- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 2YT-4294-985/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė J. M., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motinos J. M., (mirusios (duomenys neskelbtini)), sutuoktinis R. M., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos motinai J. M., ji kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Notaras išaiškino, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė J. M. ir R. M. nuosavybė. Iki mirties savo turėto turto R. M. testamentu nepaliko, todėl atsiradusį palikimą turėjo priimti palikėjo sutuoktinė J. M.. Tačiau po R. M. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą niekas nesikreipė. Vaikų R. M. neturėjo, tėvai mirę (mirties liudijimai neišlikę). Pareiškėja nurodo, jog faktiškai R. M. palikimą priėmė jo sutuoktinė, jos motina J. M., pradėdama paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti, t. y. ir toliau gyveno jų santuokoje įgytame gyvenamajame name su ūkio pastatais, esančiame (duomenys neskelbtini) name atliko ir organizavo įvairius remonto darbus, prižiūrėjo aplinką, sodą, mokėjo mokesčius, naudojosi baldais, buitine technika, palikėjo asmeniniais daiktais. Tačiau dėl teisinio neišprusimo pareiškėjos motina nežinojo, kad minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtino jos valios palikėjo paliktu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti kaip savo nuosavybe, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą ir manė, jog savo sutuoktinio palikimą yra priėmusi.
Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko palikimas, kurį ji priėmė kaip testamentinė įpėdinė, paduodama palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi J. M., faktiškai priėmusi savo sutuoktinio R. M. palikimą, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, negavo paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravo R. M. priklausančio turto savo vardu, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių, priimdama visą savo motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ teismui pateikė 2019 m. birželio 7 d. atsiliepimą, jog pareiškimui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motinos sutuoktinis R. M. (b. l. 5-6). Santuoką R. M. su J. M. buvo sudaręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Duomenų apie santuokos nutraukimą teisme negauta. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. M. (b. l. 7). Bylos duomenimis R. M. vaikų neturėjo (b. l. 8, 32), jo tėvas S. M. ir motina A. A. M. mirę (b. l. 32-34), todėl pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra. Pareiškėja, po savo motinos J. M. mirties, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo (b. l. 11).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis reglamentuoja, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Pareiškėja nurodo, jog faktiškai R. M. palikimą priėmėjo jo sutuoktinė, jos motina J. M., pradėdama paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti. Po R. M. mirties toliau gyveno jų santuokos metu įgytame gyvenamajame name su ūkio pastatais, esančiame (duomenys neskelbtini), kur atliko ir organizavo įvairius remonto darbus, prižiūrėjo aplinką, sodą, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais baldais, buitine technika, palikėjo asmeniniais daiktais (b. l. 15 - 26). Tačiau dėl teisinio neišprusimo pareiškėjos motina dėl palikimo priėmimo nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą ir manė, jog savo sutuoktinio palikimą yra priėmusi (b. l. 10). Pareiškėja, mirus jos motinai J. M., kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą (b. l. 11). Ten sužinojo, kad jos motina, faktiškai priėmusi savo sutuoktinio R. M. palikimą, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, negavo paveldėjimo teisės liudijimo dėl santuokoje įgyto turto paveldėjimo, todėl negali įgyvendinti savo paveldėjimo teisių.
Taigi, pareiškėjos motina J. M., mirus sutuoktiniui R. M., palikimą priėmė, pradėjusi naudotis visu likusiu turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė kaip savo, mokėjo mokesčius (b. l. 15 - 26). Nesant R. M. pirmos ir antros eilės įpėdinių, visą palikimą paveldi sutuoktinė J. M. (b. l. 8, 32-34). Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės pažymos matyti, kad po R. M. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta (b. l. 10).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius.
Nagrinėjamu atveju teismas vertina pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jog J. M. po savo sutuoktinio R. M. mirties toliau gyveno jų santuokoje įgytame gyvenamajame name su ūkio pastatais, esančiame (duomenys neskelbtini), kur atliko ir organizavo įvairius remonto darbus, prižiūrėjo aplinką, sodą, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais baldais, buitine technika, palikėjo asmeniniais daiktais.
Tai, kad J. M. po sutuoktinio R. M. liko gyventi paveldimame gyvenamajame name su ūkio pastatais, esančiame (duomenys neskelbtini), juos naudojo ir jais disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, patvirtina rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) seniūnijos patvirtinta pažyma, mokesčių mokėjimą patvirtinantys dokumentai: mokėjimo pranešimai ir kvitai. Tokiu būdu J. M. išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad jos motina J. M. priėmė palikimą po sutuoktinio R. M. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (CPK 178, 185 straipsniai).
Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka (pagal testamentą) paveldėtų po motinos J. M. mirties likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.