- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- AS-394-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00169-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. vasario 3 d. buvo gautas (2016 m. vasario 1 d. išsiųstas paštu) pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) priteisti 12 000 000 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų; 2) priteisti 8 000 000 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 18 d. aktą Nr. 2S-283.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl galimai neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, kuriuos atliko tiek Marijampolės pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento pareigūnai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namai nepateikė jokio atsakymo bei nepaskyrė prašomo maitinimo, o Kalėjimų departamentas nenubaudė Marijampolės pataisos namų, neįpareigojo jų vykdyti įstatymus bei teikti maistą pagal jo religinius poreikius, kad Marijampolės pataisos namai ir Kalėjimų departamentas sąmoningai darė teisės pažeidimus, kad Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai yra įrodyti. Taigi pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ne tik iš teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), bet ir iš centrinio administravimo subjekto, t. y. Kalėjimų departamento, veiksmų (neveikimo), aiškiai nurodydamas iš centrinio administravimo subjekto neteisėtų veiksmų kildinamos ir priteistinos žalos dydį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 3 dalis reglamentuoja tuos atvejus, kai vienoje byloje inicijuotame ginče dalyvauja keli atsakovai ir prašoma priteisti žala yra siejama su kelių atsakovų galimais neteisėtais veiksmais (kai vieni reikalavimai priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Šiuo atveju pareiškėjas pateiktame skunde neteisėtus veiksmus sieja su dviejų atsakovų – Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento, neteisėtais veiksmais, konkrečiai įvardydamas centrinio administravimo subjekto neteisėtus veiksmus ir dėl jų patirtą priteistinos žalos dydį, todėl ginčo nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1097-822/2015, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-822/2015). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos priskirtinumo atitinkamo teismo kompetencijai klausimą, negali nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, nes priešingu atveju atsiras pagrindas būsimo teismo procesinio sprendimo panaikinimui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 d., 142 str. 2 d. 1 p.).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai adresuoti ne tik teritoriniam administravimo subjektui, bet ir centriniam administravimo subjektui, todėl ši byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 str. 3 d.), dėl to skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas V. K. dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).
III.
Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo skundą.
Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o turėjo persiųsti kitam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti 12 000 000 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų; 2) priteisti 8 000 000 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento; 3) panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 18 d. aktą Nr. 2S-283.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą nenagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.). Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju vienu iš atsakovų pareiškėjo skunde nurodytas Kalėjimų departamentas, iš kurio neteisėtų veiksmų, be kita ko, yra kildinama neturtinė žala. Atsižvelgusi į tai, kad Kalėjimų departamentas laikytinas centriniu administravimo subjektu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 1 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas išimtinei Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas, teismui nėra nustatyta pareiga priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui. Tokiu atveju skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), nurodant, į kurį teismą turėtų kreiptis pareiškėjas. Pareiga perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą yra numatyta ABTĮ 21 straipsnio 1 dalyje, kur įtvirtinta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau aptartas perdavimo atvejis, susijęs su skundu, kuris jau yra priimtas nagrinėti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik skundo priėmimo klausimas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.