Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, kaltinamajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2019 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung S8“, IMEI (duomenys neskelbtini), užsisakydamas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, pervesdamas pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neturėdamas tam leidimo, neteisėtai įgijo 70 tablečių „Modafinil Tablets USP Modalert® 200 ...“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - modafinilio, taip pat 30 tablečių „Armodafinil tablets Waklert® 150 ...“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - armodafinilio, 10 tablečių „Modafinil Tablets U.S.P. Modvigil® 200 ...“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - armodafinilio, susitarė su šiuo asmeniu, kad jis šias tabletes atsiųs paštu iš Ispanijos Karalystės bei siuntos pristatymui nurodė savo kontaktinius duomenis – „A. R. (duomenys neskelbtini) Lithuania“, ir tokiu būdu inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą. Nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias tabletes, kuriose yra psichotropinių medžiagų, supakuotas į pašto siuntą, išsiuntus nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, A. R. kaip pašto siuntą laikė iki kratos 2019 m. spalio 2 d. 9.05 val., jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur savanoriškai policijos pareigūnui pateikė psichotropinių medžiagų turinčias 69 tabletes, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - modafinil, taip pat 40 tablečių, kurios yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - armodafinil, tokiu būdu neteisėtai įgijo, siuntė ir laikė tabletes, turinčias psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Be to, jis tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, neturėdamas leidimo į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaip pašto siuntą gabeno 70 tablečių „Modafinil Tablets USP Modalert® 200 ...“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - modafinilio, taip pat 30 tablečių „Armodafinil tablets Waklert® 150 ...“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - armodafinilio, 10 tablečių „Modafinil Tablets U.S.P. Modvigil® 200 ...“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – armodafinilio.

Motyvuojamoji dalis

2019-11-14 LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1941(19) nurodyta, kad folijos lapeliuose su užrašu „Modafinil Tablets USP Modalert® 200...“ pateiktos tabletės (70 vnt.) yra psichotropinės medžiagos - modafinilio - tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse (70 vnt.) yra 14 g (14000 mg ) gryno modafinilio. Lizdinėse plokštelėse su užrašu „Armodafinil tablets Waklert® 150 ... „ pateiktos tabletės (30 vnt.) yra psichotropinės medžiagos - armodafinilio - tabletės. Tikėtina, kad šiose tabletėse (30 vnt.) yra 4,5 g (4500 mg) gryno armodafinilio. Lizdinėje plokštelėje su užrašu „Modafinil Tablets U.S.P. Modvigil®200 ...“ pateiktos tabletės (10 vnt.) yra psichotropinės medžiagos - armodafinilio - tabletės. Šios lizdinės plokštelės turinys neatitinka užrašo ant pakuotės. Nustatyti šiose tabletėse esančios grynos psichotropinės medžiagos armodafinilio kiekio negali, nes LTEC nėra armodafinilio pamatinės medžiagos (b. l. 160-162).

Peržiūrėjus kompiuterio „Asus“ išrašuose, pavadintuose „Physicaldrive4 SDXC Card (59.12GB)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančią informaciją, suvedus raktinius žodžius, kurie susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pavadinimais, sutrumpinimais, matoma peržiūrėtos internetinių svetainių, dokumentų, nuotraukų duomenys. Suvedus raktinį žodį „(duomenys neskelbtini)“, matoma 64 atitinkantys rezultatai (padaryta momentinė ekrano kopija). Paskutinis naršymas pagal minėtą raktinį žodį – 2019-05-07. Suvedus raktinį žodį „marijuana“, matoma 4 rezultatai. Paskutinis naršymas pagal minėtą raktinį žodį – 2018-11-20. Apžiūrėjus sekančią informaciją minėtų kompiuterių išrašuose, daugiau duomenų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 128-143).

2019-10-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2019-10-02 A. R. savanoriškai pateikė savo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-06-08 ir nuo 2019-09-01 iki 2019-10-02. Atlikus minėtų išrašų analizę, duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 78-88).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. R. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, internetu užsisakė psichotropines medžiagas, už jas atsiskaitė ir nurodė atsiųsti jas savo vardu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tai detaliai patvirtina mobilaus ryšio telefono „Samsung S8“ apžiūros protokolas, kuris liudija apie A. R. susirašinėjimą el. paštu f(duomenys neskelbtini) su nenustatytu psichotropinių medžiagų pardavėju el. paštu (duomenys neskelbtini); parodo užsakymo Nr. 153591 patvirtinimą, šio užsakymo pristatymą kaltinamajam į namus 2019-09-30. Be to, apie užsakymo Nr. 153591 patvirtinimą bei jo pristatymą kaltinamajam į namus rodo ir nešiojamo kompiuterio „Dell“ apžiūra. Nustatyta, kad šio kompiuterio išrašuose, pavadintuose „NVMe 512.E01“ ir „NVMe 512.E01 - Partition 3 (464.29 GB)_ decrypted.img“, yra informacija apie tai, kad interneto naršyklės „Firefox“ nuorodų lange (duomenys neskelbtini) liko duomenys apie to paties užsakymo Nr. 153591 detales, t. y. jo pristatymo adresą, gavėją „A. R., (duomenys neskelbtini) Lithuania“, gavėjo atliktą siuntos sekimą, sekimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, jog siuntoje buvo tos psichotropinės medžiagos, kurios rastos bei paimtos kratos metu pas A. R., įrodo kaltinamojo kompiuterio „Dell“ interneto naršyklės „Firefox“ internetiniame puslapyje įrašius nuorodą (duomenys neskelbtini), po ko atveriamas internetinis puslapis, kuriame matoma anglų kalba trijų rūšių vaistai: „Sun Pharma, Modalert 200“, „Sun Pharma“, „Waklert 150“, „HAB Pharma, Modvigil 200“, taip pat nurodyta, kaip juos įsigyti, kokia jų kaina, kiekis ir kitos specifikacijos („Google“ vertėju išversta internetinio puslapio turinys – pridedama anglų kalba ir vertimas). Būtent šių pavadinimų tabletės ir buvo rastos pas kaltinamąjį kratos metu, kurių sudėtyje pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1941(19) yra psichotropinės medžiagos – modafinilis (70 vnt. tablečių) ir armodafinilis (40 vnt. tablečių). Kadangi ekspertai šiose tabletėse esančios grynos psichotropinės medžiagos armodafinilio kiekio nustatyti negalėjo dėl neturėjimo armodafinilio pamatinės medžiagos, o modafinilio gryną kiekį (14 g) nustatė tik tikėtiną, teismas šias abejones vertina kaltinamojo naudai pagal in dubio pro reo principą ir sprendžia, kad bendras šių psichotropinių medžiagų kiekis yra nedidelis. Taigi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog A. R. užsakymu į Lietuvą iš Ispanijos Karalystės buvo atsiųstos psichotropinės medžiagos modafinilis ir armodafinilis, kurių tikslus kiekis nenustatytas. Šių psichotropinių medžiagų internetu įgijimo, siuntimo bei laikymo namuose aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl daroma išvada, jog psichotropinių medžiagų įgijimo, siuntimo ir laikymo faktai nustatyti neginčijamai.

Kratos metu pas kaltinamąjį rastos psichotropinės medžiagos modafinilis ir armodafinilis yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų III sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. Įsakymas Nr. 5). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą III sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai. Į šį III sąrašą įtrauktų paruoštos formos medžiagų fizinis asmuo turi teisę įsigyti vaistinėse pagal galiojantį receptą sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-117-689/2019 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai disponuojama užsienio valstybėje įsigytomis į III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktomis medžiagomis, svarbu nustatyti, ar pagal tos valstybės teisinį reguliavimą tos medžiagos buvo įgytos teisėtai. Kai užsienio valstybėje teisėtai įgytos tokios medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant, ar neturint leidimo, veika kvalifikuojama tik pagal BK 199 straipsnį. Būtent tokios situacijos ir buvo vertintos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107/2006, 2K-108/2006, 2K-382/2012. Tačiau jeigu tokios medžiagos užsienio valstybėje būtų įgytos neteisėtai, veika turėtų būti kvalifikuojama ir atitinkamai pagal BK 259 ar 260 straipsnius.

Byloje A. R. pripažino, kad psichotropinėms medžiagoms modafiniliui ir armodafiniliui įsigyti jis gydytojo recepto neturėjo, jas įsigyti, atsisiųsti iš užsienio ir vartoti sumanė pats, siekdamas išlaikyti aukštą darbingumo ir energijos lygį, žinodamas, kad Lietuvos Respublikoje šių medžiagų legaliai įsigyti galimybės nėra, suprasdamas, kad šios psichotropinės medžiagos yra draudžiamos. Nors kaltinamasis teigė, kad apie 10 metų lankosi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini) dėl nerimo ir vartoja gydytojo paskirtus vaistus, kurių veiklioji medžiaga - paroksetinas, taip pat gydytoja buvo išrašiusi ir jis vartojo vaistus klonazepamą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamajam būtų išrašytas receptas gydymo tikslais vartoti modafinilį ir armodafinilį. Pagal viešą informaciją, kaltinamojo teigimu gydytojos išrašytas vaistas paroksetinas yra skirtas nerimui mažinti, vidutinės ir sunkios formos depresijai gydyti, kuris didina mediatoriaus serotonino kiekį galvos smegenyse, kas turi reikšmės depresijai. Tuo tarpu klonazepamas sukelia raminamąjį, migdomąjį poveikį ir yra skirtas gydyti panikos priepuolius. Taigi pagal A. R. parodymus jam taikomas gydymas niekaip nedera su modafinilio ir armodafinilio vartojimu, nes šias psichotropines medžiagas jis įgijo, siuntė, laikė ir ketino vartoti siekdamas aukšto budrumo, aktyvumo ir darbingumo lygio, o ne raminamojo poveikio. Dar daugiau, pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, į III sąrašą įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo psichotropinėmis medžiagomis. Taigi į III sąrašą įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys, turintys šiai veiklai licenciją. A. R. tokios licencijos neturėjo. Net ir įsigijus vaistus su modafinilio ir armodafinilio veikliąja medžiaga užsienio valstybėje, tam yra būtinas receptas, kurio A. R. neturėjo. Net jeigu ir būtų turėjęs, šių vaistų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną receptą jis būtų privalėjęs pateikti muitinės kontrolei, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Tai reiškia, kad kaltinamasis psichotropines medžiagas, kratos metu surastų tablečių forma, įgijo, siuntė ir laikė neteisėtai. Minėta, kad LTEC ekspertams nenustačius tikslaus šių medžiagų kiekio ir procese nesant kitų galimybių šiam kiekiui nustatyti, sprendžiama, kad A. R. neteisėtai įgytas, siųstas ir laikytas psichotropinių medžiagų modafinilio ir armodafinilio kiekis yra nedidelis, todėl jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. R. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta ir tai, jog minėtos psichotropinės medžiagos į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos kontrabandos būdu. Nors pats A. R. tiesiogiai nedalyvavo jas pervežant per valstybės sieną, tačiau visi jo atlikti valiniai veiksmai: psichotropinių medžiagų užsakymas internetu, siuntos judėjimo iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką stebėjimas internetu iš mobilaus ryšio telefono „Samsung S8“ ir nešiojamojo kompiuterio „Dell“, jų pristatymui nurodytas A. R. gyvenamosios vietos adresas, kaltinamojo jų atsiėmimas Lietuvos pašte, visiškai atitinka BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis, todėl kaltinamasis pripažintinas nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-485/2014).

Skirdamas bausmes A. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. R. kaltę dėl padarytų veikų visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus ir tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to, jis nusikalto būdamas jauno amžiaus (34 metų), turi šeimą, du mažamečius vaikus, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, tačiau įmonę likvidavus iš jos buvo atleistas ir šiuo metu ieško informacinių technologijų specialisto darbo kitoje įmonėje, jis yra pakaltinamas (SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-285/2020, 1 t., b. l. 175). A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 165). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad nuo 2013 m. diagnozuojama F 41.1 generalizuotas nerimo sutrikimas (1 t., b. l. 175).

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės. Skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, jam turi būti skiriama baudos bausmė.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų. Tačiau byloje nustatyta, kad A. R. kontrabandos būdu gabeno psichotropinių medžiagų kiekį, kurių įgijimą įstatymo leidėjas priskiria baudžiamajam nusižengimui, o byloje nėra duomenų, jog šias medžiagas jis būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti. Priešingai, jo parodymais nustatyta, kad psichotropines medžiagas modafinilį ir armodafinilį kaltinamasis ketino suvartoti pats ir dalį šio sumanymo įvykdė. Kratos protokolu nustatyta, kad 6 pakuotės vaistų „Modafinil Tablets USP“, kuriose yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos modafinilio, yra pilnos, kiekvienoje pakuotėje yra po 10 vnt. tablečių, tuo tarpu vienoje pakuotė yra tik 9 vnt. tablečių. Tai rodo, kad A. R. šią vieną tabletę iki kratos jo namuose pradžios jau buvo suvartojęs ir šią aplinkybę pripažino teisme.

Skirdamas bausmę, teismas įvertinęs uždraustų medžiagų kiekį, kuriomis disponavo kaltinamas, ir į tai, jog jokių padarinių nekilo, sprendžia, jog kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tokios veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Todėl, įvertinęs kaltininko asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje situacijoje nebūtų teisingas, kadangi visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta, bausmė – bauda. Tokia bausmės rūšis, teismo įsitikinimu, atitiks teisingumo principą ir bus pakankama ne tik nubausti A. R. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų. Bausmės, paskirtos už veikas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai).

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnyje nenumatyti jokie draudimai ir, pagal formuojamą teismų praktiką (LAT 2K-449-942/2016), šio straipsnio nuostatos taikomos visais atvejais, kai yra aukščiau paminėtos sąlygos (net ir tuo atveju, kai bausmė skiriama, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. R. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka ir nuosprendžiui įsiteisėjus:

likusios po ekspertinio tyrimo tabletės „Modafinil Tablets USP Modalert® 200 ...“ (66 vnt.), „Armodafinil tablets Waklert ® 150...“ (27 vnt.) ir „Modafinil Tablets U.S.P. Modvigil ® 200...“ (8 vnt.) bei tirti pateiktų tablečių pakuotė, kurios 2019-12-06 perduoti ir saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 61) – sunaikintini kaip menkaverčiai bei kaip uždrausti apyvartoje daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

2019-10-02 kratos metu paimti daiktai: nešiojamas kompiuteris „DELL“ STG7XMYM2, mobilaus ryšio telefonas „Samsung S8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su įdėta „Tele2“ tinklo abonento SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti ir saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 62), pripažintini nusikalstamos veikos padarymo įrankiais (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir konfiskuotini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi telefoną „Samsung S8“ ir kompiuterį „DELL“ kaltinamasis naudojo darydamas nusikalstamą veiką ir be jų panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, Nr. 2K-237/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bei nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 150 MGL (7500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis teismo paskirtą 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, ji bus išieškota priverstinai.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Tabletes „Modafinil Tablets USP Modalert® 200 ...“ (66 vnt.), „Armodafinil tablets Waklert ® 150...“ (27 vnt.) ir „Modafinil Tablets U.S.P. Modvigil ® 200...“ (8 vnt.) bei tablečių pakuotę, sunaikintini, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais.

2. Nešiojamą kompiuterį „DELL“ STG7XMYM2, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame įdėta „Tele2“ tinklo abonento SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

3. 13 vnt. DVD diskų palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apygardos teismui.