Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui G. G., dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, PLUS PLUS Capital AS, UAB S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(1) 2019-06-20 d. G. G. su Bigbank AS sudaryta Vartojimo kredito sutartis CL-LTC-19000263 (toliau- Kredito sutartis1), kuria Kreditorius suteikė jam 5976,02 EUR kreditą, kurio grąžinimo terminas iki 2025-06-20 d. Kadangi šio kredito įmokų G. G. nemokėjo, Kreditorius vienašališkai nutraukė Kredito sutartį1 .

(2) 2019-06-25 d. G. G. su Bigbank AS sudaryta Vartojimo kredito sutartis CL-LTC-19000529 (toliau-Kredito sutartis2), kuria Kreditorius suteikė 3320 EUR kreditą, kurio grąžinimo terminas iki 2026-06-26 d. Kadangi šio kredito įmokų G. G. nemokėjo, Kreditorius vienašališkai nutraukė Kredito sutartį2.

G. G. įsiskolinimas kreditoriui Bigbank AS pagal Kredito sutartį1 ir Kredito sutartį2 sudaro 10693,79 EUR. Dėl 10693,79 Eur skolos grąžinimo Kreditorius ir G. G. 2022-09-15 sutarė taikos sutartį. 2023-01-25 d. Klaipėdos apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 10693,79 Eur skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo įsiskolinimo likučio nuo 2022-09-15 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovė į teisminį procesą nebuvo įtraukta, sudarant Kredito sutartis 1 ir 2 ji nedalyvavo.

(3) 2016-07-07 G. G. su UAB Credit Service nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS99034170005 su vėlesniais jos pakeitimas. Kaip nurodyta šio ieškinio 10 punkte, vartojimo kredito suma pagal 2021-09-10 d. atsakovo pakeistą Sutartį Nr. CS99033417005 sudarė 14 989,72 Eur, o iki kredito grąžinimo galutinės datos (2028.08.24 d.) kredito gavėjo mokėtina suma- 29 972,30 Eur. UAB Credit Service („Pardavėjas“) perleido reikalavimo teises, kylančias iš paskolų nevykdymo, bendrovei PlusPlus Capital AS („Pirkėjas). 2022-07-16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2023-08-08 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-5941-1149/2023, priteisė iš G. G. 14419,90 Eur negrąžinto kredito, 1030,25 eurų palūkanų, 224,85 Eur administravimo mokestį, 8919,68 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 24594,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo ir 554 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui „PlusPlus Capital“ A. G. G. į bylą bendraatsakove nebuvo įtraukta apie ją nežinojo. Kadangi vartojimo kredito sutartį Nr. CS99034170005 (su vėlesniais jos pakeitimas) atsakovas sudarė iki santuokos su ieškove ir vienasmeniškai prisiėmė prievolę grąžinti paskolą, tai prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CS99034170005 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023-08-08 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-5941-1149/2023, yra jo asmeninė prievolė

1.7. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Jokio bendro turto pareiškėjai (sutuoktiniai) neturi/neįgijo.

1.8. Pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo 2020-01-11 d. ieškovė prašant G. G., su BIGBANK AS Filialu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20000855 dėl 10 000,00 Eur kredito ir šią sumą perdavė G. G.. Kredito grąžinimo terminas iki 2028-01-20 d. Ieškovė vykdo ir vykdys šią sutartį pagal joje numatytas sąlygas, kaip savo asmeninę prievolę. Skolos likutis sudaro 5920 eurų.

1.9. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Tačiau atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui kai jis sulauks 18 metų ir dar jam mokinantis pagal vidurinio ugdymo programą, - iki paskutinių mokslo metų liepos 1 dienos, t.y. patikslino reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir prašė priteisti 300 Eur. kasmėnesinį išlaikymą vaikui iki dukters pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad sudarius santuoką šalys (sutuoktiniai) finansinius reikalus tvarkė atskyriai, t.y. ką nors nupirkdavo ieškovė arba atsakovas, bet bendro šeimos biudžeto nebuvo. Tvirtino, kad nieko nežinojo apie atsakovo skolas ir kur buvo panaudoti atsakovo pasiskolinti pinigai. Nurodė, kad iš atsakovo pinigų, šeimos poreikiams nieko vertingo nebuvo nupirkta ar panaudota. Taip pat nurodė, kad kai atsakovas pasirašė vekselį UAB „S. G.“ jie (sutuoktiniai) kartu jau nebegyveno ir atsakovas jos neinformavo apie pasirašytą vekselį.

3. Trečiojo asmens UAB „S. G.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, informuojant, kad teismas gali bylą išspręsti iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad ieškovės faktiniai ir teisiniai argumentai dėl santuokinės piniginės prievolės trečiajam asmeniui nesolidarumo yra nepagrįsti. Nurodė, jog 2022 m. lapkričio 14 d. UAB „S. G.“ su atsakovu sudarė rašytinį susitarimą dėl padarytos žalos atlyginimo ir atsakovas pasirašė neprotestuotiną vekselį 53 423,72 Eur sumai. Šis susitarimas sudarytas remiantis atsakovo 2022 m. lapkričio 10 d. rašytiniu paaiškinimu (prisipažinimu) apie sistemingą didelio masto lėšų (pasisavinta 56 136 Eur, kurių dalis grąžinta iš atostoginių) grobstymą iš trečiojo asmens kontroliuojamų įmonių UAB „Vlantana“ ir VAS Transport. Susitarime atsakovas, veikiantis kaip darbuotojas, patvirtino, jog šias lėšas neteisėtai pervedinėjo trečiojo asmens kontroliuojamų įmonių vairuotojams, kurie pinigus pervesdavo (grąžindavo) atsakovui į atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas susitarime aiškiai nurodė, kad siekė neteisėtai praturtėti. Atsakovas pinigines prievoles kreditoriui prisiėmė ženkliai anksčiau nei sutuoktiniai sudarė vedybų sutartį, šios prievolės kildinamos iš atsakovo tyčia atlikto delikto siekiant praturtėti gyvenant santuokoje. Duomenų, kad atsakovas „pavogtas“ dideles sumas būtų panaudojęs išskirtinai asmeniniams, o ne šeimos poreikiams, nepateikta. Proceso šalis vieną su kita sieja ilgalaikiai faktiniais ir teisiniai santykiai, iš pradžių kaip sugyventinių, po to kaip sutuoktinių. Proceso šalys bendrą ūkį vedė ne vienerius metus ir iki santuokos nutraukimo, jie puikiai pažinojo vienas kitą, juos siejo ne tik ilgalaikiai, bet ir artimi santykiai, bendras ūkis, bendri interesai, lėšų vienas kitam pervedinėjimas, bendras nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 2023-05-31 d. vedybų sutartimi galėjo susitarti ir susitarė tik dėl būsimo turto, t. y. įgyjamo po vedybų sutarties sudarymo teisinio režimo (1 str.). Jie aiškiai susitarė, jog tik iš sandorių, sudarytų po vedybų sutarties sudarymo atsiradusios prievolės bus laikomos asmeninėmis (4.4 str.), t. y. jie negalėjo spręsti ir nesprendė santuokinių prievolių modifikavimo klausimo. Be to, vedybų sutartis, jei ji akivaizdžiai pažeistų lygiateisiškumo principą, sąžiningų kreditorių teises, teismų suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles taptų negaliojančia (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-508-912/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Todėl vedybų sutarties nuostatos ta dalimi, kuria nustatyta, jog atsakovo piniginės prievolės kreditoriui yra asmeninės (Sutarties 6.5 str., 7 str.) prieštarauja teisės imperatyvioms normoms (santuokoje atsiradusios prievolės yra bendros, CK 3.109 str. 1 d. 6 p.), sutuoktinių teisinė atsakomybė kreditorių atžvilgiu solidari. Atsakovo prisiimtos piniginės prievolės kildinamos iš santuokos metu atliktos (savo turinio) nusikalstamos veikos ir susijusios su itin didelės sumos pasisavinimu iš darbdavio bei su juo susijusių asmenų siekiant nepagrįstai praturtėti, todėl yra solidarios (bendros) ir pagal jas civilinė teisinė atsakomybė kyla abiem sutuoktiniams. Vėlesnis bendrai atsakingų asmenų susitarimas dėl retrospektyviai atliktų veiksmų bei jau atsiradusios civilinės atsakomybės nekeičia ir negali pakeisti pinginės prievolės bendrumo ir apskritai gali nustatyti tik ateityje atsirasiančių sutuoktinių prievolių režimą. Papildomai pažymėjo, jog nesutinka su ieškove, jog 2023-06-14 d. jos įgytas automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savaime nedalijamas, nes šis kelių tūkstančių eurų vertės turtas ieškovės vardu įgytas (įformintas) iškart po akivaizdžiai neteisėto ir nepagrįsto susitarimo su atsakovu - 2023-05-31 d. vedybų sutarties sudarymo. Duomenų, kad automobilio įgijimui iš karto po šalių susitarimo ateityje keisti turto teisinį režimą sudarymo buvo panaudotos ir naudojamos išimtinai tik ieškovės lėšos, nepateikta, juolab, jog iki 2023-05-31 d. vedybų sutarties sudarymo visas santuokinis turtas, įskaitant lėšas, yra bendroji jungtinė nuosavybė, o prievolės solidarios.

4. Kiti tretieji asmenys Bigbank AS ir Plus Plus Capital AS atstovai į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, informuojant, kad teismas gali bylą išspręsti iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2021 m. gegužės 8 d. Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi šalys nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžios nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Pažymėtina, kad nuo skyrybų proceso inicijavimo praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, tačiau sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir nemano, kad tikslinga imtis dar papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl šalių santuoka nutrauktina ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Dėl kaltės

6. Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nurodo, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Teismas pažymi, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Kaip minėta šio sprendimo 2.2. punkte atsakovas pripažino savo kaltę, dėl santuokos iširimo. CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Įvertinus tai, kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovės ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

8. Tačiau kaip minėta atsakovas kartu teigė, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė, vienok atsakovas niekaip negalėjo konkrečiai suformuluoti kuo pasireiškė ieškovės kaltė, taip pat pripažino, kad neturi jokių ieškovės kaltės įrodymų. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi atsakovui nepateikus jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, atsakovo reikalavimas pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra abipusė kaltė, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

9. Ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę – G.. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė, atsižvelgiant, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė (CK 3.69 straipsnis).

10. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo. Kaip minėta ieškovė ieškinyje prašė nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina), jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais sutiko visiškai.

12. Teismas, spręsdamas ginčus dėl vaikų, visų pirma turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinti, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium” 34 punktas).

13. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, teismas mano, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Toks sprendimas priimtinas remiantis tais motyvais, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina, be to, kaip minėta atsakovas jokio priešingo prašymo ar pageidavimo byloje nepateikė.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

14. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

15. Įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį, iki dukters pilnametystės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu visiškai sutiko.

16. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas gali savo dukrai teikti 300,00 Eur išlaikymą, kuris atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Ši išlaikymo suma indeksuotina LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė G. G..

17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

18. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą iki kol vaikas sulauks pilnametystės amžiaus, o 18 metų sulaukusiam vaikui mokinantis pagal vidurinio ugdymo programą, - iki paskutinių mokslo metų liepos 1 dienos. Tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė

19. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar jo dalies kaip šiuo atveju). Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies byla, toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 d. 293 straipsnio 1 d. 4 p. ). Įvertinus tai, byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo vaikui sulaukus pilnametystės, nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimo (CPK 140 straipsnio 1 d. 293 straipsnio 1 d. 4 p. ).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

21. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas (tėvas) bendraus su dukra E. G., gim. (duomenys neskelbtini), jam patogiu laiku, pranešdamas G. G. apie numatomą susitikimą su vaiku SMS žinute, telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau, kaip prieš dvi paras iki numatomo susitikimo. Atsiliepime į ieškovės ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas nurodytai bendravimo tvarkai prieštaravimų nepateikė taip pat nenurodė savo siūlomos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė paaiškino, kad nedaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su dukra, priešingai skatina ir nori, jog jis su ja bendrautų.

22. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

23. Įvertinus tai, tvirtintina ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo (tėvo) bendravimo tvarka su šalių dukra E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.175 straipsnis).

Dėl sutuoktinių prievolių

24. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.

25. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

26. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti atsakovo G. G. asmeninėmis prievolėmis:

26.1. G. G. skolą pagal 2022 m. lapkričio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti UAB „S. G.“ 56 136,00 eurų ir pagal šio vekselio pagrindu Klaipėdos miesto 15 notarų biuro notarės A. G. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 53 243,72 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš G. G..

26. 2. G. G. skolas „BIGBANK“ AS pagal 2019-06-20 d. Vartojimo kredito sutartį CL-LTC-19000263 ir 2019-06-25 d. kredito sutartį CL-LTC-19000529 bei 2023-01-25 d. Klaipėdos apylinkės teismas išduotą vykdomąjį raštą dėl 10693,79 Eur skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2022-09-15 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

26.3. G. G. skolą „Plus Plus Capital“ AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr.CS99034170005 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-5941-1149/2023 dėl priteisimo iš G. G. 14419,90 Eur negrąžinto kredito, 1030,25 Eur palūkanų, 224,85 Eur administravimo mokesčio, 8919,68 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 24594,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo ir 554 EUR bylinėjimosi išlaidų „PlusPlus Capital“ AS.

27. A. G. G. skolos (prievolės) „BIGBANK“ AS ir „Plus Plus Capital“ AS atsirado dar iki santuokos sudarymo. CK 3.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Teismas pažymi, kad atsakovas, o tai pat ir paminėti kreditoriai BIGBANK“ AS ir „Plus Plus Capital“ AS neginčijo, jog paminėtos prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės. Teismas įvertinęs bylos medžiagą neturi duomenų, jog būtų pagrindas netenkinti šioje dalyje ieškovės ieškinio ir pripažinti šių prievolių bendrumą.

28. Taip pat ieškovė prašė nustatyti, kad ji (ieškovė G. G.) vienasmeniškai vykdys savo prievolę pagal BIGBANK“ AS 2020-01-11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20000855. Ši sutartis taip pat sudaryta dar iki šalių santuokos įregistravimo, todėl tenkinus ieškovės ieškinį pripažintina asmeninė ieškovės G. G. prievolė.

29. Tretysis asmuo UAB „S. G.“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo iš esmės prašė pripažinti, kad atsakovo G. G. skolą pagal 2022 m. lapkričio 12 d. pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti UAB „S. G.“ 56 136,00 eurų ir pagal šio vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą dėl 53 243,72 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš G. G. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.

30. Kaip minėta šio sprendimo 2.2. punktuose atsakovas pripažino, kad tai yra jo asmeninė prievolė, o ieškovė kategoriškai nesutiko, kad ji yra taip pat atsakinga pagal minėtą prievolę.

31. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu (Civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010) išaiškino, kad į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 str. nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 str. taikymo sąlygas.

32. Teismas 2024-04-11 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi pasiūlė trečiajam asmeniui UAB „S. G.“ iki 2024 m. balandžio 29 d. imtinai pateikti savarankišką ieškinį, dėl atsakovo G. G. prievolės pripažinimo bendra abiejų sutuoktiniu G. G. ir G. G. prievole. Papildomai trečiojo asmens atstovui buvo išsiųstas 2024-04-11 d. teismo pranešimas apie ieškinio abiem sutuoktiniams pateikimo. Tačiau tretysis asmuo per nustatytą terminą, o taip pat ir vėliau, ieškinio kuriuo įrodinėtų prievolės bendrumą nepateikė.

33. Tretysis asmuo UAB „S. G.“ nurodytą skolą įvardijo kaip žalą (pasisavintus pinigus). Teismas pažymi, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

34. Įvertinus tai pripažintina, kad atsakovo G. G. skolą pagal 2022 m. lapkričio 12 d. jo pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti UAB „S. G.“ 56 136,00 eurų ir pagal šio vekselio pagrindu Klaipėdos miesto 15 notarų biuro notarės A. G. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 53 243,72 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš G. G. yra asmeninė G. G. prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, bei patyrė 1000 Eur. teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Iš esmės patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistina 1109 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

36. LR CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300 Eur. kasmėnesinį išlaikymą kuris ir buvo patenkintas, t.y. priteista po 300 Eur. kas mėnesinės periodinės išmokos. Todėl šioje dalyje ieškinio suma laikoma 3600 Eur. (300 Eur. x 12 mėn. = 3600 Eur.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, įvertinus tai, kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos ((3600 x 3 proc. – ¼ = 81 Eur. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur. žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti, G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir G. (S.) G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę – G..

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. G..

Priteisti iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurus 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2024 m. vasario 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę G. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Patvirtinti atsakovo G. G. bendravimo su dukterimi E. G. bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas G. G. bendraus su dukra E. G., gim. (duomenys neskelbtini), jam patogiu laiku, pranešdamas G. G. apie numatomą susitikimą su vaiku SMS žinute, telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau, kaip prieš dvi paras iki numatomo susitikimo.

- G. G. skolą pagal 2022 m. lapkričio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti UAB „S. G.“ 56 136,00 eurų ir pagal šio vekselio pagrindu Klaipėdos miesto 15 notarų biuro notarės A. G. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 53 243,72 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš G. G..

- G. G. skolas „BIGBANK“ AS pagal 2019-06-20 d. Vartojimo kredito sutartį CL-LTC-19000263 ir 2019-06-25 d. kredito sutartį CL-LTC-19000529 bei 2023-01-25 d. Klaipėdos apylinkės teismas išduotą vykdomąjį raštą dėl 10693,79 Eur skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2022-09-15 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

- G. G. skolą „Plus Plus Capital“ AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CS99034170005 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-5941-1149/2023 dėl priteisimo iš G. G. 14419,90 Eur negrąžinto kredito, 1030,25 Eur palūkanų, 224,85 Eur administravimo mokesčio, 8919,68 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 24594,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo ir 554 EUR bylinėjimosi išlaidų „PlusPlus Capital“ AS.

Pripažinti ieškovės G. G. asmeninę prievolę pagal jos su BIGBANK“ AS 2020-01-11 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20000855.

Priteisti ieškovei G. G. iš atsakovo G. G. 1109,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G. aštuoniasdešimt vieną (81 Eur.) Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Bylos dalį dėl išlaikymo po vaiko pilnametystės priteisimo nutraukti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.