Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje "(duomenys neskelbtini)", gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 7 dalį - 45 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,80 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies, 68 straipsnio nuostatomis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – 2 metams vairuoti kelių eismo transporto priemones, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymu

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir žinodamas apie įsiteisėjusį 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta 1129,80 eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudoti specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemonę dvejus metus, 2018 m. spalio 28 d. 05.10 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,01 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti, taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti 2018 m. spalio 28 d., 05.10 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte, vairavo transporto priemonę „VW Golf“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nes paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones. 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio paskelbime nedalyvavo, bet nuosprendžio kopija buvo įteikta. Buvo paskirta 30 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemonę dvejus metus ir konfiskuota transporto priemonė. Nuosprendį gavo, viską suprato. Buvo nuvykęs į probacijos tarnybą, kurioje buvo išaiškinta, kad bausmės metu negali vairuoti transporto priemonių, bei išaiškino, kad gali būti nubaustas dėl įpareigojimų nevykdymo. Supranta, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą, nevykdė teismo paskirto įpareigojimo. Blogai padarė, gailisi. Dirba, gauna 600 Eur, bet iš jų moka baudas. Lieka apie 300 Eur, iš kurių moka už buto nuomą ir pragyvenimui. Visos baudos nesumokėjo. Kokia likusi mokėti baudos suma nežino. Arešto bausmės nenorėtų, nes dirba.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2018 m. gruodžio 17 d. raštu Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ir ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimo, nes V. A. nevykdo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 18 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus, veikiančio Kėdainių savivaldybėje, asmens duomenų registrą įtrauktas V. A., nuteistas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. V. A. vengia atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pažeidė bausmės atlikimo sąlygas, tai yra 2018 m. spalio 28 d. 05.10 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (b. l. 5).

2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ( b. l. 1-4).

Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio nustatyta, kad V. A. buvo pripažintas kaltu pagal 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 45 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,80 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies, 68 straipsnio nuostatomis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – 2 metams vairuoti kelių eismo transporto priemones (b. l. 7-8).

Iš byloje esančio patvarkymo probacijos skyriui, matyti, jog buvo perduotas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo nuosprendis, dalyje dėl uždraudimo V. A. vairuoti transporto priemonę 2 metams ( b. l. 6).

Iš byloje esančio probacijos tarnybos priežiūros plano matyti, jog V. A. buvo susipažinęs su nuosprendžio vykdymo sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis ( b. l. 16).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 16 d. V. A. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1300,00 eurų dydžio bauda dėl to, kad 2018 m spalio 28 d., 5.10 val. Kėdainių m., Gegučių g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ( b. l. 10, 83-86).

Liudytoja A. B. parodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), specialiste. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. 2017 m. rugsėjo 18 d. gavus nuosprendį, V. A. buvo įtrauktas į asmens duomenų registrą bei jo priežiūrą pavesta jai. 2017 spalio 6 d. V. A. atvyko į probacijos tarnybą, jį supažindino su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su jo teisėmis ir pareigomis bei išaiškino kokios jo laukia teisinės pasekmės už vengimą atlikti nustatytas pareigas. Jis su bausmės atlikimo sąlygomis sutiko, suprato ir pasirašė priežiūros plane. Į probacijos tarnybą V. A. atvykdavo vieną kartą per tris mėnesius, ji visada patikrindavo jo administracinius nusižengimus ar jis nepažeidė bausmės sąlygų. V. A. laikėsi nustatytų sąlygų, pasirašydavo, kad automobilio nevairuoja ir laikosi jam nustatytų apribojimų. 2018 m. gruodžio 12 d. ji vėl patikrino administracinių nusižengimų registrą ar V. A. nėra padaręs nusižengimų ir pastebėjo, kad 2018-11-03 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jog jis 2018 m. spalio 28 d. 05.10 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas. 2018 m. gruodžio 13 d. V. A. atvyko į probacijos tarnybą, pasiteiravus ar jis nepažeidė jam nustatytų sąlygų, tuomet jis prisipažino, kad pažeidė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes vairavo transporto priemonę neblaivus. Jis parašė paaiškinimą, kad vairavo neblaivus automobilį, taip pat nurodė, kad pakartotinai yra supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir informuotas, kad probacijos tarnyba kreipsis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2018 m. gruodžio 17 d. buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktąjį skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. A. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį (b. l. 20-21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu nubaustas bauda ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, vengė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2018 m. spalio 28 d. 05.10 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,01 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti. Tokie V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, teistas, baudos nesumokėjęs, jo atžvilgiu galioja baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 41-44, 48-50, 56), baustas administracine tvarka (b. l. 57–64), dirba, turi gyvenamąją vietą (b. l. 69), priklausomybės ligų centre, Psichikos sveikatos grupėje neregistruotas (b. l. 67). Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, dirbančiam ir gaunančiam nuolatines pajamas kaltinamajam parinktina prokuroro pasiūlyta bausmė - bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda, nustatant jos dydį artimą šios bausmės rūšies sankcijos minimumui. Baudos dydis apskaičiuojamas, taikant bazinį baudos dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 50,00 Eur.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl ja, inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis neatlikęs (nesumokėjo baudos) ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (baudos), todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 30 MGL (1129,80 eurų), paskiriant galutinę subendrintą bausmę baudą. Kadangi kaltinamajam baudą išskaičiuoja antstolis iš gaunamo darbo užmokesčio, nuosprendžio priėmimo dieną nėra duomenų koks baudos dydis nesumokėtas, todėl teisingumo, protingumo principais teismas mano, jog į paskirtą galutinę baudą būtina įskaityti įmokas, sumokėtas (jei tokios yra) pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuroras prašė kartu su bausme kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, tačiau toks prašymas yra nepagrįstas, paskyrus bausmę, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones neskirtina.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje objektas yra normali teisinės valstybės siekį atitinkanti teismų ir jiems teisingumo vykdymo procese padedančių specialių valstybės institucijų veikla bei teisingumo interesai, taip sudarant sąlygas teismų veiklai nagrinėjant bylas ir vykdant jose priimtus sprendimus. Šiuo nusižengimu kėsinamasi į normalią teisingumą vykdančių institucijų veiklą. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisės vairuoti atėmimas paskirta asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, naudojantis šia teise. V. A. tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirta 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. už nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – transporto eismo saugumas. Formaliai nusikalstamą veiką pagal BK 243 straipsnį jis padarė jau neturėdamas specialiosios teisės vairuoti (kai ji buvo atimta). Ir nors tas faktas, kad jis, nors ir neturėdamas šios specialiosios teisės vis tiek ja faktiškai naudojosi neatima galimybės jo atžvilgiu taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę pakartotinai ir tokiu būdu pratęsti jos taikymo laikotarpį, tačiau šiuo atveju tokios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neatitiktų BK 243 straipsnyje aprašyto baudžiamojo nusižengimo prasmės, bausmės paskirties (bauda) ir nebūtų adekvati bei proporcinga priemonė, todėl šiuo nuosprendžiu pakartotinai ją taikyti netikslinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis), (b. l. 37-38)

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti 15 MGL (750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 40 MGL (1629,80 eurų) baudą.

Į paskirtą baudą įskaityti įmokas, sumokėtas (jei tokios yra) pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Įpareigoti V. A. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.