- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- I1-334-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02158-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. liepos 16 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir patikslintame skunde (b. l. 7), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 52) nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. liepos 16 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nežmoniškomis sąlygomis. Buvo paskirtas į 22 būrį, kurio gyvenamojoje patalpoje buvo 46 miegamosios vietos, todėl nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas, nes daug vietos užėmė baldai. Buvo tik 5 langai, ant 6 lango buvo uždėta skarda. Dėl didelio žmonių kiekio patalpoje nebuvo kuo kvėpuoti. Sandėlis daiktams buvo 4,5–2,5 kv. m, jis buvo skirtas vidutiniškai 50–70 žmonių, jame nebuvo lango, todėl nebuvo oro. Tualete buvo 2 pisuarai, 3 klozetai, todėl prie tualeto buvo didelės eilės. Drabužių džiovykla buvo 1,5–4,5 kv. m, joje nebuvo lango tik sienoje skylė į lauką. Prausykla buvo 5–3 kv. m., joje buvo 5 kranai, kuriais naudojosi 60 žmonių. Apšvietimas itin prastas. Visos durys senos. Ant lubų veisėsi grybeliai. Žiemą buvo šalta. Grindys buvo plikas betonas. Nurodė, jog pablogėjo sveikata, prarado dantis, pirštą, regėjimą.
Atsakovo atstovas Marijampolės PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 11–16) nurodė, jog Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-22 pareiškėjas 2018 m. sausio 5 d. buvo perkeltas iš 61 brigados (6 būrys) į 223 brigadą (22 būrys). Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Nurodė, kad 22 būryje iš viso gali būti iki 64 nuteistųjų. Prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, joje vienu metu gali praustis 5 nuteistieji. Sanitariniame mazge yra 3 klozetai ir 2 pisuarai. Pareiškėjo teiginys dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai yra atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą buvimo Marijampolės PN laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normoms patikrą. Gyvenamojoje patalpoje yra langai, per kuriuos patalpa gali būti vėdinama, šildymo sezonu yra įjungiami radiatoriai. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolat stebimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą.
Nurodė, kad gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas, 22 būrio nuteistiesiems yra galimybė laikyti daiktus daiktų laikymo patalpoje, tačiau teisės aktai nereglamentuoja patalpos ploto. Marijampolės PN 22 būrio nuteistiesiems yra suteikta drabužių ir avalynės džiovykla (patalpa). Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja patalpos dydžio bei kitų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 22 būryje laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. liepos 16 d. Atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus apie pareiškėjo paskyrimą į 22 būrį (b. l. 22), šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2020 m. liepos 16 d., išskyrus laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. sausio 6 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Marijampolės PN (b. l. 21).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, todėl jam turėjo būti užtikrintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas.
Byloje esantys įrodymai (b. l. 11–12, 17) patvirtina, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas gyveno 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 144,92 kv. m ploto, joje įrengtos 46 gyvenamosios vietos, taigi pareiškėjui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpoje buvo tik 5 langai, todėl trūko oro, buvo prastas apšvietimas, durys buvo senos, grindys betoninės, ant lubų buvo grybeliai, buvo šalta, drėgna.
Reikalavimus pataisos namų gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpa, kurioje gyveno pareiškėjas, vėdinama per langus, šaltuoju metų periodu yra įjungimai radiatoriai, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus (b. l. 13). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 15.4.8) PA-7992 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, 2018 m. spalio 19 d, atlikto patikrinimo metu (buvo patikrinta ir 22 būrio 2 gyvenamoji patalpa) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Patikrinimo aktas patvirtina, kad atlikus Marijampolės PN periodinę patikrą Higienos normos HN 134:2015 14, 16, 17, 39 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamos sąlygos, tačiau nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl nurodytų pažeidimų jis būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas institucijas ir šios institucijos į kreipimąsi nebūtų reagavusios. Todėl konstatuojama, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo užtikrintos Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog daiktų laikymo sandėlio ir rūbų bei avalynės džiovyklos patalpos buvo mažos bei jose nebuvo langų, teismas pažymi, jog teisės aktai nenustato reikalavimų tokio pobūdžio patalpoms, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo įrengti tik 3 klozetai ir 2 pisuarai, prausykloje buvo tik 5 kranai, todėl susidarydavo eilės.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7 punkte nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovo teigimu, 22 būryje vertinamuoju laikotarpiu buvo iki 64 nuteistųjų (b. l. 17). Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 22 būrio sanitariniame mazge.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis prarado dantis, pirštą, regėjimą, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, be to nedetalizuoja, kaip konkrečiai skunde nurodomos kalinimo sąlygos yra susiję su jo sveikatos pablogėjimu, regėjimo, dantų ir piršto praradimu. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. 55/04-415 patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų į psichologą kreipęsis nebuvo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.