- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- eI2-9012-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01503-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Henriko Sadausko
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 24S912557, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760229755 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Migracijos departamentas sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. kovo 8 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis buvo nutraukta.
Paaiškina, kad jam leidimas laikinai gyventi išduotas sudarius darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl darbo baldų surinkėju. Šioje bendrovėje pareiškėjas dirbo 12 mėnesių, tačiau dėl darbo aplinkos, nutarė keisti darbdavį ir baigus kursus, įsidarbino kitoje bendrovėje. Šioje bendrovėje pareiškėjas dirbo 7 mėnesius. Abiejose darbovietėse buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai, tačiau darbdaviai pareiškėjui nemokėjo viso sutarto atlyginimo. Tokiu būdu, pareiškėjas, atvykęs į šalį, sudaręs sutartis su bendrovėmis ir jose dirbęs, ne dėl savo kaltės viso sutarto dydžio atlyginimo negavo.
Mano, kad pareiškėjas turėjo darbo teisinius santykius su bendrove, taigi pareiškėjas turi teisę į atlyginimą. Tačiau tai yra darbo sutarties vykdymo teisiniai santykiai reguliuojami Darbo kodekso nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas nesutinka su šiuo skundu dėl šių priežasčių. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p.). Šiuo pagrindu pareiškėjui 2023 m. kovo 8 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760229755. 2023 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini). Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2024 m. vasario 1 d.
Nurodė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs duomenis, priėmė 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 24S91257 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad priimtas sprendimas yra nešališkas ir objektyvus, pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 24S912557 kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760229755, galiojusį iki 2025 m. kovo 8 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad A. T. pareiškėjas yra Kazachstano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2301-LLG-0286 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį suvirintoju dujomis ir elektra (profesijos klasifikatorius – 721214). Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).
Migracijos departamentui taip pat pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230104-002012, nurodydama, kad užsienietis ketina dirbti (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis yra 850 Eur.
Migracijos departamentas prie?me? sprendima? is?duoti pareis?ke?jui leidima? laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2025 m. kovo 8 d.
2023 m. liepos 26 d. buvo pateiktas prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2307-LLGD-2252.
Iš Migracijos departamento teismui pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjas gavo atleidimo įmoką iš (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 3 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S91257, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760229755, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateike? nore?damas gauti leidima? laikinai gyventi, neatitinka tikrove?s, asmuo neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
UTPĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad is?duoti leidima? gyventi uz?sieniec?iui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateike? nore?damas gauti leidima? gyventi, neatitinka tikrove?s arba buvo pateikti neteise?tai i?gyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partneryste?, fiktyvus i?vaikinimas ar kad i?mone?, kurios dalyvis, kaip jis apibre?z?iamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra uz?sienietis, priimanc?ioji i?mone?, i?steigta Lietuvos Respublikoje, i? kuria? uz?sienietis perkeliamas i?mone?s viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi i?mone?. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad is?duoti leidima? gyventi uz?sieniec?iui atsisakoma, jeigu uz?sienietis neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
UTPĮ 44 straipsnyje (3-5 dalyse) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Surinktos byloje faktinės aplinkybės, leidžia spręsti, kad Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo, todėl Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Migracijos departamentas nustatė, kad 2024 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) su pareiškėju nutraukė darbo sutartį. Asmuo nuo 2023 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba.
Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad atitinka keltus jam darbo sąlygų kriterijus, kaip nurodyta pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Nustatyta, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti atsakovą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Teismo vertinimu, atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas nesudarė su Bendrove darbo sutarties, nedirbo kitose įmonėse, darytina išvada, kad atsakovė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, surinkusi visą informaciją iš oficialių valstybės duomenų paieškų sistemų, pagrįstai panaikino pareiškėjui darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad jis turėjo teisėtus darbo santykius, nesvarbu, jog negavo pajamų, vis tiek tai yra Darbo teisės santykiai, tačiau šių savo argumentų pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis turėdamas individualią veiklą Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje turi ryšių su gyvenančiais asmenimis, tačiau nenurodė, kokie santykiai juos sieja. Realus ir pagrįstas pareiškėjo ryšys su Lietuva buvo susiklostę darbo santykiai, kurie buvo nutraukti, tai patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nepatvirtina turėjęs kitų pragyvenimo lėšų, glaudesnių ryšių Lietuvos Respublikoje tačiau, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė du asmenis su kuriais palaiko ryšius Lietuvoje, tačiau nenurodė, kokie santykiai juos sieja, kaip jie susiję, todėl daroma išvada, kad teikiant prašymą buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
Pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas ne dėl savo kaltės negavo jam sulygtos algos, kad darbdavys nesumokėjo viso sutarto atlyginimo vertintinas kritiškai, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl darbo teisės pažeidimų nukreiptų prieš jį ar kad buvo inicijuota byla prieš darbdavį.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau – teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, nepateikė ir teismui pateiktame skunde.
Remiantis teisės normomis bei teismų praktika nustatyta, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teise?s aktu? normomis bei pateiktos motyvuotos is?vados. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Byloje pateikta duomenų analizė, leidžia daryti išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant UTPĮ nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tai, kad pareiškėjas gavo vėliau ginčijamą sprendimą, nevertinta kaip esminė, reikšminga aplinkybė, dėl kurios skundas turėtų būti naikinamas, nes pareiškėjas įgyvendino savo teisę sprendimą apskųsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. balandžio 3 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S91257, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760229755, galiojusį iki 2025 m. kovo 8 d.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.