Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-18 · Administracinė byla Nr. I-1252-84/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
I-1252-84/2013
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01021-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marytė Švažienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
G. A.
Administracinės bylos Nr. I-1252-84/2013
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01021-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 24; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui T. B.,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. S. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) 2013 m. gegužės 28 d. raštą Nr. SD-696(7.2385), įpareigoti tarnybą pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą G. A. kitu advokatu, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 500 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2012-06-21 jis kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje prieš advokatą J. (J.) L. Vilniaus VGTPT 2012-07-11 pareiškėjo prašymą persiuntė į Panevėžio VGTPT, kuri 2012-08-01 prašymą persiuntė Šiaulių VGTPT. Šiaulių VGTPT 2012-08-21 priėmė sprendimą Nr. SP-3034-(7.2385) teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, teisinės pagalbos teikimui paskyrė advokatą G. A.. Pareiškėjas 2012-08-31 pateikė advokatui prašymą, kuriuo prašė konsultacijai dėl ieškinio parengimo susitikti su pareiškėju Vilniuje. Iš advokato G. A. 2012-09-18 gavo laišką, iš kurio matyti, kad jis nesupranta pareiškėjo pretenzijų advokatui J. L. ir suinteresuotiems asmenims Kauno VGTPT ir Lietuvos advokatūrai esmės. Taip pat advokatas G. A. prašė atsisakyti jo paslaugų. Pareiškėjas 2012-09-25 raštiškai informavo Šiaulių VGTPT, jog jis neturi pagrindo atsisakyti advokato G. A. paslaugų, bei prašė jį susisiekti konsultacijai. Advokatas G. A., remdamasis solidarumo su kolega J. L. principu, tęsė bandymus išsisukti nuo savo pareigų.

Šiaulių VGTPT 2012-12-18 priėmė sprendimą Nr. SP-4643-(7.2385) nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S., tačiau 2012-12-20 sprendimu Nr. SP-4671-(7.2385) minėtą sprendimą pripažino netekusiu galios. Šį sprendimą advokatas G. A. apskundė teismui.

Pareiškėjas ne kartą (2013-02-11, 2013-03-15, 2013-05-02, 2013-05-31) raštu kreipėsi į Šiaulių VGTPT, prašydamas pakeisti jam skirtą advokatą G. A. kitu advokatu, kadangi advokatas G. A. dirbti atsisako, bando pakenkti bylos eigai, įtariamas korupciniu suokalbiu su atsakovu. Tačiau Šiaulių VGTPT ignoruoja pareiškėjo prašymus, atsiunčia tik formalius, biurokratiškus, neteisėtus pagal turinį atsakymus.

Atsakovė 2013-05-28 priėmė skundžiamą raštą Nr. SP-696-(7.2385), kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą be aiškių motyvų, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str., nepagrįstas teisės normomis, neatsakyta į iškeltą klausimą, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Taip pat nurodo, jog Šiaulių VGTPT patenkinti pareiškėjo prašymą ir pakeisti advokatą įpareigoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 4 d.

Teigia, jog savo veiksmais atsakovė sistemingai kėlė pareiškėjui materialinę ir nematerialinę žalą. Dėl atsakovės veiksmų pareiškėjui kilo neturtinė žala, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Mano, kad materialinę žalą sudaro išlaidos, kurios susidarė sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2011 metų, bei vertina, kad materialinė žala yra 500 Lt, neturtinė – 1000 Lt. Nors turtinė žala yra didesnė nei 500 Lt, tačiau nurodo, kad be teisinės pagalbos negali jos įrodyti, dėl to prašo minimalios sumos, kurią sudaro pašto išlaidos ir jo skundų, kurie buvo paduoti į įvairias valstybės institucijas, vertimai. Nurodė, kad jam vertimo paslaugas suteikęs asmuo neturi licencijos verstis tokia veikla, todėl negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, tačiau byloje pateikti skundai, kiti dokumentai savaime įrodo tai, kad buvo naudojamasi vertėjo paslaugomis ir už jas mokama, kadangi tokio pobūdžio paslaugos nemokamai neteikiamos, todėl tokius faktus įrodinėti nėra reikalo, kadangi tai viršija protingumo principą. Ir nors išlaidų negalima pagrįsti dokumentais, tačiau teismas turi matyti, kad šios išlaidos patirtos dėl šios administracinės bylos ir gali taikyti protingumo ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarnyba 2013-05-28 raštu Nr. SD-696(7.2385) informavo pareiškėją dėl advokato pakeitimo procedūros sustabdymo iki Šiaulių apygardos administracinis teismas priims sprendimą administracinėje byloje Nr. I-794-257/2013. Sustabdydama administracinę procedūrą tarnyba vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. Tarnybos nuomone, tarnyba, sužinojusi apie administracinės bylos Nr. I-794-257/2013 nagrinėjimą teisme, apie advokato G. A. siekį ginčyti tarnybos priimtą sprendimą tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui V. S. bei pareiškėjui 2013-05-06 pateikus prašymą (skundą) dėl advokato pakeitimo, privalėjo sustabdyti administracinę procedūrą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atkreipė dėmesį, kad tarnybos sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos, padarytos advokato J. L., atlyginimo. Byla dėl šio pareiškėjo reikalavimo nėra prasidėjusi (neparengti ir nepateikti procesiniai dokumentai teismui), nėra nustatytų terminų parengti procesinius dokumentus, nėra paskirtų teismo posėdžių, todėl administracinės procedūros dėl advokato pakeitimo sustabdymas nesukelia pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių.

Tarnybos 2013-05-28 raštas Nr. SD-696(7.2385) yra informacinio pobūdžio, kuriame aiškiai nurodytas administracinės procedūros sustabdymo faktinis ir teisinis pagrindai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų nekompensavimo motyvai bei teisės aktų normos, nurodyta rašto apskundimo tvarka, raštas pasirašytas tarnybos direktoriaus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja administraciniu procesu. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą G. A. kitu advokatu, tačiau kitoje administracinėje byloje, kurioje tarnyba ir advokatas G. A. sudarė taikos sutartį, kuria tarnyba sutiko pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą G. A. kitu advokatu, pareiškėjas nutartį, kuria buvo patvirtinta ši taikos sutartis, apskundė. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdyje, jis siekia ne advokato pakeitimo, o jo nubaudimo. Todėl pareiškėjo veiksmai prieštarauja šioje byloje skunde nurodytam reikalavimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2013-05-06 pateikė tarnybai prašymą kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, pateikdamas kvitų kopijas (pašto išlaidos 20,40 Lt, pašto ženklas 2,00 Lt, kopijavimo paslaugos 14,40 Lt) bei išlaidas, susijusias su vertimais (ieškinio vertimas į lietuvių kalbą 200,00 Lt ir 2013-04-12 atskirojo skundo vertimas į lietuvių kalbą 80,00 Lt), kurios nėra pagrįstos jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė sąskaitų ar kvitų originalų, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 3 d., 14 str. 2 d., 20 str. 1 d., patirtos išlaidos, nepagrįstos kvitų originalais, yra nekompensuojamos.

Pareiškėjui 2013-06-03 pateikus prašymą bei visų turėtų išlaidų kvitų originalus, tarnyba 2013-06-06 priėmė sprendimą Nr. SPI-24(E-05.39), kuriuo pareiškėjui kompensavo 44,60 Lt išlaidų, susijusių su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų (kvitų, sąskaitų faktūrų ir pan.) dėl turėtų vertimo išlaidų.

Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla tada, jei yra trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Vienos iš šių sąlygų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Tarnybos administracinės priemonės nagrinėjamu atveju buvo proporcingos ir adekvačios, jos neturi būti vertinamos kaip neteisėtos. Be to, vien tik pareiškėjo paaiškinimų, nepagrįstų faktais apie patirtą neturtinę žalą, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo bei nepagrindė tarnybos rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl prašoma pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas G. A. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies – nurodė, jog sutinka su skundo dalimi dėl advokato pakeitimo, tačiau nesutinka su skundo dalimi dėl žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu G. A. nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi klausimas dėl advokato pakeitimo jau yra išspręstas kitoje administracinėje byloje. Taip pat G. A. nesutinka ir su pareiškėjo reikalavimu atlyginti žalą, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių turtinę žalą, taip pat nepagrindė neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. rašto Nr. SD-696(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad administracinė procedūra dėl advokato pakeitimo yra sustabdyta 2013-04-09 raštu Nr. SD-461(7.2385), teismui priėmus sprendimą dėl tarnybos sprendimo Nr. SP-3034-(7.2385) teisėtumo ir pagrįstumo tarnyba išnagrinės klausimą dėl advokato pakeitimo. Taip pat rašte nurodyta, jog tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą kompensuoti išlaidas, susijusias su civiline byla teikiant teisinę pagalbą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 3 d., 14 str. 2 d., 20 str. 1 d., nekompensuos išlaidų, nepatvirtintų kvitų originalais ar kitais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjui pateikus visų turėtų išlaidų kvitų originalus, tarnyba apmokės patirtas ir pagrįstas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Teismas pažymi, kad skundžiamą atsakovės raštą sudaro dvi dalys: „Dėl prašymo pakeisti advokatą“ ir „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo“.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių santykių, kurių ratas apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, tačiau kiekvienu atveju tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, jis turi atitikti tam tikrus įstatyminius kriterijus, be to, jo objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (plačiąja prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14-1111/07).

Žemesnės instancijos teismas

Iš šių teisės normų daroma išvada, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 pabrėžė, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Kaip jau buvo minėta, pirmąja skundžiamo rašto dalimi „Dėl prašymo pakeisti advokatą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-04-09 raštu Nr. SD-461(7.2385) yra pareiškėją informavusi, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi sustabdo administracinę procedūrą iki kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-794-257/2013 dėl tarnybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SP-4671-(7.2385) „Dėl 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SP-4643-(7.2385) pripažinimo netekusiu galios“. Taip pat pareiškėjui nurodyta, kad klausimą dėl advokato pakeitimo tarnyba iš esmės išnagrinės tik Šiaulių apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą dėl tarnybos sprendimo Nr. SP-3034-(7.2385) teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinus šios skundžiamo rašto dalies turinį pažymėtina, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė tarnybos 2013-04-09 sprendimas stabdyti administracinę procedūrą, tačiau pareiškėjas šio sprendimo neskundė, jis nėra šios administracinės bylos dalykas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šia skundžiamo rašto dalimi pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas apie 2013-04-09 priimtą sprendimą stabdyti administracinę procedūrą, ši rašto dalis yra informacinio pobūdžio, nedaranti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, šioje dalyje nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), toks administracinis aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių ir negali būti laikomas administraciniu aktu pagal ABTĮ prasmę (ABTĮ 2 str. 14, 15 d.).

Antroje skundžiamo rašto dalyje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo“ buvo atsisakyta pareiškėjui kompensuoti išlaidas, susijusias su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas nepateikė kvitų ar kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų originalų.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

Teismas pažymi, jog dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Byloje esanti medžiaga įrodo, to neginčija ir pareiškėjas, kad pareiškėjui pateikus tarnybai išlaidas patvirtinančius dokumentus, 2013-06-06 buvo priimtas sprendimas Nr. SPI-24(E-05.39) (b. l. 10) patvirtinti pareiškėjo išlaidas, susijusias su civiline byla teikiant antrinę teisinę pagalbą – 44,60 Lt sumą – bei jas apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, pagrįstos atitinkamais dokumentais, įrodymais, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo. Todėl asmuo, prašantis priteisti išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog jis patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo adm. byla Nr. AS525-135/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos (ieškinio vertimas į lietuvių kalbą 200 Lt ir 2013-04-12 atskirojo skundo vertimas į lietuvių kalbą 80 Lt) nebuvo pagrįstos jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais, tarnyba neturėjo teisinio pagrindo jas kompensuoti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. SD-696(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašė įpareigoti tarnybą pakeisti jam Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-3034-(7.2385) skirtą advokatą G. A. kitu advokatu. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013-10-08 nutarties administracinėje byloje Nr. I-794-257/2013 (b. l. 97-98), Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir advokatas G. A. 2013-10-07 sudarė taikos sutartį, kuria sutarė, jog tarnyba sutinka pakeisti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-21 sprendimą Nr. SP-3034-(7.2385), kuriuo advokatas G. A. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą V. S., paskiriant ir pavedant kitą advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą V. S.. Nors pareiškėjas šią teismo nutartį apskundė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnyba, sudarydama taikos sutartį su G. A., sutiko pareiškėjui pakeisti skirtą advokatą kitu, įpareigoti tarnybą pakeisti jam Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-3034-(7.2385) skirtą advokatą G. A. kitu advokatu nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pareiškėjas prašo teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti jam 500 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad turtinė žala kilo sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2011 metų, ją sudaro pašto išlaidos ir išlaidos už skundų, kurie buvo paduoti į įvairias valstybės institucijas, vertimą.

Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš tarnybos neteisėtų veiksmų, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose.

Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismui šiuo sprendimu konstatavus, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. SD-696(7.2385) „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ yra teisėtas ir pagrįstas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjo prašoma turtinė ir neturtinė žala nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Marytė Švažienė