turės ateityje visas galimybes užtikrinti vaikui tinkamą išlaikymą.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Vaikas gyvena su vienu iš tėvų – motina R. B., kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiki išlaikymo ieškovės prašoma suma ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas taip pat nepateikė. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Teismo nuomone, abu vaiko tėvai vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaiko poreikių protingo tenkinimo, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. G.-B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2020-10-26 (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013 ir kt. ).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 3 435,48 Eur (11 mėn. x 300 Eur = 3 300,00 Eur, 14 dienų / 31 dienos x 300 Eur = 135,48 Eur, 3 300 Eur + 135,48 Eur = 3435,48 Eur) susidariusį išlaikymą nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos 2020-10-26. Atsakovas Z. G. nuo dukros gimimo nėra skyręs išlaikymo N. G.-B..

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo vaikui N. G.-B. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos 2020-10-26, t. y. 3 435,48 Eur suma.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti bendravimo tvarką, nes atsakovas šiuo metu yra sulaikytas ir teisiamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Esant tokiomis aplinkybėmis, teismas nenustato atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį 2020-10-26 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė į bylą nepateikė.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, bei 77 Eur (3 435,48 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 158 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 5,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 14, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką R. B. palikti pavardę B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. G.-B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. B..

Priteisti iš atsakovo Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai N. G.-B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 435,48 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 48 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui N. G.-B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnametei N. G.-B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną R. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš Z. G. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų R. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo Z. G., valstybės naudai 158,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,12 Eur (penkis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 163,12 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt tris eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.