- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1-545-271/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56146-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
nukentėjusiajam O. K. (2020 m. vasario 7 d. teismo posėdyje), jo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui (2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje),
Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei D.Č. (2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje),
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji V. A. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis tokiomis aplinkybėmis :
2018-11-08 ir 2018-11-18, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama PC „Panorama“, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje ir 2018-11-21, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama PC „Ozas“, adresu Ozo g. 18, Vilniuje, neteisėtai, be naudotojos žinios, įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu ir šios elektroninės mokėjimo priemonės PIN kodą, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė juos prie savęs 2018-11-08 d., 2018-11-18 d. ir 2018-11-21 dienomis tiksliai tyrimo nenustatytą laikotarpį.
Taip pat kaltinamoji V. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:
2018-11-08, 18:53:27 val., būdama PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, bei suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bankomate, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiojo O. K. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį 300 eurų dydžio turtą;
Ji gi, tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-11-08, 19:03:36 val., būdama PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, bei suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bankomate, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiojo O. K. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį 100 eurų dydžio turtą;
Ji gi, tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-11-18, 14:53:32 val., būdama PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, bei suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bankomate, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiojo O. K. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį 100 eurų dydžio turtą;
Ji gi, tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-11-21, 12:47:11 val., būdama PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, bei suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bankomate, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiojo O. K. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį 200 eurų dydžio turtą;
Ji gi, tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-11-21, 12:47:37 val., būdama PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu, bei suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bankomate, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiojo O. K. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį 100 eurų dydžio turtą.
Kaltinamoji V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo fakto nepripažįsta. K. šeimą ji pažįsta nuo 2017 metų. Susipažino susirinkimo metu mokykloje. Buvo pakviesta su savo vaiku į jų namus praleisti laiką. Pradėjo bendrauti. O. K. norėjo asmeniškai susitikti su ja Kijeve, kur tai ir įvyko. Lytinių santykių su juo nebuvo. Susirašinėjo su juo, tačiau šis susirašinėjimas pas ją šiuo metu jau neišliko. Jis (O. K.) norėjo turėti su ja santykius. Iš jos gi pusės tam nebuvo intereso. Todėl jie baigė bendrauti, baigėsi ir jų susirašinėjimas. Po to 2018 metais ji pradėjo bendrauti jau su O. žmona - N. (K.), kuomet pastaroji pradėjo gyventi atskirai nuo O. bute su savo vaiku (dukra Z.). Artimai bendravo, nes abiejų vaikai mokėsi vienoje mokykloje. Pagal jos (N.) prašymą padėjo jai prižiūrėti Z.. N. norėjo susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą: keliavo, susitikinėjo. Ji gi (kaltinamoji) tuo metu buvo su Z.. Mergaitė praleido daug laiko su ja, ir viskas buvo gerai. N. turėjo problemų su alkoholiu ir antidepresantais, bandė palengvinti sau būseną lašelinėmis. Kada ji būdavo tokios būklės, ji (kaltinamoji) vėl gi padėdavo prižiūrėti Z., N. pati nebuvo suinteresuota rūpintis savo dukra. Bendravo su Z. vos ne kiekvieną dieną. Ji praleisdavo jos namuose po 3-4 dienas. N. tuo metu būdavo išvažiavusi arba tvarkė savo asmeninius reikalus, važiavo į Minską, skrido į Maljorką. Ten vyko jos susitikimai su vyrais. N. turėjo draugą kubietį. Todėl Z. ji buvo kaip auklė. Tai tęsėsi apie pusę metų. Per ši laiką išleido Z. daugiau nei 800 eurų. Mano, kad kelis kartus daugiau. Kai N. išvažiuodavo, prižiūrėjo ir jos gyvūnus, turėjo nuo jos buto raktus. N. sakė O. tą informaciją, kurią jis norėjo girdėti. Galimai N. sakydavo jam, kad vaiką palieka su aukle. O. nežinojo, kad jo duktė Z. daug laiko praleidžia būtent su ja. Z. pati skambindavo ir prašydavo susitikti, jos kartu leisdavo laiką prekybos centruose, koncertuose. Ji (kaltinamoji) mokėjo už visą tai. Po to N. pasakė jai dėl kreditinių kortelių, kad jos yra pas Z. ir kartu yra kodas ir kad jos, t.y. Z. ir ji, gali jomis naudotis. Išleisdavo vis daugiau savo pinigų. Buvo artimuose santykiuose su N., dėl savo gerumo nesakė jai, kad leidžia savo pinigus jos vaikui. Tačiau kiek vėliau jai viskas nusibodo ir ji pradėjo leisti pinigus iš K. banko kortelės vaikų išlaidoms apmokėti. Jos klaida buvo tai, kad jis neinformavo N., jog patiria išlaidas ir nori nusiimti pinigų nuo kortelės ir kad naudojasi jų kortele. Kas liečia N., ji buvo jai draugė. Galėjo padovanoti jai brangią dovaną, taigi - buvo su ja labai artimos. Suprato, kad N. naudoja ją savo tikslais. Iš jos pusės buvo ir manipuliacijų. Z. žinojo mamos charakterį, žinojo, kokią informaciją pateikti tėvui O.. Vėliau, kai N. nutarė nutraukti santykius, jai reikėjo N. papasakoti, kad 2017 metais ji buvo su O., kad Kijeve vyko jų susitikimas. Tai nepatiko O. ir šis liepė N. galutinai nutraukti su ja santykius. Iki policijos apie kaltinimus jai ji nieko nežinojo, su ja niekas nenorėjo kalbėti, kad paaiškintų situaciją dėl kortelės naudojimo. Kai sužinojo policijoje apie pareiškimą, bendravo su O.. Prašė atleidimo, pripažino savo kaltę, norėjo baigti šią istoriją, bijojo O. reakcijos. Tačiau jis pasakė, kad istorija nuėjo jau per toli. Jis norėjo atsiimti pareiškimą iš policijos ir prašė, kad ji sužinotų, kaip tai galima padaryti. Kai norėjo apie tai pranešti jam, nepavyko prisiskambinti. Kuomet prisiskambino, O. pasakė, kad pervestų pinigus į kortelę, ką ji ir padarė. Buvo dar su O. susirašinėjimas, kad jie susitiks teisme. Tokiu būdu, pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku pasinaudojo įvardinta byloje banko kortele. Pripažįsta, kad nuėmė 800 eurų sumą. Suprato, kad banko kortelė priklausė O., o kortelę valdė jo duktė Z.. Kortelė buvo pas Z. ir O. neleido jai (kaltinamajai) naudotis šia banko kortele. Gali paaiškinti, kur buvo išleisti pinigai: prekybos centrai, kinai, koncertai, restoranai, pramogos. Nuimti pinigai buvo pas ją, bet duodavo pinigų ir Z., kad ji nusipirktų, ko nori. Z. prašė nuimti pinigų, nes ji nežinojo, kaip naudotis bankomatu. Sprendimą nuimti pinigus nuo kortelės priimdavo ji pati (kaltinamoji). Nuspręsdavo, kur išleisti pinigus. Gailisi dėl savo veiksmų. Taip norėjo kompensuoti savo turėtas išlaidas. O. nesakė apie tai. PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio. Parodė pati N.. O pasinaudoti kortele jai davė pati Z.. Mergaitė nematė, kai ji nuėmė pinigus - 800 eurų, nes ji tuo metu žaidė su jos vaiku. Ji savo valia nutarė, kokią pinigų sumą paimti nuo kortelės. Mano, kad Z. mokėjo pati nuimti kortele pinigus bankomate. Tačiau tuo metu ji nepagalvojo Z. paprašyti, kad ji nuimtų pinigus nuo kortelės. Iš tų pinigų pirko Z. ausines PC „Panorama“, jos buvo dar restorane. Vėliau kalbėjo su O., kuris pasakė, kad atsiims pareiškimą, kai ji perves atgal tuos pinigus. Ji tai padarė. Jos turtinė padėtis tuo metu buvo normali. Jos vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), ji turi didelį butą, normalią mašiną, keliauja, turi darbą. Todėl 800 eurų jai nėra reikšminga suma.
2019-09-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji V. A. parodė, kad įtarimas jai suprantamas ir aiškus, su juo sutinka, kaltę pripažįsta visiškai. Ji pažįsta O. K., bendravo su jo šeima, ypač su jo žmona ir dukterimi. Jų vaikai mokosi vienoje mokykloje. Kartu praleisdavo daug laiko. Dažnai būdavo su O. dukra Z. K.. Kortelė ir PIN kodas visada būdavo pas Z. K.. Jos bendraudavo po mokyklos. Ji kartu leisdavo laiką su savo vaiku ir Z.. Patvirtina, kad visomis įtarime nurodytomis datomis ji buvo priėjusi prie bankomato. Z. K. davė jai kortelę ir prisijungimo kodus. Pati mergaitė nemokėjo naudotis bankomatu, jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Z. turėjo kortelės PIN kodą laiške, kuris būna su kortele. Visas dienas, kurios nurodytos įtarime, jos leido kartu, buvo tose vietose, kurios ir nurodytos įtarime. Į ,,Ozą" jos ėjo pažiūrėti kino, į žaidimų aikštelę, taip pat laiką leido parduotuvėse. Z. ne vieną kartą nakvojo pas ją namuose. Tik suderinusi su Z. ji eidavo prie bankomato ir nebuvo taip, kad jai Z. duodavo kortelę ir ji viena eidavo prie bankomato. Ji vesdavo PIN kodą bankomate tik tada, kai Z. paprašydavo pagalbos. Z. matydavo, kiek ji pinigų nuima. Jai atrodo, kad Z. tai nėra dideli pinigai, nes ji yra iš turtingos šeimos. Nuėmusi pinigus, ji juos visada atiduodavo Z.. Savo vaikui ir sau pinigų, nuimtų iš Z. kortelės, ji nenaudojo. Rūpinosi, kad Z. pinigus įsidėtų į piniginę, kad nepamestų. Ji pripažįsta, kad pinigus nuėmė, bet jokiu būdu nepasiliko jų sau, kadangi pati turi užtektinai pinigų, visus pinigus atiduodavo Z.. Z. ėjo į parduotuves, galėjo kažką nusipirkti. Mama su ja neidavo į prekybos centrus, todėl Z. buvo įdomu ten eiti, ji eidavo su ja. Tikrai nebuvo tokios situacijos, kad nuvestų vaikus į kiną, o pati išeitų. Ji šiuo metu nepamena, kokias sumas nuiminėjo. Po 2018 gruodžio mėnesio ji su O. K. šeima nebendrauja. Nebendrauja O. K. iniciatyva. Ji negali pasakyti, ar Z. anksčiau nuiminėdavo tokias dideles sumas. Kad pinigus ji perduodavo Z., matė jos sūnus, daugiau aplinkui pažįstamų žmonių nebuvo. O. K. ir N. jai jokių pretenzijų nereiškė, nebandė susitikti, apie šį įvykį ji sužinojo tik iš pareigūnų. Nuo 2018 metų kovo pas O. prasidėjo skyrybų procesas ir nuo to laiko Z. gyveno su mama N. K., atskirai nuo O.. Apie tai, kad ji naudojosi banko kortele, O. negalėjo žinoti. N. galėjo nežinoti apie tai, kad jos (ji bei Z.) išgrynino pinigus, jos apie tai tiesiog nekalbėjo. N. paskambino jai ir pasakė, kad nenori su ja bendrauti, kadangi nenori problemų su vyru. Ji galvoja, kad O. gali jai kerštauti, kadangi jis rodė jai (kaltinamajai) pernelyg didelį dėmesį, o apie tai ji pasakė jo žmonai N.. Todėl tikriausiai jis supyko. Ji šį ikiteisminį tyrimą norėtų baigti šalims susitaikius arba laidavimu. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi (t.1, b.l. 135-137).
Nukentėjusysis O. K. parodė, kad vagis norėtų išvengti atsakomybės vietoje to, kad atsiprašytų ir taip išspręstų šį klausimą. Praėjo metai, kai byla perduoda pareigūnams. V. kreipėsi į jį dėl taikos. Jis pasiūlė jai grąžinti pinigus ir kad ji parašytų, jog neteisėtai nuėmė pinigus bei atsiprašytų. Ką ji pasakoja teismui – netiesa arba tame yra mažai tiesos. Žmona turėjo problemų dėl alkoholio. Vartojo alkoholį, kai mirė jos sūnėnas. Jeigu kaltinamoji nežino to, vadinasi jos artimai nebendravo. Dabar tik faktai: be jo bei žmonos N. leidimo, be jo dukros Z. leidimo kaltinamoji paėmė banko mokėjimo kortelę. Žmona - protingas žmogus, gauna išlaikymą, nes yra padalintas jų turtas, jie palaiko gerus santykius, per mėnesį N. iš jo gauna 10 000 eurų. Dukros banko mokėjimo kortele naudotis N. irgi niekam kitam, išskyrus dukrai, neleido. Dukra turėjo grynų pinigų nemažą sumą. Ji protinga mergaitė ir nuimdavo po 10-20 eurų pinigų sumas. Toks buvo jų susitarimas. Banko kortelė buvo susieta su jo (liudytojo) sąskaita. Jam reikėjo išrašo užpildyti deklaraciją, tuomet atsitiktinai ir pamatė, jog banko kortele kažkas pasinaudojo - nuimtos didesnės sumos. Telefonu pasikalbėjo su dukra, o grįžęs iš kelionės kreipėsi jau į pareigūnus. V. jis matė vieną - du kartus. Nekvietė jos į svečius. Pagal jos pasą ji dažnai vykdavo į Kijevą savo klausimais. Jis gi Kijeve su V. nesimatė. Z. pati mokėjo naudotis kortele, naudojosi ir bankomatu, ji labai protingai elgėsi su pinigais. Jai nebuvo leista perduoti naudotis kortele kitiems asmenims. PIN kodas tikrai nebuvo prie kortelės. Z. to nedarytų. Kai grįžo į Vilnių, pasikalbėjo su dukra, viską sudėliojo. Svarbu buvo žinoti, kas atsitiko, kalbėjo kaip mylintis ją tėvas, kad pasakytų tiesą, nepermestų atsakomybės kitam. Dėliojo įvykius, datas, ir suprato, kad pinigai buvo pavogti. Dukra pasakė, kad niekada nebuvo patikėjusi kortelės V.. Nustebo, kad V. taip pasielgė.
Liudytoja N. K. parodė, kad Z. - jos dukra. Kai jie buvo su O. Maltoje, vyras paklausė, kodėl Z. nuima tokias dideles sumas. O. paėmė banko išrašą ir pradėjo tikrinti. Rado nuimtas net 200, 300 eurų sumas. Z. tokių sumų niekada nenuiminėjo. 50 eurų buvo daugiausia, ką ji galėjo nuimti. Tuomet paskambino Z., paklausė, ar ji nuėmė tokias sumas. Duktė tai neigė, susijaudino, pradėjo verkti. Grįžo į Vilnių. O. parašė pareiškimą policijai. Banko kortelė buvo susisieta su O. sąskaita, vėliau jis padarė sąsają ir su jos sąskaita. Z. mokėjo naudotis kortele. Asmeniškai parodė jai, kaip reikia naudotis bankomatu. Su Z. buvo susitarimas, kad jeigu nori kažką didesnio pirkti, ji turi pranešti apie tai jai ar tėčiui. „Shopintis“ (apsipirkti) jos eidavo visuomet abi kartu. O banko kortelė buvo skirta dukros laisvalaikiui su draugėmis: picai ir panašiai. Leidimo dukrai naudotis kortele kitais tikslais nebuvo. Kaip nebuvo leidimo V. naudotis šia kortele. PIN kodą duktė Z. žinojo atmintinai. V. nebuvo Z. auklė, kaip ji teigia. Kai ji su vyru išvykdavo ir Z. buvo Vilniuje, ji būdavo su močiute. Du kartus, kai ji darė generalinę tvarką namuose (bute), Z. su V. ėjo į PC „Panorama“. Išvykų metu arba močiutė dukrą prižiūrėjo, arba Z. vykdavo kartu su jais. Vieną kartą Z. nakvojo pas V., tik vieną kartą. Tai buvo dar prieš pinigų nuėmimą. Kai sužinojo apie nuimtas sumas, bendravimą su V. nutraukė. V. neprašė jos leisti atlyginti jai kokias nors turėtas išlaidas. Su V. buvo tokie santykiai: draugavo, du kartus buvo Palangoje, bet už viską mokėjo ji pati (liudytoja). G. A. - močiutė, kuri prižiūrėdavo Z.. Ji yra Baltarusijos pilietė. Atvykdavo prižiūrėti Z. pagal poreikį. Paskambindavo ir ji atvykdavo. Kas konkrečiai jos (liudytojos) kelionės į Maljorką metu rūpinosi Z., šiuo metu negali pasakyti. Vieną kartą ten kartu vyko ir su Z.. Ji pati Z. nuveždavo į mokyklą, parveždavo namo. Kai buvo su vyru Maltoje, paskambino V. ir pasakė, kad veža berniukus į kiną, ir klausė, ar Z. nori vykti kartu su jais. Tik dėl vaikų ir palaikė bendravimą su V.. Paskambino močiutei, Z. atsakė, kad nori vykti į kiną. V. atvažiavo, paėmė ją. Pasodino kino teatre. Kaip pasakojo duktė, V. paėmė vaikų striukes, o Z. banko kortelė ir buvo toje striukėje. Problemų su alkoholiu ir antidepresantais turėjo kaip tik V..
2019-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta mažametė liudytoja Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji kalbės apie pinigų vagystę. Kartą nuvažiavo ji į Ozą su V. ir jos sūnumi bei jo draugu žiūrėti kiną. V. A. nuėjo pasivaikščioti po parduotuves. Ji (V. A.) pasakė, kad paims striukes bei daiktus ir susitiks, kai baigsis filmas. Todėl ir atidavė jai savo daiktus, ten buvo piniginė, raktai nuo namų ir 20 eurų. Jie nuėjo žiūrėti filmą, po filmo susitiko, V. nuvežė juos į namus. Kitą dieną pas ją atėjo draugė į svečius ir, kai jos bendravo, jai paskambino tėtis ir paklausė, kodėl ji nuo jo kortelės nuėmė 1000 eurų. Ji tokių pinigų nenuiminėjo, jam apie tai ir pasakė. Tėvas aiškino, kad iš banko jam parašė laišką, kad ji nuėmė tokią sumą. Tuo metu jos tėvai atostogavo Maltoje. Grįžęs tėvas nuėjo į policiją, parašė pareiškimą ir ten jam pasakė, kad aiškinsis, kas įvyko. Kino situacija buvo pernai, gal spalį, lapkritį arba gruodį. Mama susipažino su V., nes jos sūnus lanko tą pačią mokyklą kaip ir ji. V. sūnaus vardas A., jo draugo vardas S., jiems galimai po (duomenys neskelbtini) metų. V. A. pinigus galėjo nuimti nuo kortelės. Tėtis prašė jos (liudytojos) nenuiminėti didelių sumų. Reikėjo žinoti tos kortelės PIN kodą, bet ja galima buvo naudotis ir pridedant. Kodas buvo parašytas ir padėtas seife. Ant kortelės dar buvo parašytas jos vardas, pavardė, kažkokie numeriai, iki kada kortelė galioja. Ranka ant kortelės nebuvo nieko parašyta. Filmas tęsėsi gal valandą. Kodą galėjo žinoti mama, bet kodo ji niekam nesakė, perkant prekes parduotuvėje, gal kažkas ir galėjo pamatyti. Su V. buvo „Panoramoje“, ji (liudytoja) nutarė nuimti pinigų nuo kortelės tam, kad nupirktų produktų, V. tuo metu stovėjo šalia ir galėjo matyti jos renkamą PIN kodą. Tai buvo praeitais metais. Kai V. kino teatre parodė, kur jiems sėstis, dar pasakė, jog paims jos daiktus ir juos grąžins po filmo, kad jai nebūtų karšta. Kai tėtis davė kortelę, ji gulėjo seife, kai norėdavo apsipirkti, ji turėjo paklausti leidimo tėčio ar mamos. Susitarė, kad pirkinius pirktų tik ne už dideles sumas. Ji mokėjo naudotis kortele, mokėjo pirkti daiktus internetu. Kai tik gavo kortelę, iš karto nemokėjo nuimti pinigų iš bankomato, ją tai daryti išmokė mama. Po pirmo karto suprato, kaip tai daryti, bet pradžioje buvo sunkoka, pilnai naudotis išmoko gal po pusmečio. Iki įvykio kine kortele naudojosi gal metus. Kortelę gavo (duomenys neskelbtini) klasėje, o įvykis atsitiko (duomenys neskelbtini) klasėje, vadinasi praėjo dveji metai. Kai ji kortele pirkdavo prekes, tėtis gaudavo elektroninį laišką - pranešimą iš banko. Nežino, per kiek kartų iš kortelės buvo nuimta 1000 eurų. Pirmą kartą panašus toks atvejis buvo „Panoramoje“. Ji ten buvo su V., nuėjo į tualetą, jai atidavė striukę, kurioje buvo piniginė. Tarp įvykių buvo apie mėnuo laiko. Filmą žiūrėjo „Oze“, o „Panoramoje“ tik vaikščiojo po parduotuves. Tais atvejais duodavo V. pasaugoti striukę. V. žinojo, kad striukėje yra piniginė, nes vaikščiojant po parduotuves ji (Z. K.) mokėdavo kortele. V. ne kartą matė, kai ji naudojosi kortelės PIN kodu. „Panoramoje“ pasakė, kad turi nusiimti pinigų maistui. Kartą V. ją pakvietė į kavinę ir paklausė, ar ji turi tam pinigų. Ji atsakė, kad turi ir ji atsakė, kad tuomet - „gerai, einame“. Z. K.nėra išleidusi didelės sumos, daugiausia yra išgryninusi 50 eurų. Kartą vaikščiojo „Panoramoje“ po parduotuves, V. pasakė, kad jai reikia kažkur nueiti ir ji gali eiti su jos sūnumi, ir ji jai davė 20 eurų. Tų pinigų jai grąžinti nereikėjo, su V. susitikinėdavo beveik kasdien (t.1, b.l. 69-71).
Papildomai mažametė Z. K., naudojant technines nepilnamečio liudytojo apsaugos priemones, buvo apklausta 2020-02-18 teisiamojo posėdžio metu. Atsakydama į proceso dalyvių klausymus, liudytoja parodė, kad banko mokėjimo kortelės V. A., t.y. asmeniškai jai, ji neduodavo. Kortelė buvo piniginėje, piniginė – striukėje, o V. tik laikė šiuos jos daiktus, imdavo pasaugoti. Nėra girdėjusi, kad V. būtų leista naudotis jai tėvų patikėta banko mokėjimo kortele. Mama su tėčiu sakė, kad tik ji gali ja naudotis. Tokių atvejų, kad V. mokėtų už ją kavinėje ar kur nors kitur, nebuvo. Lapkričio 8-21 d. d. laikotarpiu kartą buvo taip, kai su V. ir jos sūnumi ji buvo „Panoramoje“. Ji (V. A.) davė jai pinigų, kad ji nupirktų jos sūnui dovaną gimtadienio proga, t.y. ji turėjo nupirkti dovaną jos sūnui ir nuo savęs padovanoti jam. Jeigu gerai atsimena, tai buvo kažkoks žaidimas eksperimentams atlikti. Apytiksliai buvo davusi apie 20-28 eurus tam reikalui. Nėra buvę tokių atvejų, kad V. mokėtų iš savo pinigų jiems būnant kine, kavinėje ir pan. Ji (liudytoja) pati už save mokėjo ir mokėjo kortele. Jeigu be mamos, o tik su V. ir jos sūnumi, kartu buvo išėję 3 kartus. Vieną kartą buvo „Panoramoje“, kartą „Oze“ ir kartą kavinėje kavos išgerti. Kavinė buvo netoli namų - „Caffeine“. Kartą nakvojo pas V., kadangi draugavo su jos sūnumi. Tėvai tuo metu buvo Vilniuje. Jeigu mama kur nors išvažiuodavo, ją prižiūrėdavo tėvas arba močiutė. Maljorkoje ji buvo kartu su mama. Tai buvo vasarą, 2018 metais. Neatsimena, ar mama buvo viena Maljorkoje rudenį, tačiau galimai ir buvo išvykusi. Nuo spalio 2 d. iki 6 d. mokykloje buvo atostogos ir tuo metu ji buvo pas močiutę Baltarusijoje. Jeigu mama su tėvu būdavo užimti 2017-2019 m., ja rūpinosi močiutė. Kai nuo kortelės buvo nuimti dideli pinigai, iš pradžių minčių skambinti V. ir paklausti, ar ji galėjo nuimti pinigus, jai nekilo. Paskui pasakė tėvams, kad V. galėjo nuimti tuos pinigus, nes buvo paėmusi jos daiktus saugojimui. Kiek prisimena, su V. buvo 3 kartus išėjusi. Tie išėjimai sutapo su pinigų išgryninimu.
AB „SEB bankas" 2019-02-22 rašte nurodoma, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta O. K. vardu (t.1, b.l. 85).
Iš AB „SEB bankas“ 2019-03-05 buvo gautos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išklotinė ir mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaita, kuriose užfiksuota, kad 2018-11-08 bankomate nuimta 300 eurų ir 100 eurų, 2019-11-18 bankomate nuimta 100 eurų, 2018-11-21 bankomate nuimta 200 eurų ir 100 eurų (t.1, b.l. 99-104).
Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019-03-18 pateiktose fotonuotraukose iš mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus bankomatuose, esančiuose Saltoniškių g. ir Ozo g. 18, 2018-11-08 ir 2018-11-21, užfiksuota suaugusi moteris (t.1,b.l. 106-111).Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. A. pripažino, kad nuotraukose ji atpažįsta save.
AB „SEB bankas“ 2019-09-26 rašte nurodoma, kad O. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymui buvo išduota AB „SEB banko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 117).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas prie bylos medžiagos pateikė SEB banko mokėjimo MasterCard kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Z. K. vardu (t.2, b.l.115).
Nukentėjusiojo O. K. prašymu prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas jo bei kaltinamosios susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog V. A. praneša jam, kad <...„suprato ir įsisąmonino savo klaidą. Prašo atleisti, „padarė šį poelgį ir neteisėtu būdu nuėmė pinigus nuo jo vaiko kortelės...“> t.1, b.l.184-185.
Taip pat prie bylos medžiagos pridėtos Z. K. močiutės H. A. paso ir vizų nuotraukos bei 2018-11-20 / 2018-11-24 lėktuvo bilieto N. K. vardu maršrutu Vilnius - Malta (Malta-Vilnius) nuorašai (t.2, b.l.86-96).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal jas (taisykles) teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule, svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule, turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule, turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 str. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninio mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai iniciuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Neteisėtumas disponavimo tokia mokėjimo priemone (įgijimo, laikymo) pasireiškia tuo, kad asmuo tampa jos turėtoju be elektroninės mokėjimo kortelės naudotojo valios ir leidimo. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys - tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Tapatybės patvirtinimo priemonės -naudotojui pagal sutartį suteiktas kortelės PIN kodas ar kitos banko naudotojui suteiktos priemonės, skirtos naudotojo tapatybei patvirtinti.
Vertindamas ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų bei teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog pilnai pasitvirtino, kad kaltinamoji V. A. neteisėtai, be naudotojo žinios, 2018-11-08 d., 2018-11-18 d. ir 2018-11-21 disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone - AB „SEB bankas“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota mažametės Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu ir šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. banko mokėjimo kortelės PIN kodu.
Analizuodamas kaltinamosios V. A. parodymus, teismas pažymi jų nenuoseklumą, nes ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-10 apklausos metu ji nurodė, kad:
- visomis įtarime nurodytomis datomis ji buvo priėjusi prie bankomato, kad tai Z. K. davė jai kortelę ir prisijungimo kodą. Visas dienas, kurios nurodytos įtarime, jos leido kartu, buvo tose vietose, kurios ir nurodytos įtarime. Tik suderinusi su Z. ji eidavo prie bankomato ir nebuvo taip, kad jai Z. duodavo kortelę ir ji viena eidavo prie bankomato. Z. matydavo, kiek pinigų ji nuima. Nuėmusi pinigus, ji juos visada atiduodavo Z.. Savo vaikui ir sau pinigų, nuimtų iš Z. kortelės, ji nenaudojo, visus atiduodavo mergaitei. Nebuvo tokios situacijos, kad nuvestų vaikus į kiną, o pati išeitų. Apie tai, kad ji naudojosi banko kortele, O. negalėjo žinoti. N. galėjo nežinoti apie tai, kad jos (ji bei Z.) išgrynino pinigus, jos apie tai tiesiog nekalbėjo. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi (t.1, b.l. 135-137).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. A. nurodė, kad N. prašymu padėjo jai prižiūrėti Z., daug laiko praleido su ja, per šį laiką išleido Z. daugiau nei 800 eurų. Būtent N. pasakė jai, kad Z. turi banko mokėjimo kortelę ir jos abi gali ja naudotis, o pasinaudoti kortele jai davė pati Z.. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku pasinaudojo kortele ir nuėmė 800 eurų ir kad O. leidimo naudotis kortele jai nedavė. Ji gi parodė, jog Z. nematė, kaip ji nuėmė pinigus - 800 eurų, nes tuo metu žaidė su jos sūnumi. Pinigus ji leido išlaidoms padengti ir jos klaida yra, kad neinformavo N., jog patiria išlaidas ir nori nusiimti pinigų nuo kortelės (t.2, b.l.66-69).
Kaip matyti iš išdėstyto, nenurodydama motyvų kaltinamoji V. A. keičia parodymus, tyrimo eigoje aiškindama, jog prie bankomato eidavo visada su Z. ir visus pinigus atiduodavo vaikui, o teisiamajame posėdyje - kad turėjo daug išlaidų prižiūrėdama mergaitę, todėl išgrynino bankomate 800 eurų bei naudojo tuos pinigus išlaidoms padengti ir kad mergaitė pati davė jai kortelę, bet Z. nematė, kaip ji bankomate atliko pinigų paėmimo operacijas.
Teismas pažymi, kad kaltinamosios V. A. parodymų nenuoseklumas jos kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo savaime neįrodo. Kaltinamoji turi teisę gintis, atsisakyti duoti parodymus. Pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Todėl jos parodymai yra vertinami tikrinant visų kitų byloje esančių duomenų patikimumą, naudojant palyginimą, prieštaravimų pašalinimą ir darant atitinkamas išvadas dėl nustatomų faktų konstatavimo.
Būtent kiti bylos duomenys sudaro loginę įrodymų grandinę, kurie leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji V. A. veikė tiesiogine tyčia, aiškiai neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, apgaulės būdu įgijo svetimą turtą (800 eurų).
Mažametė liudytoja, SEB banko mokėjimo kortelės naudotoja Z. K. nuosekliai 2019-10-15 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu bei apklausta 2020-02-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad SEB banko mokėjimo kortelės ji niekada V. A. neduodavo, pastaroji galėjo ją paimti bei pasinaudoti tuomet, kai ji žiūrėjo filmą, ėjo į tualetą, o drabužius, kuriuose esančioje piniginėje ir buvo minėtoji kortelė, paimdavo pasaugoti būtent V. A.. Pastaroji galėjo pamatyti bei sužinoti PIN kodą tuo metu, kai ji (liudytoja) rinko PIN kodą prie bankomato ar parduotuvėse, o ši stovėjo šalia. Tik iš tėvo skambučio sužinojo apie išgrynintas dideles pinigų sumas (t.1, b.l. 69-71, t.2, b.l.119).
Pagrindo netikėti mergaitės, banko mokėjimo kortelės naudotojos Z. K. parodymais apie tai, jog ji neperdavė kaltinamajai ir neleido naudotis mokėjimo kortele ir apie nuimtus didesnes pinigų sumas sužinojo jau iš tėvo, teismas neturi.
Nukentėjusysis O. K. nurodė, kad dukrai Z. išduota banko mokėjimo kortelė susieta su jo sąskaita. Dukrai buvo neleista perleisti naudotis kortele kitam asmeniui, be to, ji nuimdavo nedideles sumas 10-20 eurų, toks buvo jų susitarimas. Kuomet iš gautos banko ataskaitos pamatė, jog išgrynintos didesnės pinigų sumos, aiškinosi su dukra. Ši teigė, jog niekada nebuvo patikėjusi kortelės V. (A.). Sudėliojo įvykius, datas ir suprato, kad pinigai buvo pavogti. V. A. vėliau atlygino padarytą nuostolį, tačiau jis nesutinka baigti proceso taikos sutartimi, nes jos veiksmai padarė žalos dukrai Z. (t.2, b.l.47), arba sutiktų, jei ji atsiprašytų dukros ir pervestų 10.000 eurų kūdikių namams (t.2, b.l.67).
Liudytoja N. K. patvirtino, jog jai ir vyrui O. K. išvykus į Maltą (bylai pateikė lėktuvo bilietus 2018-11-20/2018-11-24 d. d.), iš pastarojo sąskaitos paaiškėjo, jog išgrynintos didelės pinigų sumos - 200, 300 eurų. Dukra Z. mokėjo naudotis banko kortele, PIN kodą žinojo atmintinai, neigė tokių sumų išgryninimo faktą. Duktė neturėjo leidimo perduoti kortelę kitam asmeniui naudotis, kaip ir ji (liudytoja) nedavė tokio leidimo V. (A.). Paaiškėjo, kad V. nuvežė Z. ir sūnų į kiną, o pati paėmė vaikų striukes, būtent Z. striukėje ir buvo banko kortelė.
Tokiu būdu, iš liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nei mergaitė, nei jos tėvai nedavė kaltinamajai sutikimo ir leidimo imti Z. išduotą banko mokėjimo kortelę ir naudotis ja. Tai kaltinamoji padarė slaptai, paimdama kortelę iš mergaitės drabužių, kuomet Z. buvo kine ar pasišalindavo kitur - į tualetą ir panašiai.
Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus bylai pateiktose fotonuotraukose iš mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus bankomatuose, esančiuose Saltoniškių g. ir Ozo g. 18, 2018-11-08 ir 2018-11-21, užfiksuota suaugusi moteris (t.1,b.l. 106-111). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. A. pripažino, kad ji atpažįsta save.
Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji pažinojo mažametės Z. motiną bei tėvą. Suvokė, kad kortelės naudotojas yra tik (duomenys neskelbtini) metų vaikas (Z. yra gimusi (duomenys neskelbtini)), kad ji naudojasi tėvų pinigais. Nežiūrint į tai, be mergaitės tėvų žinios ir pačiai kortelės naudotojai nežinant, kaltinamoji išimdavo iš drabužių banko mokėjimo kortelę bei atlikdavo bankomate finansines operacijas, išgrynindavo pinigus. Pati kaltinamoji V. A. neneigia, kad nukentėjusiojo leidimo atlikti tokias operacijas - naudoti banko kortelę ir išgryninti pinigus ji neturėjo, kaip ir tai, jog apie pinigų išgryninimą galėjo nežinoti ir mergaitės mama, nes jos apie tai tiesiog nekalbėjo.
Kaltinamoji teigia, kad Z. mama dažnai išvykdavo ir todėl jai itin dažnai tekdavo prižiūrėti mergaitę, kad ji turėjo išlaidų ir, nuimdama pinigus bankomate, kompensuodavo šias išlaidas. Z. neigia tokius teiginius ir nurodo, jog už viską, būnant su V. parduotuvėse, kavinėse, ji (liudytoja) mokėjo pati, išskyrus atvejį, kai gavo iš V. 20 eurų jos sūnaus ir jos išlaidoms, kuomet pastaroji bus užimta. Šią aplinkybę, kad Z. dažnai naudojosi mokėjimo kortele ir apmokėdavo išlaidas, patvirtina ir AB „SEB bankas“ pažyma apie kortelės panaudojimą 2018 m. spalio-lapkričio mėn. ir lėšų nuo O. K. sąskaitos nurašymus (t.1, b.l.39-44). Liudytoja N. K. taip pat parodė, kad išlaidas apmokėdavo ji, netgi tuomet kai du kartus su V. vyko į Palangą.
Kaltinamoji V. A. akcentuoja, jog buvo artimos draugės su mergaitės mama N. K., kad jų vaikai draugavo ir mokėsi vienoje mokykloje. Teikia teismui tokio intensyvaus bendravimo, susirašinėjimo įrodymus, N. prašymus, jai išvykus, pasirūpinti Z. (t.2, b.l.132-138). Todėl akivaizdu, jog norėdama pasinaudoti mergaitei išduota mokėjimo kortele, kaltinamoji turėjo galimybę informuoti apie tai N., gauti jos ir mažametės mergaitės tėvo sutikimą, ko ji nedarė, slaptai ir tyčia pasinaudodama banko mokėjimo kortele pinigų išgryninimui ir pasisavinimui.
Prie bylos medžiagos nukentėjusysis O. K. pridėjo susirašinėjimo su kaltinamąja tekstų nuotraukas, kuriuose V. A. teigia, jog suvokė savo klaidą, prašo atleisti ją už tai, kad ji neteisėtai nuėmė pinigus nuo jo vaiko kortelės (t.2, b.l.184-185). Tai reiškia, kad kaltininkė supranta, jog jos atlikti veiksmai buvo neteisėti ir norėjo taip veikti.
Teismas sprendžia, jog bylos įrodymais yra pilnai nustatyta, kad kaltinamoji V. A. neteisėtai, be mažamečio naudotojo bei jo tėvų žinios, 2018-11-08 d., 2018-11-18 d. ir 2018-11-21 disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone - AB „SEB banko“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota mažametės Z. K., gim.(duomenys neskelbtini) d., vardu ir šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - mokėjimo kortelės PIN kodu.
Kaltinamosios V. A. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam AB „SEB bankas“, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis šia mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014). Taigi, Z. nežinant pasinaudodama banko kortele ir identifikuodama save kaip Z. K., ir taip suklaidindama banką, jo informacinę sistemą, kaltinamoji V. A. suprato, jog tokiu būdu neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą: 2018-11-08 18:53:27 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį, turtą -300 eurų; 2018-11-08 19:03:36 val.- 100 eurų, 2018-11-18 14:53:32 val.-100 eurų, 2018-11-21, 12:47:11-200 eurų ir 2018-11-21, 12:47:37 val. - 100 eurų.
Kaltinamoji neigia 800 eurų užvaldymą ir aiškina, kad šią pinigų sumą išleido turėtoms išlaidoms prižiūrint mažametę Z. padengti, tačiau tai paneigia savo parodymuose tiek kortelės naudotoja Z., gim. (duomenys neskelbtini), tiek ir jos tėvai - N. bei O. K..
Kaltinamoji V. A. nurodo, kad Z. mama dažnai išvykdavo ir jai tekdavo dažnai prižiūrėti mergaitę, kad ji turėjo ryšius su tuo daug išlaidų ir, nuimdama pinigus bankomate, kompensuodavo šias išlaidas. Tačiau kiti bylos įrodymai paneigia tai:
Z. K. neigia tokius V. A. teiginius ir nurodo, jog už viską, būnant su V. parduotuvėse, kavinėse, ji (liudytoja) mokėjo pati, išskyrus atvejį, kai gavo iš V. 20 eurų pastarosios sūnaus ir jos išlaidoms, kuomet V. bus užimta. Šią aplinkybę, kad Z. dažnai naudojosi mokėjimo kortele ir pati apmokėdavo išlaidas, patvirtina ir AB „SEB bankas“ pažyma apie kortelės panaudojimą 2018 m. spalio-lapkričio mėn. ir lėšų nuo O. K. sąskaitos nurašymus (t.1, b.l.39-44). Per tuos du mėnesius kortelės naudotoja Z. atliko virš 50 finansinių operacijų, išlaidų apmokėjimų parduotuvėse, kavinėse ir kitur, pinigų išgryninimus. Iš esamų žinučių ir nuotraukų matyti, kad tomis dienomis, kai kaltinamoji neteisėtai išgrynindavo pinigus svetima kortele ir vaikai lankė kiną, maitinimo įstaigas (t.2, b.l.57), savo išlaidas apmokėdavo, naudodama mokėjimo kortelę, būtent pati mergaitė Z.. 2018-11-18 ji apmoka už apsilankymą restorane Bučeris -24,40 eurų (t.1, b.l.43), 2018-11-21 Z. apmoka išlaidas Minimelts cafe -12,80 eurų (Ozo prekybos centras). Šios aplinkybės paneigia kaltinamosios aiškinimus, kad ji turėjo išgryninti pinigus bankomate ir apmokėti Z. išlaidas. Liudytoja N. K. taip pat parodė, kad išlaidas apmokėdavo ji, netgi tuomet, kai du kartus su V. vyko į Palangą.
Apie neva patirtas savo išlaidas prižiūrint mergaitę V. A. nepranešdavo ir Z. tėvams, nors pati teigia, kad su mergaitės mama bendravo itin dažnai ir artimai. Pinigus bankomate kaltinamoji išgrynindavo laikotarpiu nuo 2018-11-08 iki 2018-11-21, t.y. apie dvi savaites, tuo pat metu 2018-11-11, 2018-11-13, 2018-11-20 susirašinėjo su N., siuntė nuotraukas (t.2, b.l. 56-57), tačiau nerašė jai, kad turi išlaidų dukros išlaikymui, kad ketina jas kompensuoti, pasinaudodama mergaitės kortele.
Teismo vertinimu, neteisėtus veiksmus (svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos tapatybės duomenų panaudojimą) kaltinamoji įvykdė sąmoningai, tyčia, suprasdama savo veiksmų esmę. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad kredito įstaigai (AB SEB bankas) ji prisistatė kaip teisėtas Z. K. duomenų naudotojas ir taip apgavo bendrovę. Neteisėtai įgytus mokėjimo priemonę ir duomenis kaltinamoji panaudojo svetimo turto pasisavinimui. V. A. veiksmai kvalifikuojami teismo pagal BK 182 str.1 d. ir 215 str.1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu būtina atsižvelgti ir į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. BK 54 straipsnis nustato bendrus bausmės asmeniui skyrimo pagrindus.
Kaltinamosios V. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo noru atlygino nukentėjusiajam O. K. padarytą žalą (BK 59 str.1d.3 p.). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji V. A. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (BK 182 str. 1 d.) priskiriamas įstatymo prie nesunkių ir du kiti (BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.) – prie apysunkių nusikaltimų.
Teismas atsižvelgia ir į kaltininkės asmenybę, kuri yra jauno amžiaus, teisiama yra pirmą kartą (t.1, b.l.170-171), augina mažametį vaiką, dirba, buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tačiau šiurkščių pažeidimų nevykdė (t.1, b.l.171-175).
Įvertinus išdėstytą, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei kaltinamosios V. A. asmenybę, kaltinamajai už padarytas veikas skirtina bauda, kurios dydis nežymiai viršija įstatymu už nesunkų ir apysunkius nusikaltimus numatytą minimalią ribą. Taikytini BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. reikalavimai dėl paskirtų bausmių subendrinimo.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiojo O. K. 800 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (t.1, b.l.45) atmestinas, kadangi kaltinamoji V. A. padarytą jam turtinę žalą atlygino.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Bylos nagrinėjimo metu gautas nukentėjusiojo O. K. atstovo advokato Dmitrijaus Fomkino prašymas atlyginti nukentėjusiajam 500 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad O. K. sumokėjo 500 Eur advokatui Dmitrijui Fomkinui už 4 valandų trukmės teisines paslaugas, kurios apima konsultaciją (1 val.), susipažinimą su byla (2 val.), dalyvavimą bylos nagrinėjime (1 val.) (t.2, b.l. 113-122).
Teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, nukentėjusiajam teiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – 500 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,301-307 str. str., teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 110 MGL dydžio (5500 eurų) bauda;
V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 110 MGL dydžio (5500 eurų) bauda;
V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 80 MGL dydžio (4000 eurų) bauda.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, o remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes (atskirą ir subendrintas) subendrinti iš dalies sudedant jas ir nuteistajai paskirti galutinę 130 MGL dydžio (6500 eurų) baudą.
Išaiškinti nuteistajai, kad bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas 6801.
Nukentėjusiojo O. K. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistosios V. A. nukentėjusiojo O. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajai - rašytinį pasižadėjimą neišvykti -panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.