Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja D. ValošinaitėBaudžiamoji byla Nr. 1A-332--106/2011Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00384-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1. 1.1.8.1. 1.1.8.9. 1.1.10.1. 1.2.30.1. 2.4.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 307 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (3 250 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. liepos 21 d. (imtinai).

Daiktą – dokumentą turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „Maxima“ kvitą ermitažo pinigai 2 Lt, saugomą Klaipėdos AVPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteista už tai, kad pasikėsino gabenti asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, tai yra nuteista už tai, kad turėdama tikslą gabenti asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos bei siekdama, kad iš šio asmens prostitucijos būtų pelnomasi, 2010 m. liepos 16 d., apie 15.00 val., viešbučio „Klaipėda“ bare, adresu N. Sodo g. l, Klaipėdoje, 2010 m. liepos 19 d., apie 12.10 val., restorane „Katpėdėlė – Carskoje selo“, adresu Baltijos pr. 24B /Taikos pr. 64, Klaipėdoje, susitikimų metu bei 2010 m. liepos 16-19 d. telefoninių pokalbių metu įkalbinėdama teikti seksualines paslaugas už atlygį, siūlė V. Ž., atliekančiai savo tapatybės neatskleidžiančios policijos pareigūnės veiksmus, vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką Im Kreise 9, 29221 Celle esantį naktinį klubą „La luna“ dirbti prostitute. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str.

Nuteistoji V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra sąlygos jos atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. bei 62 str. 2 d. 4 p. ir šiais pagrindais taikyti BK 62 str. 3 d. 3 p. bei paskirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 62 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, o būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 punktuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė visiškai prisipažįstanti padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, teigė, jog gailisi padariusi nusikalstamą veiką, ir pirmosios instancijos teismas tokį prisipažinimą pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. V. būtų pati savo noru atvykusi į policiją ar kaip nors kitaip pranešusi apie padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nors nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau šioje byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi nesant BK 62 str. 1 d., 62 str. 2 d. numatytų būtinųjų sąlygų, negalimas BK 62 str. nuostatų svarstymas bei taikymas. Todėl apeliantės prašymas dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir jis nėra saistomas nei prokuroro, nei gynėjo siūloma bausme. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliantė skunde kaip vieną iš pagrindų švelninti jai paskirtą bausmę nurodė ir tai, jog gyvena ir dirba užsienyje, todėl pataisos inspekcija negalės kontroliuoti kaip vykdoma atidėta bausmė, tačiau šie argumentai taip pat atmestini. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai nuteistajai paskyrė bausmę, mažesnę negu BK 307 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, teismas pagrįstai nustatė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Todėl dar labiau švelninti apeliantei paskirtąją bausmę nėra pagrindo. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi pareigą iškęsti neigiamas bausmės pasekmes.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, V. V. bausmė paskirta ir jos vykdymas atidėtas teisingai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio atmesti.