Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. e2S-1053-661/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
e2S-1053-661/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07174-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
L. V.
Suinteresuotas asmuo
V. V., Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1053-661/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07174-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys V. V., Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. V. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti savo dukrą V. V. neveiksnia ir nustatyti jai institucinę globą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė L. V. 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumams, nurodytus nutartyje.Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikia socialinio darbuoto išvados apie V. V., kurią prašo pripažinti neveiksnia, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kaip nurodyta CPK 465 straipsnyje. Taip pat pareiškime nenurodo sričių, kuriose pareiškėja siūlo pripažinti savo dukrą neveiksnia, todėl šie trūkumai turi būti ištaisyti.2017-03-08 pareiškėja L. V. atskiruoju skundu dėl 2017-03-01 teismo nutarties prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 nutartį dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti teismui socialinio darbuoto išvadą apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.Skunde apeliantė nurodė, kad iki tam tikro laiko V. V. gyveno namuose ir ja rūpinosi pareiškėja bei pareiškėjos sūnus (V. V. brolis), kurie turėjo įtakos jai ir galėjo ja pasirūpinti. Socialinio darbuotojo paslaugu pareiškėjai nereikėjo, nors, remiantis teisės aktų dėl socialinių paslaugų nuostatomis, pareiškėja galėjo (bet ne privalėjo) į tokias paslaugas pretenduoti ir jas gauti. 2016 m. vasario mėnesį V. V. išėjo iš namų, kartais grįždavo tik pernakvoti, jokios įtakos jos elgesiui nei pareiškėja, nei jos sūnus (V. V. brolis) nebeturėjo.Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 yra nurodęs, jog galimi atvejai, kai įmanomas teismo procesas dėl pripažinimo neveiksniu ir asmens, kuris nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, todėl CPK 465 straipsnyje minimoje gydytojo pažymoje apie asmens psichikos būklę nebūtinai turi būti nurodyta, jog asmuo sirgo ar serga psichikos liga ir yra įtrauktas į psichiatrijos ligoninės įskaitą. Tačiau tam, kad būtų gedima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtu pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas.Pareiškėja nurodė, kad V. V. serga psichikos liga, jai tuo pagrindu pripažintas neįgalumas, pripažintas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat pateikti įrodymai, kad V. V., nesuprasdama savo finansinių sprendimų pasekmių, reguliariai naudojosi finansinėmis paslaugomis (pirkdama išsimokėtinai prekes, už kurias neketina atsiskaityti, imdama greituosius kreditus), už kurias vėliau turėjo atsiskaityti pareiškėja, padengdama visus savo dukters įsiskolinimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-01 nutartimi nustatė terminą teikiamo pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė socialinio darbuoto išvados apie V. V., kurią prašo pripažinti neveiksnia, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kaip nurodyta CPK 465 straipsnyje. Taip pat pareiškime nenurodė sričių, kuriose pareiškėja siūlo pripažinti savo dukrą neveiksnia, todėl šie trūkumai turi būti ištaisyti.CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Civilinio proceso kodekso 465 str. numato, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.Apeliantė savo skunde remdamasi Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007, nurodo, kad jog galimi atvejai, kai įmanomas teismo procesas dėl pripažinimo neveiksniu ir asmens, kuris nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, todėl CPK 465 straipsnyje minimoje gydytojo pažymoje apie asmens psichikos būklę nebūtinai turi būti nurodyta, jog asmuo sirgo ar serga psichikos liga ir yra įtrauktas į psichiatrijos ligoninės įskaitą. Tačiau tam, kad būtų gedima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtu pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas.Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad yra pasikeitusi pati teisės norma, kurios pagrindu buvo suformuota aukščiau minėta teismų praktika. Aktuali Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 465 straipsnio redakcija buvo papildyta nustatant papildomus įpareigojimus pareiškėjui, t.y. prie pareiškimo pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažyma ir socialinio darbuotojo išvadą apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Taip pat įstatymas buvo papildytas ir kitu įpareigojimu pareiškėjui, t.y. nurodyti sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. Dėl išdėstyto, remtis Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 nėra pagrindo, kadangi šiuo metu galiojanti CPK 465 str. norma įpareigoja pareiškėjus pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažyma ir socialinio darbuotojo išvadą, taip pat konkrečiai įvardinti sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.Kadangi apeliantė teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nepateikė socialinio darbuotojo išvados bei nenurodė, kokioje konkrečioje srityje ar srityse prašo pripažinti V. V. neveiksnia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties nutartį palikti nepakeistą.

L. V. nustatyti naują 20 (dvidešimties) dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti socialinio darbuoto išvadą apie V. V., kurią prašo pripažinti neveiksnia, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Taip pat pareiškime nurodyti sritis, kuriose pareiškėja siūlo pripažinti savo dukrą neveiksnia.

Teisėjas Alvydas Barkauskas