Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.2.10.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog santykiai tarp šalių pašlijo nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Nuo to laiko šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nors ir dėjo pastangas atkurti santuokinius ryšius, tačiau dėl pernelyg didelių ir nesutaikomų požiūrių į santuokinį gyvenimą bei sutuoktinių pareigas, santykių atkurti ir šeimos išsaugoti nepavyko. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Ieškovės vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įgijo iki santuokos su atsakovu sudarymo, t. y. 2009-07-23. Jokio kito kilnojamojo turto šalių vardu registruota nėra. Šalys jokių solidarių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė jokių asmeninių kreditinių įsipareigojimų neturi, ar tokių turi atsakovas nežino. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei pažymą dėl paskirto teismo posėdžio jam įteikta asmeniškai. Teismui nėra žinoma atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

Iš VĮ „Registrų centras“ 2017-09-18 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-5747, matyti, jog šalys vaikų nesusilaukė.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-04 duomenimis, I. B. nuosavybės teisės įregistruotos į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009-07-23 pirkimo – pradavimo sutartį Nr. 1808. R. B. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neregistruotos.

VĮ „Regitra“ Pažymose apie transporto priemones nurodyta, kad R. B. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. I. B. yra automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja.

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.29 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas negyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių jau daugiau nei metus laiko. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Konstatuotina, kad šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina. Skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti nagrinėjamu atveju netikslingas, nes sutuoktiniai, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą (CK 3.54 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „G.“, atsakovui – „B.“, dėl to ginčo tarp šalių nėra (CK 3.69 str. 1 d.). Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi nepilnamečių vaikų, dalintino turto ar kreditinių įsipareigojimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovės turėtos bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė nurodė, jog patyrė 450,00 Eur išlaidas advokato pagalbai, 100,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d., Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. B. palikti ikisantuokinę pavardę – G., R. B. – B..

Priteisti iš R. B. 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas I. B..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.