Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-04-06 · Civilinė byla Nr. e2-3288-1004/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
e2-3288-1004/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02293-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Ieškovas
BUAB „Audrumė“
Atsakovas
R. K.
Civilinė byla Nr. e2-3288-1004/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02293-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.17; 3.2.3.2; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Audrumė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“, ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo BUAB „Audrumė“ atstovas prašo priteisti iš atsakovo 10998,68 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas BUAB „Audrumė“ direktoriaus pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) (20-24 b.l.). 2015-09-25 Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Audrumė“ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iškėlė ieškovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Nemokumas“. Nustatė, kad BUAB „Audrumė“ 2015-08-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo įpareigota pateikti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o iš į bankroto bylą įtrauktų trečiųjų asmenų dokumentų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau tekste – VSDF) nutarties dienai pradelsta skola buvo 5027,28 Eur (5-6 b.l.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Audrumė“, bankroto administratorius atsakovui registruotu paštu išsiuntė 2015-11-02 įsakymą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo (8-10 b.l.). 2015-10-08 ir 2015-11-02 atsakovas buvo informuotas apie įsakymą dėl turto ir dokumentų perdavimo elektroniniu paštu (11, 19 b.l.). 2015-10-30 Šiaulių apygardos nutartimi patvirtinta 1387 Eur suma, skirta BUAB „Audrumė“ administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sumą (14 b.l.). 2015-12-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi atsakovui skirta 500 Eur už 2015-09-25 įpareigojimo nevykdymą, įpareigojant nedelsiant įvykdyti minėta nutartimi nustatytus įpareigojimus (15-16 b.l.). 2015-12-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 5930,11 Eur sumai, iš jų antrąja eile: VSDFV Šiaulių skyriui – 5192,18 Eur; VMI prie FM - 545,36 Eur, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 192,57 Eur; trečiąja eile - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 51,57 EUR (17-18 b.l.). 2016-02-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Audrumė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl įmonių bankroto (12-13 b.l.). Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad jis buvo įmonės direktorius, taip pat neginčijo nurodytų aplinkybių dėl perduoto ir neperduoto turto bei įmonės dokumentų, todėl jos pripažintinos nustatytomis.

Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 2.87 str. 7 d., kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 d. ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kadangi įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (CPK 178 str.).

Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d.). Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, iškėlus ieškovės bendrovei bankroto bylą, neperdavė paskirtam bankroto administratoriui įmonės turto bei visų dokumentų, nesudarė balanso bankroto iškėlimo dienai. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Todėl, kai administratoriui neperduoti įmonės dokumentai, nėra galimybės užfiksuoti, kad įmonėje buvo (yra) konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių įmonės turimus finansinius įsipareigojimus, kitą svarbią informaciją, reikalingą nemokumo priežasčių nustatymui, bankroto procedūrų vykdymui. Minėtus duomenis privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai (šiuo atveju - bendrovės vadovas).

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą ieškovui BUAB „Audrumė“. Atsakovas, vykdydamas bendrovės vadovo pareigas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d., privalėjo savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, o pagal 12 d. 1–2 p., jis buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei registrų išsaugojimą. Vykdydamas šiuos reikalavimus, atsakovas privalėjo domėtis įmonės, kuriai jis imasi vadovauti, turtine ir finansine padėtimi, reikalauti atlyginti nuostolius, jei turtas buvo prarastas anksčiau, apskaityti įmonės turtą įmonės finansinėje apskaitoje. Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, teisinė padėtis suponuoja jam keliamus itin griežtus reikalavimus, užtikrinant ir organizuojant bendrovės veiklą. Administratoriui nebuvo perduotas visas bankroto bylos iškėlimo dienai ieškovui priklausęs turtas bei įmonės dokumentai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas bei dokumentai buvo prarasti ar neperduoti dėl juridinio asmens valdymo organo (šiuo atveju įmonės vadovo) kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą dėl prarasto turto bei dokumentų. Kaip jau nurodyta, UAB „Audrumė“ direktorius – atsakovas turėjo turėti savo žinioje, apskaityti įmonės balanse turimą turtą, tvarkyti bei saugoti įmonės dokumentaciją, tačiau atsakovas bankroto administratoriui neperdavė jokio turto, nesudarė įmonės balanso, nepateikė kitų bendrovės dokumentų. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo įrodyti, kad turtas bei dokumentai, kurie administratoriui nebuvo perduoti, yra neprarasti, tinkamai panaudoti ar saugoti ir pan., t.y. dėl šio turto nebuvimo jo kaltės nėra, tačiau atsakovas nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų.

Pagal CK 2.87 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Kadangi ĮBĮ būtent atsakovui, kaip bendrovės vadovui, numatė pareigą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą bei perduoti įmonės turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui laiku atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas rūpestingai, t.y., išsaugojus, įvertinus, apskaičius įmonės turtą, ignoravus bendrovės turto bei jo apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo procedūrą, neišsaugojus ir bankroto administratoriui neperdavus visų privalomų įmonės veiklos apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną turtą siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus bei bankroto priežastis, nebūtų sąmoningai leista atsirasti žalai. T.y. galima konstatuoti, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju, neteisėtus atsakovo veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Kiekvienas potencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl iš atsakovo priteistina padaryta žala.

CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė nuostolių dydį dėl atsakovo neperduoto turto bei įmonės dokumentų, nurodydamas kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų vertę (2 b.l.). Aktualioje teismų praktikoje yra formuojamos nuostatos, kad remiantis ĮBĮ reglamentavimu, jog likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 d.), tuo atveju, kai kyla įmonės valdymo organo, kuris kartu yra ir įmonės dalyvis, arba įmonės dalyvio civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutavusios įmonės kreditoriams ir administravimo išlaidoms. Administratorius 10998,68 Eur žalos dydį dėl bankroto administratoriui neperduoto turto bei visų dokumentų grindžia: 2015-12-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatyta 5981,68 Eur kreditorinių reikalavimų suma pridėjus administravimo išlaidų sąmatose numatytas sumas: 2015-10-30 Šiaulių apygardos teismo patvirtinta 1387 Eur sąmata, galiojančia iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir 2016-02-09 pirmajame kreditorių susirinkime nustatyta administravimo suma – 3630 Eur plius PVM (14, 17-18, 25 b.l.), kuri neviršija teismų praktikoje nustatyto žalos dydžio tokio pobūdžio bylose.

Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovui neužtikrinus įmonės turto išsaugojimo, atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), ir priteistina 10998,68 Eur žala (CK 6.249 str.), bei, vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 10998,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 247,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str., 88 str., 96 str. 1 d.).

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių išlaidų dydį bei pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atmestinas reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas BUAB „Audrumė“ naudai (CPK 88 str., 98 str. 1 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Audrumė“, į.k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 10998,68 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 68 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 10998,68 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 247,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (žyminis mokestis valstybei mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidotas Narvidas