Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1809-613/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01527-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5; 3.3.2.1; 3.3.2.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.4.2

2016 m. lapkričio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutarties civilinėje byloje, kurioje išspręstas pareiškėjo P. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti galiojančia tarp pareiškėjo P. V. ir J. V. (B.) 1968-07-20 sudarytą bažnytinę santuoką ir įtraukti ją į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Pareiškėjas nurodė, jog 1964-10-16 susituokė su J. V.. Santuoka buvo įregistruota 1964-10-16 Tauragės rajono Civilinės metrikacijos biure (toliau – CMB), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjus ketveriems metams po jų santuokos, įregistruotos Tauragės rajono CMB, pareiškėjas ir jo sutuoktinė 1968-07-20 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje priėmė įžadus ir sudarė bažnytinę santuoką, kuri, pareiškėjo teigimu, turėtų galioti iki šiol. Tauragės rajono apylinkės teismas 2000-08-24 sprendimu jų santuoką nutraukė. 2015-05-24 J. V. (B.) mirė ir pareiškėjas priėmė palikimą pagal testamentą. Nurodė, jog pareiškėjas yra buvęs politinis tremtinys, jis ir jo žmona nepripažino sovietų valdžios, todėl jų santuoka buvo nutraukta abipusiu susitarimu, siekiant gyventi ne civilinėje (sovietinėje), o bažnytinėje santuokoje.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-30 nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 ir 3.304 straipsnių normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-04-21 nutarimu, sprendė, jog 1968-07-20, t. y. kai Lietuvos Respublikos Konstitucija dar nebuvo priimta, sudaryta pareiškėjo bažnytinė santuoka netapo juridiniu faktu ir nesukėlė jokių teisinių padarinių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti. Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucijos normų taikymas atgal prieštarautų bendriesiems teisės principams.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo plenumo 1993-11-26 nutarimo Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“ 1 punktu, aprobuotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995-02-10 nutarimu Nr. 6, konstatavo, jog bažnytinė santuoka, sudaryta iki 1992-11-02, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, netapo juridiniu faktu ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti, o Konstitucija, kaip tiesioginio veikimo įstatymas, atgaline tvarka negalioja.

Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bažnytinę santuoką, sudarytą 1968-07-20 tarp sutuoktinių P. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini) parapijoje, (duomenys neskelbtini) bažnyčioje galiojančia ir įstatymų nustatyta tvarka įtraukti ją į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos sudarymo įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Praėjus ketveriems metams po 1968-07-20 civilinės santuokos sudarymo, apeliantas su sutuoktine sudarė bažnytinę santuoką, kuri apelianto manymu, turėtų galioti iki šiol;Civilinė santuoka buvo nutraukta abipusiu sutarimu, iš esmės siekiant panaikinti civilinę santuoką, nes sutuoktiniai manė, jog tokia santuoka yra netinkama, žeminanti, negaliojanti. Tokiu būdu taip pat buvo stengiamasi išsaugoti šeimai priklausantį turtą, nes apeliantas buvo įrašytas į „juoduosius KGB sąrašus“;Kadangi abu sutuoktiniai buvo tikintys, apeliantas nori įvykdyti tiek sutuoktinės priešmirtinę, tiek savo valią – įtvirtinti santuoką, sudarytą 1968-07-20 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje;Bažnytinėje teisėje laikomasi principo, kad santuoka laikoma galiojančia, kol nėra įrodyta priešingai. Tokių įrodymų rinkimas bei santuokos skelbimas negaliojančia yra tik bažnytinio teismo prerogatyva;Apelianto manymu, dabar galiojanti santuokų registracijos tvarka laiko atžvilgiu gali būti taikoma atgal;Apeliantas pažymi, jog jo siekis yra įvykdyti jo ir jo mirusios sutuoktinės norą likti bažnytinėje, o ne civilinėje santuokoje, nes apeliantui tai yra moralinis dalykas, dvasiniai išgyvenimai ir pojūčiai, jokių kitų kriterijų nėra: sutuoktinių turtas yra padalintas, kito ginčijamo turto nėra, vaikų nėra. Apeliantas siekia dvasiškai susieti asmenis, įteisinti jų bažnytinę santuoką, kad jis jaustųsi saugus, tvirtas, gyvenantis pagal lietuviškas tradicijas, su jomis siejamas ir valstybės saugomas;Apeliantas nurodo, jog apie bendrą apelianto gyvenimą kartu su sutuoktine iki pat jos mirties teismui gali paliudyti daug metų jo šeimą pažįstantys liudytojai J. K., T. L., I. L., J. A., juos apeliantas prašo iškviesti į teismo posėdį.Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Šilalės skyriaus atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Neaišku, dėl ko pareiškėjas mano, jog nutraukus civilinę santuoką, nutrūko ir bažnytinė santuoka. Sudarytos bažnytinės santuokos pasibaigimo ar jos galiojimo klausimų sprendimas nepriklauso bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems civilines bylas;Pareiškėjas nurodė, jog kreipimasis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra sąlygotas išskirtinai moralinio aspekto, dvasinių išgyvenimų ir pojūčių, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels ir šių pasekmių pareiškėjas nesiekia;Pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimai yra pasekmė Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas patenkinti pareiškėjo prašymą atkurti pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos įrašą. VSDFV Šilalės skyrius pažymi, jog teismas negali atlikti teismo kompetencijai nepriklausančių veiksmų, t. y. santuokų įtraukimo į apskaitą bei santuokos liudijimų išdavimo funkcijas atlieka civilinės metrikacijos skyriai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl nurodytų motyvų netenkintinas apelianto prašymas iškviesti į teismo posėdį ir apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-09-30 nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CPK 445 straipsnis nustato, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo 2001 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2001, nustatė, jog bažnytinė santuoka, sudaryta iki 1992-11-02, t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo netapo juridiniu faktu ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti, o Konstitucija, kaip tiesioginio veikimo įstatymas, atgaline tvarka negalioja.Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens VSDFV Šilalės skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog pareiškėjas pats nurodo, jog kreipimasis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra sąlygotas išskirtinai moralinio aspekto, dvasinių išgyvenimų ir pojūčių, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels ir šių pasekmių pareiškėjas nesiekia, todėl vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, toks juridinis faktas nenustatytinas.Kaip jau minėta, teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pažymėtina, jog byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas turi jo bažnytinės santuokos sudarymą patvirtinančius dokumentus, t. y. į bylą pareiškėjas pateikė išrašą Nr. 7 iš bažnytinės knygos (b. l. 9), jame yra duomenys apie sudarytą pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoką.Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens VSDFV Šilalės skyriaus argumentu, jog nutraukus civilinę santuoką, bažnytinė santuoka nenutrūksta. Sudarytos bažnytinės santuokos pasibaigimo ar jos galiojimo klausimų sprendimas nepriklauso bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems civilines bylas, todėl ir dėl šios priežasties konstatuotina, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį palikti nepakeistą.