Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-771-348/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
1S-771-348/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-771-348/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-483 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 14 m. laisvės atėmimu. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4, 5 dalis, 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtas 16 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi 2011 m. kovo 2 d. nutartis pakeista, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas 14 m. laisvės atėmimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis pakeisti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas 13 m. 9 mėn. laisvės atėmimas; Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, paskirtas 13 m. 9 mėn. laisvės atėmimas. To paties teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi R. K. perkeltas iš Alytaus pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007 m. birželio 5 d., jos pabaiga – 2021 m. kovo 5 d.Komisijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 93-483 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus trijų metų aštuonių mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis R. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo argumentai yra nepagrįsti, nes jo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (35 balai pagal OASys), o iš viso yra teistas tik du kartus. Laisvėje buvo sukūręs šeimą, turi nepilnametį sūnų, tačiau žmona dėl paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės pareiškė norą išsituokti. Nors teismas ir vertino nusikaltimo pavojingumą, tačiau neatsižvelgė, jog jis nusikalstamos veikos padaryme buvo tik tarpininkas. Apeliantas nurodo ir tai, jog nors jis ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jos yra negaliojančios. Be to, paskutinė nuobauda buvo paskirta 2013 m. kovo mėn. Bausmės atlikimo metu lankė psichologijos kursus, pykčio terapijos kursus, daug skaitė literatūros kūrinių, kurie padėjo keisti mąstymą.Taip pat skunde nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįsigilino į visą medžiagą, kurioje yra duomenys, jog jis paleistas į laisvę turės galimybę pradėti dirbti. Pažymi ir tai, kad bausmės atlikimo metu kurį laiką dirbo, tačiau dėl sveikatos problemų iš darbo buvo privestas išeiti. Pagerėjus sveikatai, nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. vėl pradėjo dirbti. Apelianto teigimu, turi garbaus amžiaus močiutę, kuriai reikalinga priežiūra, paleistas iš pataisos įstaigos nori sukurti šeimą, rūpintis sūnumi. Skunde pažymi ir tai, kad nutartis surašyta šabloniškai bei joje yra padaryta klaida, kad jis paskutinį kartą baustas 2015 m. spalio 6 d., nes jam paskutinė nuobauda jam buvo paskirta 2013 m. kovo 27 d.Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada galima spręsti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (35 balai pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir priežiūros reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pervedė 25 Eur sūnaus išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 5 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, kurį laiką dirbo, lanko privalomas ir papildomas programas, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su savo šeimos narais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami - teisės pažeidimai (anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, teistumas išnykęs) bei gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininkais). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, šiuo atveju 30 balų, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagrįstai nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis nors ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau tai buvo prieš kelis metus ir nuobaudos yra negaliojančios. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nors minėtos nuobaudos nėra galiojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes per bausmės atlikimo laiką jis nustatytą tvarką pažeidė 25 kartus, už ką buvo 15 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Nepagrįstai skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį surašė šabloniškai, nes neteisingai nurodė, kad jis paskutinį kartą buvo baustas 2015 m. spalio 6 d. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė ne tai, kad 2015 m. spalio 6 d. paskutinį kartą R. K. buvo skirta drausminė nuobauda, o tai, kad minėtą dieną jis padarė nustatytos tvarkos pažeidimą (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), už šį pažeidimą jam nuobauda nebuvo skirta, buvo apsiriboti tik svarstymu drausminėje komisijoje. Skunde apeliantas akcentuoja, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, jokiu būdu negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį R. K. aplinkybių nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėDanutė GiačaitėValdas Vitunskas