Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) UAB „Inchcape Motors“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. S. (buv. V.) ieškinį atsakovui UAB „Inchcape Motors“ dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo, trečiasis asmuo UAB „VIANOR LT“, išvadą teikianti institucija byloje – LR Konkurencijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Byloje esama įvairių rūšių įrodymų, kurių dalis — labai prieštaringi. Tai visų pirma jau bylos nagrinėjimo meta šalių pateikti paaiškinimai bei bylos nagrinėjimo meta šalių iniciatyva kviestų liudytojų – D. S. bei G. P. parodymai. Atsakovo įsitikinimu, H. S. bei D. S. teismui teikti paaiškinimai turėjo būti vertinami su deramu atsargumu, nes abu asmenys turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, pasireiškiančia civilinės atsakomybės taikymu ir ginčo automobilio neatlygintinu remontu atsakovo sąskaita, kartu civilinės atsakomybės netaikymu susijusiam juridiniam asmeniui – UAB „VIANOR LT“. Todėl bylos šalių bei liudytojų paaiškinimų prieštaravimai byloje turėjo būti teismo pašalinti. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino kitos byloje esančius įrodymus, kurie yra atsiradę dar iki bylos iškėlimo, todėl yra objektyviai didesnės įrodomosios galios, nei šalių ir liudytojų paaiškinimai, pateikti kai šalys, liudytojai, vedami teisinio suinteresuotumo galutinai suformavo savo pozicijas ginčijamais klausimais. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jos automobilio garantiniu laikotarpiu niekuomet nesikreipė į atsakovą dėl ginčo automobilio reduktoriaus gedimo ar jo požymių (kvapas, garsas, dūmai), teismas atitinkamas išvadas dėl reduktoriaus gedimo garantiniu laikotarpiu padarė remdamasis išimtinai ieškovės ir jos liudytojo prieštaringais paaiškinimais, atmesdamas atsakovo argumentus, nevertindamas kitų objektyvių rašytinių įrodymų, yra pagrindas konstatuoti teismui pažeidus CPK 176 bei 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rangą bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 6.665 str., CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 6 d.). Atsakovo teigimu, CK 6.665 str. šioje byloje negali būti taikomas, nes ieškovė nebuvo užsakiusi jos automobilio reduktoriaus gedimo remonto darbų, atsakovas nėra šių remonto darbų atlikęs ir/ar jų rezultato perdavęs ieškovei, ieškovė nėra už šį darbą atsakovui sumokėjusi. Tuo tarpu ieškovės prašymas patikrinti automobilio pakabą, kuris nebuvo akceptuotas ir įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, niekaip negali būti prilygintas rangos sutarčiai dėl automobilio reduktoriaus remonto, iš kurios būtų kilę tam būdingos šalių teisės, pareigos bei atsakomybė. Todėl atsakovas mano, kad negalima teismo sprendimu įpareigoti ūkio subjekto suteikti tam tikras paslaugas neatlygintinai remiantis vien tik kitos šalies teigimu, jog tokios paslaugos pastarosios prašymu nebuvo suteiktos. Be to, atsakovo teigimu, teismas, aiškindamas ginčo šalių 2011-03-14 sudarytą paraišką-sutartį, taip pat nepagrįstai taikė CK 6.193 str. 4 d. bei 6.188 str. 6 d. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, kurių taikymo prielaidas sudaro abejojimas dėl sutarties sąlygų. 2011-03-14 sudarytos paraiškos-sutarties sąlyga tiek, kiek joje išreikšta valia patikrinti automobilio pakabą, nekelia abejonių. Nei paraiškoje sutartyje, nei kitokiame šalių susirašinėjime niekuomet automobilio gamintojo garantinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu atsakovui nenurodyta jokių nusiskundimų dėl automobilio skleidžiamo kvapo, dūmų ar garso. Atsakovo manymu, visiškai neįtikėtina, kad ieškovė, būdama vairuotoja, automobilių serviso darbuotoja (vėliau vadovė), tariamai nuo automobilio įsigijimo žinodama apie įsigyto automobilio kokybės trūkumus dėl gamintojo kaltės nebūtų savo nusiskundimų aiškiai išreiškusi atsakovui. Teismo sprendimas priimtas pažeidus įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Ginčijamu sprendimu teismas perkėlė automobilio gamintojo atsakomybę už pagaminto daikto trūkumus atsakovui, nors toks teismo veiksmas absoliučiai negali būti pateisintas jokiu tinkamu teisės taikymu. Byloje yra pateikta ginčo automobilio pirkimo sutartis, pagal kurią automobilio pardavėjas nėra prisiėmęs prieš ieškovę apskritai jokių automobilio kokybės garantijų. Sutartis sudaryta Lietuvoje, todėl jai taikytinos teisės normos, reglamentuojančios būtent pardavėjo atsakomybę už parduotus daikto trūkumus, tačiau šios aplinkybės plačiau teismo taip pat nebuvo nagrinėtos, nors turi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo statusą sutapatindamas jį su automobilio gamintoju, nes atsakovo nesaisto jokie sutartiniai įsipareigojimai dėl automobilių neatlygintino remonto santykiuose su asmenimis, kurie nėra pirkę iš atsakovo automobilių, teisės aktai tokios pareigos apeliantui taip pat nenumato. Atsakovo teigimu, ieškovė, siekdama savo automobilio remonto atsakovo sąskaita, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes turėjo bent jau įrodyti ginčo automobilio gedimo susidarymo mechanizmą, t.y. kad gedimas atsiradęs kaip netinkamo gamintojo garantinių įsipareigojimų vykdymo pasekmė. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodė, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą tuo aspektu, kiek ginčo automobilio gedimas siejamas su gamintojo suteikta automobiliui garantija.Ginčijamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Įpareigodamas atsakovą neatlygintinai remontuoti ginčo automobilį ir tokį sprendimą grįsdamas aplinkybėmis, susijusiomis su gamintojo automobiliui suteikta garantija, kokybės broku ir pan., pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Jaguar automobilio gamintojo Anglijos bendrovės Jaguar Cars Limited teisių ir pareigų. Teismo sprendimu konstatavus esant ginčo automobilio dalies kokybės brokui, galimai buvo nuspręsta ir dėl šios dalies tiekėjo (gamintojo) teisių ir pareigų. Be to, pažymi, kad patenkinus ieškovės reikalavimą iš atsakovo turto, atsakovas įgis regreso teisę į asmenis, atsakingus dėl netinkamos kokybės automobilio, nors tai byloje ir nėra įrodyta.Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.247 str.). Ieškovės teisių pažeidimas visų pirma kildinamas iš automobilio reduktoriaus gedimo, būtent ginčo automobilio reduktoriaus gedimu pasireiškia ieškovės žala, kurią ginčijamu teismu sprendimu įpareigotas atlyginti natūra atsakovas. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra įrodyta, kad šios žalos atsiradimas būtų kaip nors susijęs su neteisėtais atsakovo veiksmais.Teismas netinkamai pritaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos. Nesant pagrindo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės, negalėjo būti priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovė įsigijo ginčo automobilį žinodama jam esant daužtam, tik minimaliai paremontuotam, sumokėjo už automobilį keturis kartus mažiau, nei reikalauja neturtinės žalos atlyginimo ryšium su negalėjimu automobiliu tinkamai naudotis. Žinodama apie įsigyjamo automobilio trūkumus, ieškovė veikė savo rizika pasirinkdama eksploatuoti tokį automobilį, todėl neturėtų reikšti reikalavimų dėl tokio automobilio trukumų nei pardavėjui, nei kam nors kitam (CK 6.327 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimą grindė byloje esančiais įrodymais, tiek ieškovės paaiškinimais apie automobilio reduktoriaus gedimą, jo pristatymą garantiniam aptarnavimui galiojant gamintojo suteiktai garantijai, tiek liudytojo G. S. parodymais apie reduktoriaus gedimo atsiradimo momentą, tiek liudytojo G. P. parodymais apie tai, kad nepaisant ieškovės prašymo, nebuvo patikrinta automobilio pakaba, ko pasėkoje nebuvo nustatytas bei pašalintas automobilio reduktoriaus gedimas. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog automobilio reduktoriaus gedimas buvo jo pristatymo atsakovui momentu, jis nebuvo atsakovo nustatytas ir pašalintas, kadangi nebuvo atlikta automobilio pakabos patikra.Atsakovo, kaip profesionalo, besiverčiančio automobilių remontu, pareigos nesibaigia paties atsakovo darbuotojo užpildyta paraiška apie ieškovei žinomus automobilio gedimus. Jis, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus atliktinus remonto ir patikros darbus, turi nustatyti visus automobilio, jo atskirų dalių ar agregatų gedimus bei pasiūlyti ieškovei juos pašalinti. Tik ieškovei atsisakius pašalinti atsakovo nustatytus papildomus gedimus, atsakovas yra atleidžiama nuo atsakomybės. Byloje nustatyta, kad automobilio pakabos patikros atsakovas neatliko, nors ieškovė paraiškoje tokį pageidavimą buvo nurodžiusi, o atsakovas - akceptavęs. Neatlikus automobilio pakabos patikros, nebuvo pastebėtas automobilio reduktoriaus gedimas, nebuvo pasiūlyta ieškovei jį pašalinti, atsakovas jo nepašalino, todėl atsakovas yra įpareigotinas įvykdyti automobilio patikros bei remonto rangos sutartį - pašalinti automobilio reduktoriaus gedimą. Nagrinėjamu atveju ieškovei užtenka įrodyti patį automobilio, jo dalies ar agregato sugedimo faktą, tačiau pareiga garantuoti jo kokybę pardavėjui ar jo atstovui - atsakovui išnyksta tik pardavėjui, o šios bylos atveju - atsakovui įrodžius, kad automobilis, jo dalis ar agregatas sugedo dėl automobilio eksploatavimo, saugojimo taisyklių pažeidimo, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas šių aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, savo atsikirtimų šiomis aplinkybėmis negrindė. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas apie įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimą.CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje savo atsikirtimų negrindė bei neįrodinėjo fakto, kad automobilio reduktorius sugedo dėl automobilio eksploatavimo pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovo atsikirtimuose nurodyti argumentai, jog reduktorius galimai sugedo dėl to, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, atsakovo nebuvo įrodyti, priešingai - buvo paneigti ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu - UADB „ERGO Lietuva“ eksperto pažyma apie tai, jog eismo įvykio metu automobilio reduktorius nebuvo pažeistas ar sugadintas.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas - į bylą nėra įtrauktas automobilio gamintojas Anglijos bendrovė Jaguar Cars Limited. Nors atsakovas ir nurodo, kad teismo sprendimas šioje byloje sukurs teises ir pareigas automobilio gamintojui Anglijos bendrovei Jaguar Cars Limited, tačiau skundžiamu teismo sprendimu ši bendrovė nėra įpareigota nei pašalinti automobilio reduktoriaus gedimą, nei mokėti baudą ieškovei, nei atlyginti jai neturtinę žalą. Atsakovas sąmoningai nutyli, jog jis yra automobilio gamintojo oficiali įgaliotas atstovas Lietuvoje, su jam suteitomis teisėmis ir pareigomis, viena kurių - ieškovės atžvilgiu neatlygintinai atlikti gamintojo automobilių garantinį techninį aptarnavimą. Gamintojo ir atsakovo tarpusavio sutartinių įsipareigojimų, atsiskaitymo tvarka ir sąlygos, neapriboja ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo pašalinti reduktoriaus gedimą.Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei yra padaryta neturtinė žala dėl neatlikto automobilio reduktoriaus gedimo pašalinimo, kuri pasireiškia jaučiamu nesaugumo jausmu, sukeliamais nepatogumais. Be to, neturtinė žala yra priteista iš atsakovo egzistuojant tiek faktiniam, tiek teisiniam šio ieškinio reikalavimo pagrindui.Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, turi peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovui priteistų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas ženkliai sumažinti, kadangi jos yra nepagrįstai didelės. Nurodo, kad turėtų būti nustatyta, jog maksimalus protingas atsakovo atstovui advokatui R. D. sumokėto atlyginimo dydis yra 3000 Lt, o likusi atsakovo turėta išlaidų dalis advokato pagalbai apmokėti turėtų būti vertinamas kaip šalies išlaidavimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimą kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo konkrečioje teisinėje situacijoje.

Teisėjų kolegija primena, kad CPK 327 str. 1 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dviem atvejais - jeigu:

1) nustatomi CPK 329 str. 2-3 dalyse nurodyti pagrindai;

2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Paduotame apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Inchcape motors“, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kitų skundo argumentų nurodė ir aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų – šiuo atveju dėl ieškovei priklausančio automobilio Jaguar gamintojo - Anglijos bendrovės Jaguar Cars Limited teisių ir pareigų. Sprendimas, anot apelianto, susijęs su įpareigojimu suremontuoti ieškovės automobilį neatlygintinai, taikant automobilio gamintojo suteiktą automobiliui ir jo atskiriems agregatams garantiją. Minėta, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo pareiga, netgi neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Gi šiuo atveju apeliantas vienu iš skundo argumentų būtent ir nurodo minėtą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Kartu pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, šis klausimas (dėl automobilio garantinio remonto) buvo keliamas ir ta prasme, kad derinant atsakovo ir ieškovės poziciją dėl automobilio garantinio remonto galimybės jis buvo tiesiogiai derinamas su automobilio gamintoju Anglijos bendrove Jaguar Cars Limited, kadangi nei atsakovas, nei į bylą įtrauktasis trečiasis asmuo (kuris apskritai nėra prisiėmęs jokių garantinių įsipareigojimų prieš ieškovę) šių klausimų savarankiškai spręsti negalėjo. Taigi byloje netiesiogiai pripažinta, kad galutinė pareiga atlyginti pirkėjai H. V. (S.) už garantinio automobilio remontą, pripažinus jos reikalavimus pagrįstais, tektų jo gamintojui. Dar kartą pasikartojant primintina, kad šiuo atveju automobilio pardavėjas, kuris teismo sprendimu įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, t. y. UAB „VIANOR LT“ jokių garantinių įsipareigojimų prieš ieškovę neturi ir nėra įsipareigojęs sutartimi. Ieškovė pati nurodo, kad ji naudojasi ir savo reikalavimą grindžia gamintojo suteikta jos įsigytam automobiliui garantija. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime, tenkindamas ieškovės reikalavimą taipogi konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas teismo nurodymą neatlygintinai suremontuoti ieškovės automobilį, taikant jam garantines sąlygas, turi gauti gamintojo, suteikusio automobiliui garantiją - Anglijos bendrovės Jaguar Cars Limited sutikimą tokiam remontui atlikti. Taigi iš to, kas konstatuojama akivaizdu, kad šioje byloje dalyviu turėjo būti įtraukta automobilio gamintoja - Anglijos bendrovė Jaguar Cars Limited, suteikusi automobiliui garantiją.

Kartu, vertinant šią apeliacinio teismo poziciją prisimintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatyme nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi (turės) įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008). Dėl to, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).

Dėl šalių teisnių santykių teisinio kvalifikavimo.

Bylos duomenimis ir priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas šalių veiksmus kvalifikavo pagal CK 6.663 – 6.666 straipsnius, 6.193 straipsnį, ir 6.188 straipsnio 6 dalį. Taip pat vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis vartotojo teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, teisę ne tik į pažeistų teisių (esant nurodytam atvejui) gynimą, bet ir į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, bei teisę gauti teisingą, visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas, kurias vartotojui privalo suteikti gamintojas, pardavėjas ir paslaugos teikėjas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 p., 6 p., 3 straipsnio 2 p., 5 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra pakankamai duomenų, kad automobilis, dėl kurio garantinio remonto privalomumo kilo ginčas, buvo įsigytas ne iš atsakovo ir ne iš gamintojo ar kito jo įgalioto asmens, tačiau importuotas trečiojo asmens šioje byloje UAB „VIANOR LT“ iš Belgijos (automobilio pardavėjas ir jo būklė pardavimo metu neatskleista). Vėliau, po 2010 m. kovo 20 d. įvykusios autoavarijos, kurios metu automobilis buvo stipriai apgadintas (automobilio remonto vertė apskaičiuota 126632,94 Lt) automobilis už minimalią sumą – 1000 Lt buvo parduotas ieškovei H. V. (S.). Taigi automobilio pardavėjas šiuo atveju yra trečiasis asmuo UAB „VIANOR LT“, kuriam pagal CK 6.334, 6.363 straipsnius ir kiltų teisinė atsakomybė už galimus automobilio kokybės trūkumus. Tačiau bylos duomenų pagrindu galima spręsti, kad pardavėjas tokios atsakomybės neprisiėmė, nes automobilį pardavė po autoavarijos, su akivaizdžiais jo trūkumais, be to, jis nėra susijęs su gamintoju kitais sutartiniais teisniais santykiais, o pirkėja jį tokios būsenos (po autoavarijos) priėmė už sąlyginai labai mažą kainą – 1000 Lt. Taigi šiuo atveju ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovo rėmėsi ne nurodytomis teisės normomis, bet rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, su nuoroda į CK 6.334 straipsnį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau aprašytų civilinių teisinių santykių visuma įpareigoja vertinti esamą situaciją plačiau, t. y. sistemiškai, taikant jiems ir CK 6.334; 6.335; 6.336 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias daiktų kokybės garantiją, pirkėjo teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą ir daiktų tinkamumo naudoti garantinius terminus. Šiuo atveju, to neneigia ir ieškovė, bei pripažino pirmosios instancijos teismas, byloje patrauktas atsakovu UAB „Inchcape motors“ nebuvo automobilio, kurio garantinio remonto prašo ieškovė nei gamintojas, nei pardavėjas, suteikę automobiliui kokybės garantiją. Atsakovas yra gamintojo įgaliotas atstovas, kurio teisės ribojamos paties gamintojo pateikiamu serviso knygelėje tam tikrų nuostatų aprašymu. Viena tokių – Garantijos sąlygų taikymas transporto priemonei užsienio šalyse, kur nurodomi reikalavimai įgaliotųjų Jaguar atstovams/remonto įmonėms. Čia be kita ko nurodoma, kad kilus abejonėms dėl garantijos taikymo pagal pateikiamą automobilio serviso knygelę, įgaliotas atstovas užsienio šalyje privalo apie tai informuoti gamintoją – Jaguar Cars Limited ir pasitikslinti dėl garantijos taikymo. Taigi šioje situacijoje akivaizdu, kad atsakovas savarankiškai negalėjo prisiimti rizikos už automobilio remontą, arba tiesiogiai būti vieninteliu atsakingu už pirkėjo galimai patirtus nuostolius dėl nekokybiško daikto įsigijimo. Kartu pažymėtina, kad tokios pareigos neturi (dėl aukščiau nurodytų aplinkybių) ir trečiasis asmuo UAB „VIANOR LT“. Tokia pareiga šiuo atveju galutinai kyla (nustačius tam visas būtinas ir privalomas sąlygas) - Anglijos bendrovei Jaguar Cars Limited, kurio sutikimas atlikti tokį garantinį (nemokamą) remontą esant tokio pobūdžio ginčo sąlygoms, įgaliotam atstovui užsienio valstybėje yra privalomas. Šį faktą, minėta, pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Minėtų teisiškai reikšmingų ir taikytinų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą UAB „Inchcape motors“ neatlygintinai atlikti ieškovės H. S. (buv. V.) automobilio JAGUAR XF, VIN (duomenys neskelbtini), v/Nr. (duomenys neskelbtini) garantinio remonto darbus- pašalinti reduktoriaus gedimus, šią detalę atitinkamai sutaisant ar pakeičiant ją kita, nusprendė ir dėl kito asmens automobilio gamintojo Anglijos bendrovei Jaguar Cars Limited teisių ir pareigų, tačiau jo į bylą dalyvaujančiu asmeniu neįtraukė (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Vykdydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas UAB „Inchcape motors“ išlaidas, susijusias su garantiniu automobilio remontu, turėtų padengti iš jo gamintojo tam skiriamų specialiųjų lėšų, kurių skyrimas saistomas pilna gamintojo gaunama informacija apie visas tokio garantinio remonto būtinumo ir kilimo sąlygas ir prisiimtais gamintojo įsipareigojimais prieš pirkėją, ir tai neišvengiamai turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms, sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, nes tiek atsakovas, tiek garantiją suteikęs automobilio gamintojas patirtų papildomų finansinių išlaidų.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Anglijos bendrovei Jaguar Cars Limited įtraukimas į bylą bent trečiuoju asmeniu pripažintinas būtinu (CPK 47 str. 1 d.).

Aukščiau nurodytas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pažeidimas sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių, nes sudaro pagrindą teigti, jog nebuvo tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas negali įtraukti naujo asmens į teismo procesą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir jų analizės nepateikia.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1d. 1 p.).

Panaikinus sprendimą, atsakovui UAB „Inchcape motors“ grąžintinas 287 Lt žyminis mokestis (155 b. l., 2 t.), sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Sprendimą panaikinus dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, bylinėjimosi išlaidos Valstybei iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui UAB „Inchcape motors“ (į. k. 300805444) 287 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-07-12 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartį žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.