- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-114-813/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00211-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- K. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 95-806 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. G. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 21 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 95-806 nutarta taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis K. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada padaryta atsižvelgus į K. G. nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, turimą didelę skolą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis K. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, joje nėra teisinių Komisijos nutarimo netvirtinimo argumentų, o tik selektyviai iš Socialinio tyrimo išvados išrinkti neigiamai nuteistojo pažangą apibūdinantys duomenys ir padaryta išvada, kad šiuo atveju negalimas lygtinio paleidimo taikymas. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys išnagrinėti neatidžiai, tai patvirtina ir neteisingas teisės akto, kuriuo remiantis vertinamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodymas – vietoj BVK 157 straipsnio 1 dalies nurodytas BK. Šis netikslumas, nuteistojo nuomone, negali būti vertinamas spausdinimo klaida.
5.2. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, likusios neatliktos bausmės dalies dydį, kadangi šių aplinkybių vertinimo BVK nuostatos nenumato. Priežastimi jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo taip pat negali būti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir nuteistiesiems, kuriems nors ir nėra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Šiuo atveju teismas pripažino nuteistojo K. G. daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl, nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
5.3. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius. Tvirtinama, kad Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, gauti pirmojo pokalbio, perkėlus nuteistąjį į Pravieniškių pataisos namus, metu ir neatitinka bei prieštarauja dabartinei situacijai, Komisijos nutarime pateiktiems faktams, todėl teismas nepagrįstai šia išvada vadovavosi bei jai suteikė išskirtinai didelę reikšmę.
5.4. Nuteistasis teigia, kad negali įtakoti kriminogeninių veiksnių, o tik stengiasi elgtis teigiamai, dirbti, mokytis iš savo klaidų, keisti savo charakterį. Jis dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, trumpalaikių išvykų metu vyksta į namus.
5.5. Nepagrįstai atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą motyvuotas ir teismo pateiktu nuteistojo finansinės padėties vertinimu, nes Komisija, priešingai nei teismas, nurodė, kad įvertinimo metu negauta duomenų, kad nuteistasis susidūrė su finansiniais sunkumais, kad turimus pinigus suplanuodavo ir visada turėdavo būtiniausioms išlaidoms, pataisos namuose išsilaiko iš gaunamo darbo užmokesčio, iš jo savanoriškai moka žalos atlyginimą, iš privalomos išmokėti 28 767,87 Eur sumos yra išmokėjęs 3 762,43 Eur. Todėl teismo aiškinimas, kad nuteistasis susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, o esamos skolos laikytinos ganėtinai sunkiai grąžinamomis, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. G. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą K. G. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų K. G. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. 2021 m. gruodžio 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-1698 nuteistajam K. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika K. G. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. gegužės 12 d. metu, o taip pat ir vėliau atliktų vertinimų metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad yra stebimos teigiamos nuteistojo nuostatos darbinės veiklos, taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei tokiais būdais stengiasi valdyti riziką pakartotinai nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika bei daroma pažanga tam tikrose srityse. Stebima daroma pažanga „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje“, kadangi nuteistasis įgijo profesinę kvalifikaciją, nuo pat bausmės atlikimo pradžios įsidarbino ir iki šiol motyvuotai dirba pataisos namuose, turi dokumentus, patvirtinančius jo galimybę būti įdarbintam po galimo lygtinio perkėlimo į pusiaukelės namus ar lygtinio paleidimo. Pažanga stebima ir „lėšų tvarkymo ir pajamų srityje“, nes nuteistasis iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus įsiskolinimus, be to, tai daro ir savanoriškai papildomai pervesdamas lėšas pagal paties prašymus. „Piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje pažanga daroma, nes nuo bausmės atlikimo pradžios nėra stebima aktualių alkoholio vartojimo problemų, o srityje „nuostatos“, nes pastaruoju metu nustatytos tvarkos laikosi, yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiu personalu, demonstruoja teigiamas nuostatas vykdomos priežiūros atžvilgiu, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo K. G. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui, kadangi nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.
10. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami 3 statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, ir eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: turi nestabilią, ganėtinai mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; stebimi tam tikri lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra ganėtinai socialiai atsiskyręs, apsiriboja paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nors nuteistasis skunde kritikuoja jam nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius, nesutinka su dalimi Socialinio tyrimo išvados, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos teisingumu. Iš 2021 m. gruodžio 13 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. VG-1698 matyti, kad ją parengė specialistė, turinti aukštąjį universitetinį socialinio darbo magistrą, 2016 m. vasario 9-10 d. gavusi OASys tikslinių mokymų diplomą, todėl abejonių dėl šios specialistės kompetencijos skundą nagrinėjančiam teismui nekyla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ji parengta naudojant šiuos tyrimo metodus ir technines priemones: nuteistojo asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, nuteistojo savęs vertinimo forma. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ar jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai nustatyti neteisingai. Subjektyvi nuteistojo nuomonė dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, nesant jokių objektyvių tokią nuomonę patvirtinančių įrodymų, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos savaime nepaneigia.
11. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo K. G. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kadangi nuolatos užimtas darbine veikla ir dalyvavimas minėtose programose yra apsunkintas. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo K. G. darbinę motyvaciją ir siekį išlaikyti pastovius darbo santykius, o tuo pačiu pažymi, kad nors nuteistųjų darbas yra viena iš reikšmingiausių nuteistųjų pataisos priemonių, tačiau siekiant eliminuoti ar bent reikšmingai sumažinti nuteistajam vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, vien tik darbo ir pastangų elgesį koreguoti teigiama linkme nepakanka. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nagrinėjamu atveju, esant reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, negalima daryti išvados, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Individualių pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas, į kriminogeninių veiksnių mažinimą orientuotų programų nelankymas, kaltės dėl nusikaltimo nepripažinimas, neaukšta motyvacija spręsti problemas, nepakitusi (vidutinė) nusikalstamo elgesio rizika kartu įvertinus nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, smurtinį pobūdį, nesudaro pagrindo spręsti, kad pataisos procesas nuteistojo pozityviems mąstymo, požiūrio, nuostatų pokyčiams jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būti tęsiamas laisvėje.
12. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl padarytų nusikalstamų veikų, ankstesnių teistumų vertinimo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, ankstesniais teistumais. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Tuo labiau, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis K. G. nuteistas už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Be to, yra ir anksčiau teistas. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę, kuri pozityvių asmens mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčių stabilumui turėtų pakankamą poveikį. Be to, kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, o taip pat ir būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas negali būti visiškai sumenkinamas ir šių aplinkybių vertinimas kitų lygtinio paleidimo klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra draudžiamas. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
13. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, pateikė netinkamą nuteistojo finansinės padėties vertinimą. Pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 27767,87 Eur, išmokėta – 3762,43 Eur, pagal prašymą – 90 Eur. Tad akivaizdu, kad K. G. susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, o esamos skolos laikytinos sunkiai grąžinamomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.
14. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo K. G. elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis nebaustas drausmine tvarka, 12 kartų skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai K. G. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad K. G. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
15. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje išvada dėl nuteistojo neatitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) padaryta įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne kaip kad teigia nuteistasis, remiantis selektyviai atrinktais ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančiais faktais. Nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių (skatintas, dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio atlygina civilinius ieškinius), nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. G. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. O tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodant nuostatas, kuomet asmens atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas, suklysta nurodant tai reglamentuojantį teisės aktą (vietoj BVK nurodyta BK) nerodo, kad klausimas dėl nuteistojo K. G. lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas neatidžiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.