Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-634/2015

Teisėjas Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00391-2014-0

2015 m. gegužės 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam G. P., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2014-03-22, apie 17 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini) g. 3-o namo, Kaune, veikdamas kartu su mažamečiu, kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems priėjus prie nukentėjusiųjų mažamečių L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tuo sukuriant situaciją, kuri mažamečiams nukentėjusiesiems buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, jam, tai yra G. P. pagrasinus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. suspardyti nukentėjusiuosius mažamečius, po to, patikrinus įbauginto nukentėjusiojo mažamečio K. V. kuprinę, bet joje nieko vertingo neradus, todėl nepaėmus, tuo metu mažamečiui, kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iš nukentėjusiojo mažamečio L. M. kelnių kišenės ištraukus nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, 100 Lt vertės, ir jį pasiėmus, jis su mažamečiu, kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pabėgo. Veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. G. P. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 90, 91 str.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad G. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, susijusį su svetimo turto pagrobimu, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, atsižvelgė į jo asmenybę, tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, teistas 5 kartus, šis teistumas 6. Šiuo metu atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų pasiekti nepavyktų. Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad G. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61, 91 str. reikalavimų. Nuteistojo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl bausmę dar labiau švelninti nėra pagrindo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.