Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-3006-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-3006-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00660-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3006-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-00660-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-01-13 sprendimą Nr. 12-01-52; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2011-05-09 iki 2012-08-31 neišmokėtą 7 123,45 pensijos dalį; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą 1 592,01 pensijos dalį (b. l. 1–8).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu 2014-01-13 sprendimu jo prašymą atmetė. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovės sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, o jam priteistina susidariusi pensijos nepriemoka.

Savo reikalavimus pareiškėjas grindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimai.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti (b. l. 20–22). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d, pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama nuo 2012-04-01, t. y. pareiškėjui įgijus teisę į socialinio draudimo pensiją. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateiktais išaiškinimais, pareiškėjo pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas buvo teisėtas ir neprieštaravo Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų, kuriomis pratęstas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų galiojimas, konstitucingumo sprendžia Konstitucinis Teismas, o ne administraciniai teismai. Pažymi, kad pareiškėjas praleido procesinį skundo pateikimo terminą, o tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Ministerijos 2000-10-06 sprendimu A. Ž. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, o nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 – ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas (b. l. 11–12). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2013-12-16 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2014-01-13 sprendimu jo prašymą nagrinėti atsisakė, nurodydama, kad prašymas dėl pensijos nepriemokos yra pateiktas praleidus 3 metų procesinį kreipimosi terminą (b. l. 9–10).

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 ir dėl to susidarė 7 123, 45 Lt pensijos nepriemoka; dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 neišmokėta 1 592,01 Lt pensijos dalis (b. l. 11–12).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus netiksliai nurodo laikotarpį, už kurį prašoma priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo. Kita vertus, iš skunde nurodytų motyvų matyti, kad prašoma priteisti visą pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptartas skundo reikalavimo netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, neturėsiantis įtakos teisingam ir objektyviam ginčo išnagrinėjimui, o ginčo ribas apibrėžia reikalavimas dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusios visos pensijos nepriemokos priteisimo.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Iš A. Ž. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui mokėtos pensijos perskaičiavimo matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., priteisimo iš esmės yra grindžiami abejonėmis, ar 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus asmenų teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi ir Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-07 nutartimi A. Ž. buvo atnaujintas skundo padavimo terminas, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad A. Ž. paskirta pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta neteisėtai. Kaip minėta, pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neišmokėta 7 123, 45 Lt pensijos dalis. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šios pensijos dalies priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgus į tai, kad A. Ž. 7 123, 45 Lt pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, minėta pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 2 063,09 Eur (7 123, 45 Lt / 3,4528 Lt / Eur = 2 063,09 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2014-01-13 sprendimą pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad išimtis iš bendros senaties terminų skaičiavimo taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartis adm. b. Nr. AS143-219/2014 ir kt.). Ministerija skundžiamu 2014-01-13 sprendimu atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, taip pat ginčo atveju taikydama ne 3 metų, o 6 mėnesių procesinį skundo padavimo terminą, susiklosčiusią teisinę situaciją aiškino ir teisės aktus taikė netinkamai.

Atsižvelgus į tai, Ministerijos 2014-01-13 sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014-01-13 sprendimą Nr. 12-01-52.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Krašto apsaugos ministerijos, išmokėti pareiškėjui A. Ž. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 063,09 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus 9 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė