Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-23 · Administracinė byla Nr. eI-794-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
eI-794-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01670-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-794-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01670-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjo V. M. atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-17 V. M. laisvės atėmimo bausmę atliko Kybartų pataisos namuose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad iš pradžių pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 5 būrį, tačiau kiti nuteistieji prieš jį smurtavo, todėl pareiškėjas privalėjo atsisakyti gyventi paskirtame būryje. Pareiškėjas teigė, kad jokio drausmės pažeidimo nepadarė, tačiau neteisėtais Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmais jis buvo talpinamas į baudos izoliatoriaus kameras. Pareiškėjo teigimu, pataisos namų pareigūnai nesiėmė veiksmų, jog būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas, o pareiškėjas manė, kad tik baudos izoliatoriuje negrės pavojus jo gyvybei ir sveikatai, todėl sutiko būti perkeltas į baudos izoliatorių. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-17 baudos izoliatoriaus kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 1 plotas 14 kv. m., joje 5 įrengtos vietos, kameros Nr. 4 plotas 14 kv. m, joje įrengtos 4 vietos, kameros Nr. 5 plotas 10 kv. m, joje įrengtos 3 vietos, kameros Nr. 6 plotas 15 kv. m, joje įrengtos 5 vietos, kameros Nr. 7 plotas 15 kv. m, joje įrengtos 8 vietos. Dėl vietos trūkumo kamerose nebuvo galimybės judėti, pareiškėjas buvo priverstas gulėti lovoje. Kamerose taip pat nebuvo kištukinių lizdų, televizoriaus, kitų elektros prietaisų. Iš pareiškėjo taip pat buvo atimta teisė paskambinti, nusipirkti maisto produktų, tabako gaminių, siųsti laiškus. Kamerose nuolat trūko gryno oro, dėl to skaudėjo galvą. Kamerose neveikė radijo taškas, buvo nepakankamas apšvietimas. Dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, vartojo vaistus, gydėsi (duomenys neskelbtini). Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 2-5) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2015-08-14 ir buvo paskirtas į 5 būrį. Po pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu pareiškėjas teigė, kad turi problemų su kitais nuteistaisiais, dėl to atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje. Tačiau konkrečių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti paskirtame būryje, pareiškėjas nenurodė. Dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi paskirtame būryje Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų gyventi paskirtame būryje, todėl pareiškėjo skundo dalis, dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-18 drausmines nuobaudas pareiškėjas atliko kamerų tipo patalpose. Pripažino, kad atskirais laikotarpiais minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta, tačiau akcentavo, kad ploto trūkumas atskirais laikotarpiais buvo iš dalies kompensuojamas didesniu gyvenamuoju plotu, kai kamerose buvo laikomi du ar vienas nuteistieji. Pareiškėjas apie atsiradusias neigiamas pasekmes pateikė tik nemotyvuotus deklaratyvius teiginius, kiurių nepatvirtina jokie įrodymai. Skundo dalis dėl kištukinių lizdų, televizoriaus ir kito inventoriaus trūkumo kamerų tipo patalpose yra nepagrįsta, kadangi kameros buvo aprūpintos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos higienos normas, o radijo transliacijos sistema yra įrengta kiekvienoje baudos izoliatoriaus kameroje. Pasivaikščiojimų kiemeliai pataisos namuose įrengti taip, kaip numatyta Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas ir uždarant į baudos izoliatorių, pareiškėjui nedarius jokio drausmės pažeidimo, taip pat neužtikrinant jam saugių, sveikatai ir gyvybei nepavojingų kalinimo sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Dėl drausminių nuobaudų skyrimo

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pataisos namų pareigūnai neužtikrino jam saugių kalinimo sąlygų būriuose ir be pagrindo, t. y. pareiškėjui nepadarius drausmės pažeidimo, laikė jį baudos izoliatoriuje. Tvirtina, kad kiti nuteistieji prieš jį smurtavo, buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, todėl jis privalėjo atsisakyti atlikti likusią bausmės dalį būriuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. M. 2015-08-14 atsisakė atlikti laivės atėmimo bausmę paskirtame būryje ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2015-08-18 nutarimu Nr. 5148-824 jam buvo paskirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų (b. l. 7, 28). Ginčo laikotarpiu už administracijos nurodymų nevykdymą atsisakius gyventi paskirtuose būriuose Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimais pareiškėjui taip pat buvo skirtos šios drausminės nuobaudos 2015-09-16 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2015-10-02 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2015-10-16 - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų; 2015-10-29 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2015-11-13 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2015-11-27 - uždarymas į baudos izoliatorių 7 paras; 2015-12-10 - uždarymas į baudos izoliatorių 12 parų; 2015-12-23 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2016-01-07 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-01-21 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2016-02-12 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-02-26 - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų; 2016-03-10 - uždarymas į baudos izoliatorių 11 parų; 2016-03-21 - uždarymas į baudos izoliatorių 11 parų; 2016-04-01 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-04-15 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-04-29 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-05-13 - uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-05-27 uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų; 2016-06-10 - uždarymas į baudos izoliatorių 13 parų; 2016-06-23 - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų; 2016-07-08 - uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų (b. l. 33, 38, 43, 48, 53, 57, 63, 68, 72, 76, 81, 85, 90, 96, 101, 105, 109, 114, 119, 124, 130, 134, 139). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su nutarimais dėl drausminių nuobaudų skyrimo buvo supažindintas pasirašytinai, jam suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinamus, išaiškinta nutarimų apskundimo tvarka, nutarimuose taip pat yra gydytojo vizos dėl pareiškėjo galimybės atlikti nuobaudas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2015-08-14 atsisakius gyventi paskirtame būryje, Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2015-08-18 surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 10/23-104 „Dėl nuteistojo V. M. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje“, iš kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti bausmę būryje Nr. 5 pareiškėjas jokių priežasčių nenurodė ir aplinkybių nedetalizavo (b. l. 6, 30). Tyrimo metu taip pat buvo apklausti kiti 5-jo būrio nuteistieji, tačiau konkrečių priežasčių, kodėl V. M. atsisakė gyventi paskirtame būryje, nenurodė (b. l. 9, 10).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas eilę kartų atsisakė gyventi jam paskirtuose būriuose. Kiekvieną kartą pareiškėjui atsisakius gyventi būryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinimus. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, savo atsisakymų pareiškėjas niekada nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo (b. l. 37, 42, 47, 52, 56, 62, 67, 71, 39, 80, 84, 89, 95, 100, 104, 108, 113, 118, 123, 129, 133, 138). Iš Kybartų pataisos namų pareigūnų tarnybinių pranešimų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo (b. l. 28-138). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. M. buvo siūloma atlikti bausmę kitame būryje bei dirbti nuteistųjų valgykloje, tačiau pareiškėjas šių pasiūlymų atsisakė (b. l. 13).

Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Kybartų pataisos namuose kalintys nuteistieji būtų nusistatę pareiškėjo atžvilgiu priešiškai, dėl ko jis negalėtų gyventi būriuose. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į būrius dėl jam neužtikrinto saugumo (kiti nuteistieji žemina, daro psichologinį spaudimą) (b. l. 28-141). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi būriuose būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad jam paskirtas drausmines nuobaudas, pareiškėjas būtų apskundęs Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjo atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas jam paskirtų drausminių nuobaudų neskundė. Administraciniai aktai, kuriais nuobaudos buvo paskirtos, yra nepanaikinti, o pareiškėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.

Dėl kalinimo sąlygų

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina dėl jo kalinimo perpildytose kamerose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-07-17 pareiškėjas buvo paskirtas į šias kamerų tipo patalpas: nuo 2015-08-14 iki 2015-10-15 – į kamerą Nr. 6, kurios plotas 17,66 kv. m., buvo laikomi 3-5 nuteistieji; nuo 2015-10-15 iki 2016-01-06 – į kamerą Nr. 7, kurios plotas 15,81 kv. m., ginčo laikotarpiu buvo laikomi 6-7 nuteistieji; nuo 2016-01-06 iki 2016-01-07 ir nuo 2016-02-25 iki 2016-03-07 – į kamerą Nr. 1, kurios plotas 18,59 kv. m., buvo laikomi 1-5 nuteistieji; nuo 2016-01-07 iki 2016-02-25 ir nuo 2016-07-14 iki 2016-07-17 – į kamerą Nr. 4, kurios plotas 15,40 kv. m., buvo laikomi 3-4 nuteistieji; nuo 2016-03-07 iki 2016-07-14 – į kamerą Nr. 5, buvo laikomi 2-3 nuteistieji (b. l. 21, 22). Minėtais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2015-09-18 iki 2015-09-24 (6 paros), nuo 2015-10-01 iki 2015-11-05 (36 paros), nuo 2015-11-12 iki 2015-12-03 (21 para) ir nuo 2015-12-10 iki 2016-01-06 (27 paros), t. y. iš viso 90 parų, pareiškėjas buvo laikomas Kybartų pataisos namų kamerų tipo patalpose pažeidžiant Taisyklių 11¹.2. punkte nustatytą minimalią 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normą. Pažymėta, kad minėtomis dienomis pareiškėjui trūko nuo 0,07 iki 1,35 kv. m. ploto, iš jų 69 paras kamerose jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog baudos izoliatoriuje neturėjo galimybės paskambinti, nusipirkti maisto produktų, siųsti laiškų, naudotis televizoriumi.

Pagal BVK 146 straipsnio 1 dalį (akto redakcija nuo 2010-03-01 iki 2016-04-01), baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pagal BVK 145 straipsnį (akto redakcija nuo 2016-04-01) perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, jog baudos izoliatoriuje jis neturėjo galimybės paskambinti, nusipirkti maisto produktų, siųsti laiškų, naudotis televizoriumi, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundėsi, kad baudos izoliatoriaus kamerose neįrengti kištukiniai lizdai, tačiau pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7, 16.8 punktus, kamerų tipo patalpose elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo dėl elektros instaliacijos kamerų tipo patalpose įrengimo, pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir apšvietimo. Tačiau atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų vėdinimą ir apšvietimą ginčui aktualiu laikotarpiu į bylą nepateikė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiškinimo, kad 2006 metais Valstybinė komisija priėmė Kybartų pataisos namus ir aplinkos veiksniai gyvenamosiose patalpose atitinka visus reikalavimus, nagrinėjamu atveju nepakanka. Atsakovo atstovui į bylą nepateikus jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo kamerų apšvietimo ir vėdinimo, šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės byloje laikytinos nustatytomis.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Kybartų pataisos namai jo nurodytų problemų nesprendė, tačiau iš prie skundo pateiktų Kybartų pataisos namų raštų (atsakymų) matyti, kad į pareiškėjo prašymus atsakovo atstovas atsakė raštu. Minėtais duomenimis nustatyta, kad reaguojant į pareiškėjo skundus buvo suremontuoti kamerų tipo patalpų šviestuvai ir radijo taškas, pareiškėjas buvo raštu informuotas apie jam suteiktus skambučius, galimybę apsipirkti parduotuvėje, suteiktus pasimatymus, siųstus laiškus ir pan. Kitų duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kybartų pataisos namų administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o pataisos namai būtų nereagavę ar netinkamai reagavę į jo skundus/prašymus, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl Kybartų pataisos namų pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į problemas) atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kybartų pataisos namai iš viso 90 parų kamerų tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo ir vėdinimo, todėl konstatuotina, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė išgyvenimus, nemigą, įtampą, stresą, baimę, dingo apetitas ir pan. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis skundėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini) (duomenys iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-09-24 epikrizės), taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po vartojimo. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl aukščiau minėtų kalinimo sąlygų pažeidimų. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę ir mastą (kamerų tipo patalpose trūko nuo 0,07 iki 1,35 kv. m. ploto), taip pat konstatavus pažeidimus dėl nepakankamo vėdinimo ir apšvietimo, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Akcentuotina, jog 69 paras kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko mažiau nei 3,00 kv. m ploto, kas pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 750 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylą pateikė pažymą apie 243,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta bendra išlaidų atlyginimo taisyklė, kad „moka pralaimėjusi šalis“, išskyrus atvejus, kai šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Tokiu atveju valstybės naudai turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Atsižvelgus į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. A-2160-261/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis