Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-06-19 · Administracinė byla Nr. I-3065-142/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
I-3065-142/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė (pran.), Egidija Smalakienė
Pareiškėjas
Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
Atsakovas
Valstybinė medicininio audito inspekcija
Trečiasis asmuo
I. R., G. D., A. Ž.
Kategorijos
Adm. byla Nr.I-3065-142/08
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 5
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius, 2008 m. birželio mėn. 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios posėdžiui ir pranešėjos teisėjos Halinos Zaikauskaitės, kolegijos teisėjų Ernesto Spruogio ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Bronislavai Palmirai Morkūnienei ir advokatui A. Z., atsakovės atstovui Modestui Sriubui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos skundą dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 02 11 sprendimo Nr. 4A-28-550K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1. ir 4.2 punktų panaikinimo, atsakovė Valstybinė medicininio audito inspekcija, tretieji suinteresuoti asmenys I. R., G. D. ir A. Ž..

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė medicininio audito inspekcija (toliau – ir VMAI, ir Inspekcija) prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 02 11 sprendimu „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ Nr. 4A-28-550K punktu 3. konstatavo tokias kontrolės išvadas: Santariškių klinikų Centro filiale pacientei I. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Sprendimo 3.1.1. punktu nustatė, kad Centro krūtinės chirurgas gydytojas A. Ž., diagnozavęs pacientei I. R. krūtinkaulio lūžį, neišdavė jai nedarbingumo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 06 30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 27 p., jog nedarbingumo pažymėjimai išduodami, kai nustatomas laikinas nedarbingumas; 30 p. pirmą pastraipą, kur nustatyta, kad kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis budintis chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų; 82 p., kur nustatyta, jog pažymėjimai Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kaip ir apdraustiesiems asmenims, duodami šiose taisyklėse nustatyta tvarka, pateikus galiojantį tarnybinį pažymėjimą; savo pareigų instrukcijos 1.17 p., jog atlieka laikinojo nedarbingumo ekspertizę teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimo 4.2. punktu pavesta įstaigos vadovui įvykdyti privalomus nurodymus: 4.2.1. punkte yra privalomas nurodymas įstaigos vadovui užtikrinti nedarbingumo pažymėjimų savalaikį išdavimą.

Pareiškėja Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau – ir pareiškėja, Santariškių klinikos) padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 02 11 sprendimo Nr. 4A-28-550K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams pašalinti“ 3.1.1. ir 4.2 punktus.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodo, kad sprendimas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 1 daliai. Aiškina, kad nurodytas tariamas pažeidimas, nes VMAI netinkamai išaiškino Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles (toliau - taisyklės), todėl padarė nepagrįstą išvadą.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju ambulatorinės paslaugos pacientei buvo teikiamos ligoninės priėmimo skyriuje, kuriame sprendžiamas paciento hospitalizavimo klausimas, todėl taisyklių 27 punkto nuostata, turi būti aiškinama sistemiškai su Taisyklių 35 punktu, kuriame nurodyta, kad stacionarinio gydymo atveju pažymėjimai išduodami išvykimo iš stacionaro dieną arba asmeniui prašant, ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.

Teigia, kad pacientui patekus į ligoninės priėmimo skyrių svarbiausias dalykas yra kaip galima operatyviau ir kokybiškiau suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozuoti galimas ligas ir pradėti jas gydyti. Šioje stadijoje Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klausimas nėra svarstomas. Toks klausimas sprendžiamas tik išleidžiant pacientą į namus, nebent to anksčiau prašo pacientas. Todėl pacientei I. R. 2007 10 09 atvykus į ligoninę, ligoninės personalas visą dėmesį sutelkė į savalaikį diagnozavimą ir gydymą. Pacientė į centro filialą atvyko po autoįvykio. Chirurgas A. Ž. paskyrė atlikti rentgenologinius tyrimus, pilvo echoskopinį tyrimą, širdies echoskopinį tyrimą ir vidaus ligų gydytojo konsultaciją dėl galimos širdies kontuzijos. Rentgenologiniai tyrimai patvirtino krūtinkaulio lūžį, o vidaus ligų gydytoja pacientę nukreipė gydytojo kardiologo ir kardiochirurgo konsultacijai. Pastarieji gydytojai konsultuoja ne Centro filiale, širdies echoskopiniai tyrimai taip pat atliekami ne Centro filiale, tai pacientė pasirašytinai buvo informuota, kad ji perkeliama į Santariškių klinikas. Kadangi pacientė nebuvo išrašoma namo, tai šioje stadijoje Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klausimas nebuvo svarstomas. Tą pačią dieną pacientė buvo konsultuota ir jai atliktas paskirtas tyrimas. Po to, gydytojams nusprendus pacientę išleisti namo ambulatoriniam gydymui, jai būtų buvęs išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau pacientė, nesulaukusi konsultacijų pabaigos, savavališkai pasišalino iš Santariškių klinikų priėmimo skyriaus. Dėl to pareiškėja mano, kad nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klausimas pacientei nebuvo išspręstas ne dėl gydytojo A. Ž., o dėl pačios pacientės kaltės.

Dėl Sprendimo 4.2 punkto pareiškėja aiškina, kad jis buvo priimtas viršijant VMAI kompetenciją. Remiasi SPĮĮ 58 str.ir 53 str. Atsakovė sprendime nurodė pavesti įstaigos vadovui įvykdyti privalomus nurodymus – užtikrinti nedarbingumo pažymėjimų savalaikį išdavimą, t.y. pritaikė tokias priemones, kurių įstatymas nenumato, ir tokiu būdu viršijo įstatymų leidėjo jam suteiktą kompetenciją.

Taip pat nurodo, kad 4.2 punkte suformuluotas privalomas nurodymas yra nekonkretus, todėl neįvykdomas, šiuo nurodymu pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. nuostatos.

Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu pažeistos pareiškėjos teisės, nes toks sprendimas potencialiai gali sukelti finansinius nuostolius. Praktikoje po tokių sprendimų gaunamos pacientų pretenzijos, po to ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Vien tokių bylų iškėlimas sukelia pareiškėjai finansinius nuostolius, nes pareiškėja kreipiasi dėl mokamos pagalbos į teisininkus. Be to, bendros kompetencijos teismai VMAI sprendimus vertina kaip įrodymus, kuriuos nuneigti galima tik ekspertizių išvadomis. Tokiu atveju sveikatos priežiūros įstaigos privalo apmokėti ekspertizės išlaidas.

Paaiškina, kad sprendimas blogina pareiškėjo reputaciją, nes jis nėra konfidencialus, jį gauna pacientas, jo atstovai. Tuomet jie gali šį sprendimą platinti, o pareiškėja neturės jokios galimybės sutrukdyti tokios informacijos skleidimui.

Bylos nagrinėjimo metu atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) atsakovė pasisako, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad inspekcija, atlikusi tyrimą, nustatė pažeidimą. Inspekcija vadovavosi tuo, kad Centras teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios prilyginamos ambulatorinėms. Tai patvirtina Centro pildyti dokumentai (Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 11073/4147 ir įdėtiniai lapai į ambulatorinę kortelę Nr. 11073 (Forma Nr. 025-1/a-LK ir Forma Nr. 025-1/a) ir teisės aktai, reglamentuojantys šiuos santykius (Taisyklių V dalis ir Centro 2005 07 26 įsakymas Nr. VI-59 „Dėl ambulatorinių konsultacijų apskaitos“). Pareiškėjos siūlymas sistemiškai taikyti Taisyklių VI dalies „Pažymėjimų išdavimas gydant stacionare“ nuostatas nėra pagrįstas. Pareiškėja nepateikia duomenų, kad pacientė buvo stacionarizuota ir tuo pačiu pildyta Gydymo stacionare ligos istorija (Forma Nr. 003), bei taikyti šiuos santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Paaiškina, kad sistemiškai reikia taikyti taisyklių 3, 18, 27 ir 30 punktų nuostatas, t.y. šiuo atveju, kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis, tuomet nustatomas laikinasis nedarbingumas. Nustatyta, kad budintis chirurgas, pažymėjimą privalo išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Aiškina, kad gydytojo galėjimas išduoti nedarbingumo pažymėjimą virsta pareiga, kai jis nustato laikiną nedarbingumą. Nagrinėjamu atveju, to neginčija ir pareiškėja, laikinasis nedarbingumas buvo nustatytas ir patvirtintas įrašais medicinos dokumentuose. Kai nustatomas laikinasis nedarbingumas, tai juo labiau pacientui neatsiranda pareiga prašyti, kad būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pacientė 2007 10 10 skunde nurodė, kad Centrui išdavus jai išrašą iš medicinos dokumentų (Forma Nr. 027/a), kuriuo tik nukreipė konsultuotis į Santariškių klinikas, ir kad ji prašė išduoti nedarbingumo pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuris pateisintų neatvykimą į darbą. Pareiškėja pripažino, kad siunčiant konsultuotis į kitą įstaigos padalinį nedarbingumo pažymėjimo išdavimo klausimas nebuvo svarstomas. Inspekcija mano, kad pareiškėja ne tik galėjo, bet ir privalėjo svarstyti tokį klausimą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pacientės situaciją ir būklę.

Nesutinka su pareiškėjos argumentavimu dėl konsultacijų ir tyrimų tęsimo kitame pastate, t.y. kad ši aplinkybė pateisina nedarbingumo pažymėjimo neišdavimą. Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo paskirtis (dėl socialinių draudimo išmokų) niekaip nesusijusi su tolesniu tyrimo atlikimu, nes laikinasis nedarbingumas jau buvo nustatytas, o objektyvių ir pateisinančių priežasčių dėl ko nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Centras nepateikia. Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 11073/4147 IV dalyje aiškiai pažymėta, kad pacientė siunčiama ambulatoriniam gydymui (Nr. 5). Be to, Centras neperkėlė pacientės į Santariškių klinikas, nes pacientė pati savo lėšomis ir pastangomis keliavo iš vienos įstaigos į kitą. Nors Centro gydytojas rezidentas J. M. ir gydytojas A. Ž. I. R. kortelėje Nr. 11073 pažymėjo, kad pacientei buvo rekomenduota riboti fizinį krūvį, o būklei pablogėjus, atvykti pakartotinai konsultacijai.

Centras, apie 16 val. nukreipdamas pacientę tolesnei konsultacijai į Santariškių klinikas, neturėjo obejktyvių priežasčių tikėtis, kad tą pačią dieną pacientė spės ir į ambulatorinę asmens sveikatos įstaigą, kurioje jai būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tuo pačiu negalima nedarbingumo pažymėjimo neišdavimo pateisinti tuo, kad pacientė pasišalino iš Santariškių klinikų. Iš dokumentų ir pacientės paaiškinimų matyti, kad Santariškių klinikose nebuvo ruošiamas nedarbingumo pažymėjimo išdavimas, o buvo ruošiamas nurodymas vėl kreiptis į Centro filialą. Respublikinė Vilniaus poliklinika 2008 01 28 raštu Nr. 11/1-01-45 nurodė, kad pacientei nedarbingumo pažymėjimas išduotas poliklinikoje nuo 2007 10 10 iki 2007 10 19 dėl krūtinkaulio lūžimo, krūtinės ląstos sumušimo (TLK-10 kodas S22.2). Tai reiškia, kad nebuvo pateikti dokumentai, kurie pateisintų pacientės neatvykimą į darbą 2007 10 09.

Dėl Inspekcijos kompetencijos nustatyti prevencines priemones. Atsakovė paaiškina, kad Inspekcijos kompetenciją nustato ne tik pareiškėjos nurodyti teisės aktai, tačiau ir Inspekcijos nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro 1998 03 23 įsakymu Nr. 154. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 11 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003. Sprendime numatomos priemonės taikytinos atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 1998 10 06 įsakymą Nr. 571 „Dėl lokalaus medicininio audito nuostatų“. Inspekcija rūpinasi, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (8.2 p.).

Aiškina, kad pateiktas nurodymas yra konkretus, įgyvendinimo būdai palikti pareiškėjai pagal jos finansinius, žmogiškuosius, kitus išteklius ir žinoma supratimą, t.y., ar papildomai reglamentuoti vidaus teisės normomis (kaip papildomą kokybės vadybos sistemos procedūrą), ar organizuoti įstaigoje susirinkimą dėl minėto fakto, kad tai nepasikartotų ateityje, ar organizuoti seminarus ar mokymus, kviečiant specialistus iš Sodros ar kitų įstaigų ar organizacijų. Inspekcija neįpareigota kiekvienu atveju konkrečiai nurodyti veiksmų, nes tai ribotų įstaigų galimybes organizuoti savo kokybės valdybos sistemą, ją tobulinti.

Inspekcija atlikusi tyrimą nustatė pažeidimą, kuriuo apribotos pacientės teisės gauti dokumentą, pateisinantį neatvykimą į darbą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Inspekcija teigia, kad Centrui pateiktas nurodymas, kuris atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir kuris įvykdomas.

Paaiškina, kad Inspekcijos 2008 02 11 sprendimo galimas dalinis panaikinimas įtakotų pacientės I. R. teises ir pareigas, todėl mano, kad šį asmenį būtina įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Prašo skundą atmesti.

Bylos nagrinėjimo metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. R., G. D., A. Ž. bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta.

Atsiliepimas

A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į skundą (b. l. 76), kuriame nurodo, kad palaiko pareiškėjos prašymą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl valstybinio medicininio audito inspekcijos sprendimo „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijami šio sprendimo 3.1.1 ir 4.2. punktai. Šie punktai yra susiję ta prasme, kad 3.1.1. punktu konstatuojamas įstaigos gydytojo veiksmais padarytas pažeidimas, o 4.2. punkte nurodoma prevencinė priemonė, kuria privalomu nurodymu pavesta atlikti Santariškių klinikų Centro filialo direktoriui. Prevencinės priemonės tikslas – siekiama, kad ateityje nepasikartotų nustatytas pažeidimas. Sprendimas ginčijamas nurodant dvejopus neteisėtumo pagrindus. Pirma, pareiškėja nurodo, kad nustatant pažeidimą buvo neteisingai pritaikytas teisės aktas, antra, nurodoma, kad privalomas nurodymas priimtas viršijant inspekcijai teisės aktais suteiktą kompetenciją, be to, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo pobūdį, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), daroma išvada, kad VMAI sprendimas dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems pažeidimams, trūkumams pašalinti, priskirtinas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (SPĮĮ) 58 straipsnyje nurodytų sprendimų dėl kontrolės priemonių taikymo kategorijai (LVAT 2006 07 13 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1133-06). Teisinius santykius dėl sveikatos priežiūros įstaigų valstybinės kontrolės reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas tokių kontrolės priemonių sąrašas, o 59 straipsnyje nustatytos kontrolės priemonių taikymo sąlygos.

I. Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 02 11 sprendimo Nr. 4A-28-55OK 3.1.1. punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Centro filialo krūtinės chirurgas pažeidė Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 06 30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27, 30 punktų reikalavimus. Taisyklių 82 punktas šiuo atveju tik nustato, kad Vidaus reikalų sistemos pareigūnams pažymėjimai duodami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka, pateikus galiojantį tarnybinį pažymėjimą.

Taisyklių V. skirsnio „Pažymėjimų išdavimas gydant ambulatoriškai“ sprendime nurodyti punktai, kurių pažeidimas buvo konstatuotas, yra tokio turinio:

„27. Ambulatorinio gydymo metu pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas:

27.1. asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi darbo metu ar dar nepradėję dirbti, ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, pažymėjime nedarbingumo laikotarpis nurodomas nuo kreipimosi dienos;

27.2. asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi po darbo (išdirbę visą darbo dieną, pamainą), ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, pažymėjime nedarbingumo laikotarpis nurodomas nuo kitos dienos, einančios po tos dienos, kai išdirbta visa darbo diena ar pamaina.

30. Jeigu asmuo į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą ambulatoriniam gydymui jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. Tuo atveju, kai trečia kalendorinė diena sutampa su poilsio ar švenčių dienomis – iki pirmos darbo dienos pagal kalendorių.

Kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, taip pat kai nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas, budintis ortopedas traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.“.

Pagal šių Taisyklių 2 punktą sąvoka „pažymėjimai“ Taisyklėse vartojama apibrėžti būtent Nedarbingumo pažymėjimus.

Taigi, šiuo atveju, kadangi pacientė kreipėsi būtent į stacionarinės gydymo įstaigos priėmimo skyrių, nustatant pažeidimą reikšminga aplinkybė yra ambulatorinių gydymo įstaigų darbo laikas. Kitos sąlygos, kurioms esant stacionarinių gydymo įstaigų gydytojai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimus nenustatytos, todėl nėra galimybės atsižvelgti į tikslingumą, paciento interesus, ar į kitokio pobūdžio aplinkybes, kuriomis vadovaujantis stacionaro gydytojas pats galėtų nuspręsti, ar jis gali išduoti Nedarbingumo pažymėjimą. Kada jis tai gali, Taisyklėse nustatyta vienareikšmiškai. Taisyklių 30 punktas tik išimties tvarka suteikia stacionarinio gydymo paslaugas teikiančiai įstaigai atitinkamais atvejais (ir jie aptarti 30 punkte) išduoti nedarbingumo pažymėjimus 3 ar 10 dienų, tačiau pagal Taisyklių 30 punktą esminė tokios išimties taikymo prielaida yra ambulatorinių gydymo įstaigų darbo laikas.

Taisyklių 27 punktas taikytinas ambulatorinio gydymo įstaigoms, o stacionarinėms tik tuo atveju, kai yra kitos sąlygos, leidžiančios jų gydytojams išduoti Nedarbingumo pažymėjimus. Tokia išvada daroma dėl to, kad šis punktas yra Taisyklių skirsnyje, skirtame reguliuoti pažymėjimų išdavimą gydant ambulatoriškai. Be to, yra 30 punktas, kuriame nurodyta išimtis, skirta specialiai stacionarinėms gydymo įstaigoms. Nustačius, kad yra esminė 30 punkto taikymo sąlyga – pasibaigęs ambulatorinių gydymo įstaigų darbo laikas - iš tiesų iš karto galima būtų taikyti 27 punkto nuostatas, kad pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas.

Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2008 02 11 VMAI surašytą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. A-A – 28-550K (toliau – Ataskaita, b. l. 27-29). Šioje ataskaitoje paminėta eilė dokumentų, kurie buvo tiriami ir kurių pagrindu padaryta išvada, kad Centro filiale pacientei I. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šie dokumentai taip pat pateikti į bylą (b. l. 32-72). Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM respublikinė Vilniaus poliklinika pateikė VMAI 2008 01 28 raštą Nr. 11/1-01-45 (b. l. 32), iš kurio matyti, kad šioje ambulatorinio gydymo įstaigoje pacientams sveikatos priežiūros paslaugos darbo dienomis poliklinikoje teikiamos nustatyta tvarka iki 20 val. ir 2007 10 09 pacientė galėjo gauti šias paslaugas. Šiame rašte nurodyta, kad pacientė sveikatos priežiūrai prisiregistravusi būtent šioje įstaigoje. Ataskaitoje nurodyta, kad pacientė I. R. buvo atvežta į Centro filialo priėmimo skyrių 15 val. 20 min., 16 val. 10 min. pacientei diagnozuotas krūtinkaulio lūžis. Ataskaitoje nustatyta, kad I. R. 2007 10 09 nuo 18 val. 50 min. iki 20 val. 40 min. buvo konsultuota Santariškių klinikose. Tai reiškia, kad iš Centro filialo ji išvyko prieš 18 val. 50 min.

Aplinkybė dėl ambulatorinės gydymo įstaigos darbo laiko taikant Taisyklių 30 punktą Ataskaitoje niekaip neaptarta ir neįvertinta. Taip pat ataskaitoje neįvertinta, kokią įtaką galimam pažeidimui turėjo konsultavimosi laikas Santariškių klinikose, kadangi ambulatorinės gydymo įstaigos darbo laikas pasibaigė I. R. būnant Santariškių klinikose, o ne Centro filiale.

Dėl to daroma išvada, kad pagal Ataskaitoje išdėstytus tyrimo duomenis negalima teigti, kad Centro filialo gydytojas A. Ž., neišduodamas Nedarbingumo pažymėjimo I. R., pažeidė taisyklių 27 punkto bei 30 punkto reikalavimus. Taisyklių 27 punkto nuostatas jis privalėtų taikyti tik tuo atveju, jeigu būtų visos kitos sąlygos, leidžiančios jam išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o jis to būtų nepadaręs. Taisyklių 82 punktas tėra pagalbinis taikant 27 ir 30 punktus, nors Ataskaitoje taip pat nėra duomenų, ar I. R. pateikė tarnybinį pažymėjimą. VMAI Ataskaitoje neįvertinta esminė Taisyklių 30 punkto taikymo sąlyga – ambulatorinių gydymo įstaigų darbo laikas, todėl pažeidimo faktas konstatuotas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiamo sprendimo 3.1.1 punktas naikintinas kaip nepagrįstas, t.y. dėl to, kad priimant administracinį sprendimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 02 11 sprendimo Nr. 4A-28-55OK 4.2. punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Kadangi nėra nustatyta, kad stacionarinio gydymo įstaigos gydytojas padarė pažeidimą neišduodamas Nedarbingumo pažymėjimo, nėra pagrindo pavesti įstaigos vadovui įvykdyti tokį privalomą nurodymą, kaip nedarbingumo pažymėjimų savalaikio išdavimo užtikrinimas. SPĮĮ 59 straipsnis numato, kad kontrolės priemonės gali būti taikomos tik, jeigu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai (59 str. 1 d. 2 punktas).

Be to, SPĮĮ nesuteikia VMAI teisės taikyti būtent tokią kontrolės priemonę, kuri taikyta skundžiamo sprendimo 4.2. punktu. SPĮĮ 58 straipsnyje numatytos įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teisės. SPPĮĮ 58 str. 1 dalyje yra išvardytos įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teisės ir šis sąrašas nėra baigtinis. SPĮĮ 58 str. 1 d. 5 punktas numato, kad kontroliuojančios valstybės institucijos gali turėti ir kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis duotas privalomas nurodymas. SPĮĮ 58 str. 1 d. 1 punkte numatytas tokios priemonės taikymas, tačiau pagal šio punkto nuostatas gydymo įstaiga turi būti įspėta dėl jos veiklos trūkumų, o tik po to jai gali būti nustatomas terminas šiems trūkumams pašalinti. Šiuo atveju įspėjimo dėl Nedarbingumo pažymėjimo neišdavimo nėra. SPĮĮ 58 str. 1 dalies 5 punktas leidžia turėti ir kituose įstatymuose nustatytas teises, tačiau Inspekcija nenurodė, kokiu teisės aktu remiantis buvo duotas būtent toks privalomas nurodymas. Taigi šis punktas yra neteisėtas, nes nėra pagrindo duoti tokį privalomą nurodymą, be to, nenurodytas jo davimo teisinis pagrindas. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85- 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 02 11 sprendimo Nr. 4A-28-550K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1. ir 4.2 punktus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Halina ZaikauskaitėEgidija SmalakienėErnestas Spruogis