Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Indrei Stankienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas L. K. skundas panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 93-260 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 1999-01-18 Suvalkų vaivadijos teismo pagal Lenkijos Respublikos BK 148 str. l paragrafą, 13 str. l paragrafą 148 str. l paragrafą, 156 str. l paragrafo 2 p, 11 str. l paragrafą, 2 paragrafą – 270 str. 1 paragrafą – 85 str., 88 str., 86 str. l paragrafą, 90 str. 2 paragrafą, 63 str. 1 paragrafą – laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos; 1999-09-23 Bialystoko apeliacinio teismo pagal Lenkijos Respublikos BK 148 str. l paragrafą, 13 str. l paragrafą 148str. l paragrafą, 156 str. l paragrafo 2 p., 11 str. l paragrafą, 2 paragrafą – 270 str. l paragrafą – 85 str., 88 str., – 25 metų laisvės atėmimo bausme; 2001-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal Lenkijos Respublikos Suvalkų vaivadijos teismo 1999-01-18 nuosprendį su pakeitimais, padarytais Bialystoko apeliacinio teismo 1999-09-23 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – 20 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pabaiga – 2016-12-18.

Nuteistasis šį nutarimą skundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras pritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą. Teismas sutiko su Komisijos motyvais ir sprendė, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta bausmė ir teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, jog teismas neišnagrinėjo nuteistojo skundo iš esmės, neatsakyta į skundo argumentus. Nurodo, jog nepagrįstas teismo motyvas dėl likusios bausmės dydžio, bei pažymi, jog atliktos bausmės dydis atsižvelgiant į pakartotinio nusikalstamumo riziką bei asmenybę, yra tinkamas taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog teismas rėmėsi neteisingais duomenimis apie nuteistojo asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, teisėjų kolegijos manymu į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino tinkamai.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, galiojančių nuobaudų neturi, dirbo. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., todėl vien įstatyme numatytas atliktos bausmės dydis, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

L. K. nuteistas ir atlieka bausmę tame tarpe ir už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Jis atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau likusi bausmės dalis yra dar labai didelė – daugiau nei 3 m. 6 mėn. Tai savaime neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė turi būti įvertina kartu su kitomis aplinkybėmis – nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, jo asmeninėmis savybėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Nuteistasis skatintas aštuoniolika kartų, tačiau buvo padaręs penkis vidaus tvarkos pažeidimus, už kuriuos du kartus baustas drausmine tvarka. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi nuo 2003-07-25, tačiau tai nepakankama aplinkybė spręsti dėl pasikeitusio elgesio, nes jis 2009 metais dalyvavo masinėje nepaklusnumo akcijoje protestuodamas prieš teisėtus administracijos veiksmus.

Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ypatingai svarbi ne tik nuteistojo kriminalinė praeitis, kuri daugiausia lemia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau ir jo asmeninės savybės, požiūris į visuotinai priimtinas taisykles, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Šiuo atveju tiek Komisija, tiek ir teismas pagrįstai įvertino ne tik tai, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys programą vertinama kaip žema, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, mastymas bei elgesys. Tai, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, nepagalvoja apie pasekmes, turi savęs žalojimo patirties, leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistojo probacija šiuo metu gali būti sėkminga. Abejones dėl sėkmingos probacijos didina ir tai, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, nepagalvojant apie pasekmes, ypač stresinėse ar jam nepalankiose situacijose (menka impulsų kontrolė gali pasireikšti agresija į kitą asmenį ar į save).

Taigi, nors L. K. skatintas, atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, visos kitos aptartos aplinkybės – likusi neatlikta didelė bausmės dalis, nuteistojo elgesys pataisos namuose ir nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kartu vertinant ir padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, šiuo metu neduoda pagrindo spręsti, jog L. K. atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeistas teisingumo principas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.