Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje, naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (ZOOM programa), išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, išsituokusiai, turinčiai 40 procentų neįgalumą, esančiai vaiko priežiūros atostogose, gyvenančiai ir deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. M. 2023 m. birželio 13 d., apie 15 val. 57 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,24 promilės neblaivumas), siekdama neleisti policijos pareigūnams atlikti savo tarnybinių pareigų bei išvengti išvežimo į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), piktybiškai nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnų – vyresniojo tyrėjo Sergejaus Vasilevskio ir vyriausiosios patrulės Ramunės Vaitkevičienės – teisėtų reikalavimų eiti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, jėga, aktyviais veiksmais, policijos pareigūnų vedama, jiems priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą: du kartus spyrė policijos pareigūnui S. Vasilevskiui į dešinę koją, taip pat, bandydama išlaisvinti savo ranką, alkūne smūgiavo policijos pareigūnui S. Vasilevskiui į veidą, bet nepataikė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes policijos pareigūnui S. Vasilevskiui pavyko smūgio išvengti, po ko, tęsdama savo veiksmus, ji, policijos pareigūnų parversta ant žemės, toliau aktyviai priešinosi, t. y. spardėsi, muistėsi, bandė ištrūkti, neleido uždėti antrankių stangrindama rankas bei policijos pareigūnų atžvilgiu naudojo įvairius įžeidžiančius žodžius; tokiais aktyviais veiksmais L. M. pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams ir vyriausiajai patrulei R. Vaitkevičienei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (dešiniojo dilbio apatinio trečdalio nubrozdinimą), o vyresniajam tyrėjui S. Vasilevskiui – nesunkų sveikatos sutrikdymą (kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis).

2. Liudytoja K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Širvintų socialinių paslaugų centre su šeimomis. Su L. M. jokie giminystės ryšiai nesieja. Datos neprisimena, nes praėjo nemažai laiko. Buvo atsakinga už tą šeimą kaip socialinė darbuotoja, prižiūrėjo šeimą. Iki tos dienos įvykių jokių problemų su šia šeima nebuvo. Tą dieną verkdamas paskambino L. M. vyras ir paprašė gelbėti. Vykstant pas L. M., kvietė pareigūnus, skambino medikams. Nuvykus į vietą, pamatė, kad L. M. yra neadekvati. Atrodė, kad ir jos (K. A.) ji neatpažįsta. Ji (liudytoja) buvo daugiau su vaikais, bet matė, kad L. M. priešinosi pareigūnams. Matė tik kaip L. M. spyrė merginai pareigūnei ir keikė ją visokiais žodžiais. Daugiau smurto nematė. Pareigūnai bandė jai uždėti antrankius, o L. M. priešinosi, spyrė pareigūnui, spjovė jam, juos negražiai vadino. Po to greitosios pagalbos darbuotojai ją įkėlė į automobilį. Dabar šeima susitvarkiusi, L. M. labai gailisi, jai skambina. L. M. iki šio įvykio sirgo (duomenys neskelbtini). Po šių įvykių šeima išsikraustė į Vilnių, ji su šeima nebedirba. Prieš savaitę jai skambino L. M., klausė dėl šio įvykio, atsiuntė vaikų nuotraukas. L. M. pripažįsta savo ligą, ji turi gerti vaistus.

3. Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo maždaug prieš metus. Iš darbo gavo skambutį žmogaus, kuris paprašė, kad atvyktų padėti. Sužinojo, kad L. M. paūmėjo (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, nematė policijos pareigūnų. Matėsi, kad ji nesava. Jos akys buvo kitokios, reiškėsi agresyvumas. Policijos pareigūnai atvyko vėliau. Moteris buvo nusiteikusi agresyviai. Ji necenzūriniais žodžiais vadino pareigūnus, medikus. Jos sugyventinis paaiškino, kad jai paūmėjo (duomenys neskelbtini). L. M. puolė ant policijos pareigūno ar pareigūnės. Ji buvo sulaikyta ir išgabenta.

4. Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad matė, kaip L. M. aktyviai spardėsi, muistėsi, priešinosi pareigūnams. Ji matė, kad L. M. įspyrė policijos pareigūnui į koją, ji tiesiog spardėsi ir pataikė tam, kam pataikė. Ar įspyrė daugiau kartų, nematė, nes iš karto nuėjo tolėliau, kad tik nieko nepamatytų mergaitės. Kad šio įvykio metu buvo sužaloti pareigūnai, ji nematė, tik gali pasakyti, jog matė, kad pareigūnai yra išsitepę drabužius, pareigūnė vis laikėsi už dešinės rankos, lyg ji būtų sužeista, bet konkrečiai sužeidimų nematė, kad pareigūnas būtų sužeistas nematė. L. M. tą dieną tikrai buvo ligos paūmėjimas, ji tikrai elgėsi neadekvačiai situacijai ir tikrai, kiek ji matė, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, o juos tik įžeidinėjo ir keikė bei jiems priešinosi (t. 2, b. l. 3-6).

5. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja R. Z. juos patvirtino.

6. Teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. Vasilevskio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. birželio 13 d., dirbo kartu su vyriausiąja patrule R. Vaitkevičiene Širvintų mieste ir rajone, buvo reaguojantis ekipažas. Apie 16 val. gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes agresyviai elgiasi (duomenys neskelbtini) serganti moteris, kaip dabar jau žino – L. M.. Iki vykstant nurodytu adresu, jam nei šis adresas, nei šiuo adresu gyvenantys asmenys nebuvo žinomi. Atvykus nurodytu adresu dar niekas kitas, t. y. nei greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP), nei Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai atvykę į vietą nebuvo. Namo kieme juos pasitiko L. M. sugyventinis J. J., kuris buvo kieme su dviem mažamečiais vaikais. Akivaizdžiai matėsi, kad J. J. yra išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis nenuosekliai dėstė savo mintis. Iš visko suprato, kad jo sugyventinė L. M. serga (duomenys neskelbtini) ir yra agresyvi, jis su ja nesusitvarko, sakė, kad jai yra paūmėjimas. Kartu su R. Vaitkevičiene užėjo į namo vidų. Tiek jis, tiek R. Vaitkevičienė, tik atvykę į įvykio vietą, buvo įsijungę BODY kameras. J. J. su vaikais liko kieme. Užėję į vidų, pamatė L. M. virtuvėje – ji, stovėdama prie kriauklės, prausėsi veidą. Pamačiusi juos, ji (L. M.) iš karto pradėjo jiems priekaištauti, sakydama ,,ko jūs čia atėjot, kas jus čia įleido”, liepė jiems išeiti, sakydama, kad ji nori susitvarkyti. Iš balso tembro ir garso matėsi, kad L. M. jų atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai. Ant L. M. veido ir kūno jokių išorinių smurto žymių nesimatė, kodėl ji prausėsi, sunku pasakyti, bet jos prausimasis atrodė daugiau toks isterinis. Jis su kolege konkrečiai L. M. nenurodė, dėl ko čia atvyko, nesakė jai, kad juos iškvietė vyras. Klausė jos, ar viskas namuose yra gerai, ar nieko neįvyko, ar nereikia jokios pagalbos. Pokalbio metu jis (S. Vasilevskis) iš karto nepastebėjo, kad ji gali būti neblaivi, bet matėsi, kad žmogui kažkas yra negerai su psichine sveikata – jos akys buvo išsiplėtę, pati buvo nenustygstanti vietoje. Jiems bendraujant su L. M., į vidų atėjo dvi socialinės darbuotojos. Viena iš moterų iš karto pasakė ,,L., taigi tau negerai, tai tu ir alkoholio pavartojusi”. Matyt ta moteris dažnai su L. bendraudavo, kad iš karto pamatė, kas L. yra negerai. L. sakė, kad jai viskas gerai. Tada kažkuri iš socialinių darbuotojų pasakė kad jai paskambino J., kuris pasakė, kad negali su ja susitvarkyti. Kaip jis suprato iš šių moterų bendravimo, jos šią šeimą prižiūri. Po šių socialinės darbuotojos pasakytų žodžių L. M. išėjo, galima sakyti labiau išbėgo į kiemą link savo sugyventinio K. J., kurio klausė ,,kas tau yra?”. Paskui ją išėjo ir jis (S. Vasilevskis) su kolege R. Vaitkevičiene ir socialinėmis darbuotojomis. Visiems būnant kieme ir bendraujant, atvažiavo ir greitosios pagalbos medikė. Medikė paklausė, ar L. M. nustatytas neblaivumas. Jie atsakė, kad blaivumas moteriai dar nenustatytas. Kai pasakė, kad L. reiks pasitikrinti blaivumą, ji pradėjo lakstyti po kiemą, klausė iš kur jie – ar iš Širvintų policijos, ar iš Vilniaus, skambino 112, reikalavo kad atvyktų kiti pareigūnai. Paskui lyg skambino savo motinai, kuriai sakė, kad kažkas turi atvažiuoti prižiūrėti jos vaikų, sakė, kad negali tikrintis blaivumo, nes jai reikia paskambinti, ir vis elgėsi neadekvačiai situacijai. Tada pradėjo kalbėti tai rusiškai, tai angliškai, to reikalavo ir iš jų. Momentais L. M. nurimdavo ir lyg normaliai kalbėdavo, bet staiga vėl pratrūkdavo. Atvykusi medikė dvejojo, ar jai psichikos sutrikimas. R. Vaitkevičienė, jei gerai prisimena, pirma nustatė J. J. neblaivumą ir po ilgų įkalbinėjimų R. Vaitkevičienė patikrino L. neblaivumą. Šito jis nematė, nes buvo nuėjęs toliau pabendrauti su socialine darbuotoja. Bendraudamas su ja, girdėjo, kad L. ne vieną kartą pakeltu tonu, agresyviai keikėsi. Po abiejų asmenų neblaivumo nustatymo, kol medikė dvejojo ką su ja daryti, L. nuėjo į namus. Tada jis klausė medikų ką jie sprendžia daryti, ar vežti L. į gydymo įstaigą, ar ne, nes ir socialinė pritarė, kad tikslinga L. išvežti į gydymo įstaigą. Kai medikė apsisprendė, kad ją reikia vežti į gydymo įstaigą, tada jis su R. Vaitkevičiene ir GMP vairuotoju užėjo pas L. į namus. Jiems užėjus į kambarį, L. nerimastingai vaikščiojo po kambarį, lyg kažko ieškodama. Jis (S. Vasilevskis) su R. Vaitkevičiene pradėjo jai sakyti, kad reiks važiuoti į gydymo įstaigą pasitikrinti. Viską gražiai ir ramiai aiškino ir GMP vairuotojas L. R. Visi su L. bendravo gražiai, ramiai, kad išvengtų kažkokio priešiškumo, tačiau L. vis tiek buvo agresyviai nusiteikusi. Ji vis kartojo, kad niekur nevažiuos, kad jie neturi jokios teisės ją kažkur vežti ir pan. L. pradėjo vilkinti laiką, ji pradėjo ieškoti tai paso, tai telefono, tada lyg R. Vaitkevičienė kelis kartus pareikalavo L. eiti kartu į GMP automobilį ir nurodė, kad kitu atveju prieš ją bus panaudota fizinė jėga, tačiau L. M. į pareigūnės R. Vaitkevičienės reikalavimus nekreipė dėmesio, viską ignoravo. Kadangi L. M. nevykdė jų teisėtų reikalavimų, todėl jie su R. Vaitkevičiene suėmė L. už rankų ties alkūnėmis, kad ją kontroliuoti ir vedė į kiemą. L. eidama priešinosi, ją reikėjo stumti ar tai tempti, kad ji eitų. Vienu metu ji bandė ir kojas pakelti, kad jie ją neštų, bet paskui nuleido. Išėjus į lauką, nuo namo paėjus iki 10 metrų link GMP automobilio, L. kažką surėkė, lyg ,,paleisk” ar panašiai, ir tada ji jam (S. Vasilevskis) dešine koja, nes jis ją vedė iš dešinės pusės, spyrė du kartus jam į dešinę koją į blauzdą. Nuo spyrio pajuto stiprų skausmą, nes buvo spirta jam į kaulą. Įspyrusi jam į koją, L. į jį atsisuko ir dešinės rankos alkūne bandė jam suduoti į veidą, bet jai nepavyko to padaryti, nes jis laikė jos dešinę ranką ir ją kontroliavo. Tada jis kartu su R. Vaitkevičiene, naudodami fizinę jėgą, nes L. kėlė grėsmę jiems ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų, bandė už nugaros užsukti jai rankas, kad galėtų uždėti antrankius, o kai to nepavyko padaryti stačiomis, pargriovė ją ant žemės, ant pilvo. Jų fizinės jėgos naudojimo metu L. intensyviai priešinosi, kažką šaukė, juos įžeidinėjo, jų atžvilgiu naudojo įvairius necenzūrinius žodžius, prakeikinėjo juos ir pan. Ar bus sulaikymo įrašas jis negali pasakyti, nes sulaikymo metu, kai L. intensyviai priešinosi, jo kamera nuo apsauginės liemenės nukrito ant žemės, R. Vaitkevičienės kamera buvo prie jos. L. pargriovus ant žemės, jis užfiksavo jos kaklą dešiniu keliu, kad ji nesimuistytų, kad jam neįkastų, R. Vaitkevičienei laikant vieną L. ranką, jam – kitą, jis uždėjo jai antrankius ir juos užfiksavo. Uždėjus antrankius, jis L. su R. Vaitkevičiene pakėlė už rankų. Tuo metu pamatė, kad GMP vairuotojas nuo žemės pakėlė jo kamerą ir ją įsidėjo į savo drabužių kišenę, nes visą laiką jis stovėjo šalia. Jam atrodo, kad jis bandė padėti jiems su R. Vaitkevičiene susitvarkyti, t. y. padėti L. uždėti antrankius, kad ji nekeltų grėsmės nei jiems, nei kitiems šalia esantiems asmenims. Pakėlę L. nuo žemės, su R. Vaitkevičiene ją jėga vedė į GMP automobilį, kur su GMP vairuotojo pagalba ji buvo paguldyta ant neštuvų, prie kurių buvo prisegta saugos diržais. Antrankiai L. buvo palikti už nugaros. Paguldžius L. į GMP, jis nuėjęs atsisėdo prie tarnybinio automobilio vairo ir tuomet pajuto didžiulį skausmą savo kairės plaštakos ketvirtame, t. y. bevardyje piršte – jis jo negalėjo lankstyti, pamatė, kad jis pradėjo tinti. L. M. buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Palikę L. M. gydytojų priežiūroje, jis kartu su R. Vaitkevičiene nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatytas kairės rankos ketvirto piršto sumušimas. Žino, kad R. Vaitkevičienė taip pat kreipėsi į medikus, kad būtų apžiūrėta. Ji lyg buvo apdraskyta. R. Vaitkevičienės išsakytas reikalavimas L. M. buvo aiškus, suprantamas, pakartotas kelis kartus, bet ji vis tiek jų teisėtų reikalavimų nevykdė, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui (t. 1, b. l. 146-150); L. M. sulaikymo metu jam nebuvo sustvėrusi už piršto, jo neužlaužė, o jis buvo sužalotas jos sulaikymo ir grumtynių metu, piršto sužalojimo konkrečių aplinkybių pats įvardinti negali (t. 1, b. l. 172-174).

7. Nukentėjusiojo S. Vasilevskio tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 1).

8. Teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. Vaitkevičienės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. birželio mėnesio viduryje dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju S. Vasilevskiu Širvintų rajone ir mieste, reagavimo pajėgose. Apie 16 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į Širvintų r., koks kaimo pavadinimas neprisimena. Žino, kad pranešime buvo nurodyta, jog moteriai L. M. paūmėjo (duomenys neskelbtini), kad ji agresyvi, namuose yra du mažamečiai vaikai. Vykstant į iškvietimą, maždaug žinojo kokia tai moteris, nes anksčiau buvo forminusi smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko vyras, kaip suprato, tai L. M. sugyventinis, kuris buvo kieme su dviem mažamečiais vaikais. Iš išvaizdos matėsi, kad vyriškis yra neblaivus ir neadekvatus aplinkai. Vyriškis paaiškino, kad L. yra agresyvi, kad jis negali būti su vaikais namuose, jos bijo, sakė, kad jai paūmėjusi (duomenys neskelbtini). Vyriškis nenurodė, kad L. prieš jį būtų smurtavusi. L. M. jiems atvykus buvo namuose. Į namo vidų užėjo ji (R. Vaitkevičienė) kartu su vyresniuoju tyrėju S. Vasilevskiu. Kambaryje pamatė L. M., ji buvo netvarkinga, susivėlusi, priešiškai nusiteikusi, agresyvi, ji sakė ,,ką jūs čia darote, aš jūsų čia nekviečiau”. Paaiškino, kad atvažiavo pagal iškvietimą, klausė jos ar viskas yra gerai, jai nenurodė kas juos kvietė. L. paaiškino, kad jai viskas gerai, kad jokios pagalbos jai iš jų nereikia. Labai greitai atvyko ir kaip ji suprato – socialinės darbuotojos, kurios dirba su šia šeima, jų anketinius duomenis yra nurodžiusi savo tarnybiniame pranešime. Į kambarį įėjo viena darbuotoja, ji pamatė, kad L. yra kažkas negerai, ji sakė L. ,,L., kaip tu atrodai, tau yra negerai, tau reikalinga pagalba”. Iš išvaizdos manė, kad L. M. yra neblaivi, nuo jos ir sklido alkoholio kvapas. Kad L. yra neblaivi įvardino ir jos sugyventinis pasitikęs juos kieme. Namo viduje palikusi kolegą su darbuotoja išėjo į lauką, į tarnybinį automobilį, kad paimti alkotesterį. Alkotesteriu neblaivumą pirma nustatė vyriškiui, kiek promilių jis pripūtė negali prisiminti, bet jis vykdė visus teisėtus nurodymus. Jai būnant kieme ir bendraujant su vyriškiu, į kiemą išėjo ir kolega S. Vasilevskis su L. bei socialine darbuotoja. Atsimena, kad L. iš karto priėjo prie savo sugyventinio, klausė jo kodėl jis čia visus iškvietė ir pan. Tada atvyko ir medikai. Medikai nustatė, kad L. reikalinga vykti į gydymo įstaigą ir apie tai jai pasakė. Tada L. vengė pasitikrinti blaivumą, sakė, kad jai reikia pirma paskambinti, kad suderinti kur vaikus ji gali palikti ir pan. Žino, kad gavosi tokia jos veiksmų maišalynė. L. M. manymu, jai su sveikata yra viskas gerai, ji manė, kad ji niekur nevyks. Žino, kad vienu metu L. M. kalbėdavo tai lietuviškai, tai rusiškai, tai angliškai. Žino, kad ji skambino 112, kvietė kitą ekipažą, nurodydama, kad jų ekipažas jai netinka, po truputį L. M. vis labiau agresyvėjo. Jai (R. Vaitkevičienei) paprašius, kad ji prieitų nustatyti blaivumui, ji bandė išvengti pūtimo į alkotesterį, tyčia į jį pūtė neteisingai. Alkotesterį laikė dešinėje rankoje, tai pūsdama neteisingai į alkotesterį ji (L. M.) vienu metu suėmė jai už dešinės rankos ties riešu ir ją paspaudė, taip momentiškai sukeldama jai skausmą rieše. L. M. pirmiausia norėjo imti už alkotesterio, bet ji pasakė, kad alkotesteris liks jos rankoje, nes tokia nustatyta tvarka, tada L. M. jai ir suėmė už rankos ties riešu, į tai jai nieko nesakę, nes norėjo, kad kuo greičiau būtų nustatytas jos blaivumas, be to, matė, kad yra ir beviltiška jai kažką sakyti ir aiškinti, nes ji elgėsi kaip jai norėjosi. Nežino ar jos toks elgesys dėl ligos ar dėl neblaivumo. Žino, kad ir L. M. buvo nustatytas neblaivumas, tačiau kiek ji pripūtė į alkotesterį, neprisimena. Nustačius L. M. neblaivumą, gydytoja informavo, kad ji bus vežama į gydymo įstaigą ir jai nurodė pasiimti reikalingus daiktus, todėl L. M. vėl įėjo į namo vidų, o paskui ją ji (R. Vaitkevičienė), S. Vasilevskiu ir GMP automobilio vairuotojas. Viduje L. M. ignoravo pasakymą, kad susirinktų daiktus, vis klausinėjo kur jos pasas ir pan. L. M. informavo, kad ji bus vežama į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, bet iš jos elgesio buvo galima matyti, kad ji niekur nesiruošė ir nenorėjo važiuoti. Asmeniškai įspėjo L. M., kad jei ji nevykdys jų teisėtų reikalavimų, prieš ją bus panaudota fizinė jėga, bet L. M. ignoravo ir tai, matėsi, kad jis vis darėsi agresyvesnė. Kadangi matė, kad L. M. nesiruošia vykdyti teisėto reikalavimo, kartu su kolega S. Vasilevskiui suėmė L. M. už rankų, ji (R. Vaitkevičienė) už kairės, o S. Vasilevskis už dešinės, ties žastais, kad galėtų kontroliuoti jos judėjimą ir tada su kolega vedėme L. M. į kiemą. Ji ėjo pati, tik ją reikėjo laikyti už rankų. Vedama į kiemą L. vis muistėsi, bandė ištrūkti, jos veiksmai vis intensyvėjo, ji vis agresyvėjo. Jų ir visų kitų atžvilgiu naudojo įvairius necenzūrinius žodžius, naudojo romų prakeiksmus kažkokius ir pan. Vedama L. M. tyčia atbulomis spyrė kelis kartus kolegai S. Vasilevskiui į kojas, kažkur į blauzdą, kiek tiksliai kartų ji įspyrė kolegai negali pasakyti, bet ji tai darė tyčia, tada iš karto po spyrių, L. M. bandė dešine alkūne suduoti S. Vasilevskiui į veidą, bet mano, kad nepataikė, nes S. Vasilevskis spėjo atsitraukti. Tuo pat metu jie su S. Vasilevskiui dėl tokio jos elgesio, pasipriešinimo, agresyvių veiksmų intensyvumo vertė ant žemės, visa tai vyko kieme, prie gatvės, gal net gatvėje. Pargriovus L. M. ant pilvo, S. Vasilevskis jai už nugaros užsuktų rankų uždėjo antrankius. Uždėjus antrankius jie su kolega L. M. pakėlė nuo žemės, ji visą tą laiką aktyviai muistėsi, bandė spardytis, įsispyrusi į žemę niekur nėjo, teko ją jėga tempti į medikų automobilį, nes ji nelipo, o kojomis į įsispyrė į jį, tad teko prieš ją panaudoti fizinę jėgą ir paguldyti ją medikų automobilyje ant neštuvų. Jos ir jų saugumui teko ją (L. M.) prie neštuvų prisegti saugos diržais. L. M. rankos liko užsegtos su antrankiais jai už nugaros. Visą laiką L. M. jų visų atžvilgiu naudojo įvairius necenzūrinius žodžius. Su medikais lydėjo L. M.. Tik įsėdusi į medikų automobilį, ji dešinėje rankoje pajuto skausmą, perštėjimą, pamatė, kad ranka yra nubrozdinta. Mano, kad šie jai ant rankos atsiradę nubrozdinimai buvo padaryti tyčiniais L. M. veiksmais, nes ji bandė iš jos ištrūkti. Kokius konkrečiai veiksmus L. M. darė prieš ją, nežino, bet ji tyčia iš jos muistydamasi bandė ištrūkti, su kuo ji galėjo padaryti nubrozdinimus, negali pasakyti, gal žiedais, gal batais, kai ją parvertė ant žemės, nes ji nuolat spardėsi. Negali nurodyti konkrečių L. M. veiksmų, kuomet ji ją (R. Vaitkevičienę) sužalojo. Kai L. M. buvo pristatyta į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, ji su kolega S. Vasilevskis nuvyko į Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. S. Vasilevskis sakė, kad jam labai skauda dešinės rankos ketvirtą pirštą, jis jį susižalojo L. M. sulaikymo metu, kai ji aktyviais savo veiksmais jiems priešinosi (t. 1, b. l. 177-181).

9. Nukentėjusiosios R. Vaitkevičienės tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 17).

10. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 13 d., 16 val. 33 min., L. M. nustatytas 1,24 promilės girtumas (t. 1, b. l. 5).

11. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad: vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230613-161000UTC+0300“ matyti, kad pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Atvykstama į privataus namo kiemą. Matyti, kad kieme stovi vyriškis ir du mažamečiai vaikai. Pareigūnai pasisveikina su vyriškiu. Girdėti, kad vyriškio kalba nerišli, jis pareigūnams sako, kad „jinai vo tenais sėdi" ir rodo pirštu į namą. Tada vyriškis, kaip dabar jau yra žinoma J. J., prieina arčiau prie pareigūnų, kalba kažką padrikai „nesvarbu, kad aš... aš ir gi žmogus, bet vaikai tai su manimi būna" ir pan., tada jis pareigūnams nurodo, kad name sėdi (duomenys neskelbtini) serganti L. M.. Pareigūnui paklausus, kas ji tokia jam, jis paaiškina, kad tai jo žmona. Pareigūnams S. Vasilevskis paaiškina, kad čia reikalingi medikai, į tai J. J. sako „tai iškvieskit, tegu paima, man jau nusibodo, pas mane vaikai, užmuš vaikus, kur ta socialinė yra". S. Vasilevskis ir R. Vaitkevičienė eina į gyvenamąjį namą. Pareigūnai pasibeldžiama į namo duris, nesulaukus jokio atsako į tai atidaro lauko duris, sveikinasi, niekam neatsakius įeina į vidų, girdėti namo viduje kaip ir moters dejonė, verksmas. Eidama toliau į kambarius pareigūnė R. Vaitkevičienė garsiai pasako „gera diena", kambaryje garsiai groja rusiška muzika. Vonios kambaryje, prie kriauklės randama stovinti moteris, kuri lyg prausia veidą. Pareigūnė R. Vaitkevičienė nurodo „išeikit į lauką ponia". Į tai, atsisukusi į pareigūnę, moteris, kaip dabar yra žinoma L. M., tarsi išsigandusi, šluostydama rankas į šonus sako „o kas atsitiko?" ir toliau užsisukusi plauna rankas. Į tai pareigūnė pasako „nieko, policija atvažiavo". L. M. lyg sako „galima aš nusiprausiu", pareigūnas S. Vasilevskis pritildo garsiai grojančią muziką, R. Vaitkevičienė sako „jau nieko nebeplaukit", bet į tai L. M. sako „kaip aš eisiu su muilinu veidu, skauda man akis, kas iš viso jums leido įeiti į mano namus". Su L. M. pasisveikina ir S. Vasilevskis, sakydamas „laba diena". Į tai L. M. sako „galima aš išplausiu akis", pareigūnas sako „plaukit, plaukit". L. M. vėl klausia „o kas atsitiko", į tai pareigūnas S. Vasilevskis atsako „nu tai mes atvažiavome sužinoti kas atsitiko", tada L. M. ateina arčiau pareigūnų, į prie durų kabantį rankšluostį šluostydama rankas vėl kalusia „o kas atsitiko?", pareigūnas sako „kažkas atsitiko, mes ir norim žinot kas atsitiko, ar viskas tvarkoj, ar ne viskas tvarkoj". L. M. klausia „o kodėl Jūs atvažiavot". Pareigūnas paaiškina sakydamas, kad „kažkas iškvietė". L. M. klausia „o kas?", pareigūnas atsako „mes ir norim išsiaiškinti". L. M. sako „galiu sužinot kas?", pareigūnas atsako „bandysim sužinot". L. M. kreipdamasi į vyrą lauke sako „J., o kas iškvietė, kas, kodėl aš kalta?". Tada girdėti tarpduryje kitas moteriškas balsas sakantis „L., labas". L. M. atsako „sveiki", moteris klausia „kas tau yra, kas atsitiko? L. M. kaip ir išsigandusi, vis liečia savo plaukus ir sako „nieko, kosmetiką nuiminėjau", moteris, galima manyti socialinė darbuotoja žiūrėdama į L. M. sako „eik tu sau, kokia tu, kas atsitiko, blogai jautiesi, kur vaikai", matyti ir dar viena moteris, galimai socialinė darbuotoja. Pareigūnė R. Vaitkevičienė išeina į lauką, eina prie tarnybinio automobilio, kur paima alkotesterį, eina keliu link namo. Į gatvę išeina L. M. ir abi socialinės darbuotojos. L. M. sako „kas čia vyksta, palaukit, aš tuoj paskambinsiu kitai policijai iš Vilniaus". Į tai pareigūnė R. Vaitkevičienė sako „tai mes iš Vilniaus ir atvažiavome". Į tai L. M. sako „tada į Širvintų", pareigūnė R. Vaitkevičienė sako „skambinkit, kvieskit". Gatvėje su J. J. bendrauja socialinė darbuotoja, prie jų priėjusi L. M. paima iš J. J. mobiliojo ryšio telefoną pasakydama rusiškai, kad ji paskambins į Širvintų policiją. Pareigūnė R. Vaitkevičienė paprašo prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą, į tai L. M. šaukdama, mojuodama rankomis sako „palaukit, aš tuoj į Širvintų policiją, palaukit, jūs neturit teisės". Pareigūnė R. Vaitkevičienė paprašo, kad L. M. nešauktų, L. M. pareigūnei šaukdama aiškina, kad jie priklauso Širvintų policijai. Pareigūnė prašo, kad L. M. nešauktų, į tai L. M. sako „o jūs mane nešantažuokit". Pareigūnė jai pasako „jūsų niekas nešantažuoja, į tai L. M. sako „šantažuojat, jūs mane priverčiat, o aš su jumis esu geru noru". Pareigūnė R. Vaitkevičienė dar kartą L. M. nurodo prieiti prie automobilio pasitikrinti blaivumo, bet L. M. tai ignoruoja sakydama, kad palauktų, nes ji iškvies kitą policiją. Priėjusi socialinė darbuotoja klausia „L., ką tu čia dabar darai, tai gi pareigūnai čia, stovi, ką tu kviesi?" Į tai L. M. sako „tegu stovi, kviesiu kitą policiją iš Širvintų". Socialinė darbuotoja patylomis pareigūnei R. Vaitkevičienei sako, kad „ji (duomenys neskelbtini) serga ir dabar pradėjo gerti". Pareigūnas S. Vasilevskis eina paskui L. M.. J. J., atsitraukia nuo L. M.. Pareigūnė R. Vaitkevičienė paprašo, kad J. J. prieitų prie tarnybinio automobilio, tą jis ir padaro. Pareigūnė paprašo J. J. nusiraminti, nurodo, kad reikia pasitikrinti, nes tokia yra tvarka. J. J. vis kartoja, kad jis myli savo vaikus. J. J. nustatytas 1,30 promilių neblaivumas, pareigūnė klausia ar jis turi savo asmens dokumentą. Į tai J. J. atsako „turiu, turiu", pareigūnė prašo atsinešti dokumentą. Girdėti, kaip L. M. rusų kalba bendrauja telefonu, tada garsiai rusų kalba šaukia, girdėti, kaip pareigūnas S. Vasilevskis jai sako „nerėkaukit, gerai", girdėti verkiantys vaikai ir kaip L. M. rusų, anglų ir lietuvių kalba priekaištauja S. Vasilevskiui. Pareigūnė R. Vaitkevičienė atspausdina J. J. neblaivumo parodymų kvitą. Į įvykio vietą atvyksta greitoji medicinos pagalba. Pareigūnė R. Vaitkevičienė pasisveikina su medike, ši pasiteirauja „čia mūsų reikia?" Į tai pareigūnė atsako „vežti reikia, ji visiškai neadekvati". Pareigūnė R. Vaitkevičienė prieina prie pareigūno ir L. M., kartu ateina ir medikė su vairuotoju, visi pasisveikina. Pareigūnas S. Vasilevskis paaiškina atvykusiai medikei, kad tiek socialinės darbuotojos, tiek vyras sako, kad moteriai (duomenys neskelbtini) paūmėjimas, sako, kad socialinė iš karto pasakė, kad mato, kad jai yra negerai. Lyg medikė klausia pareigūno „o važiuos ji su mumis?" Į tai pareigūnas S. Vasilevskis pasako „aš abejoju, kad savo noru važiuos". Medikė toliau klausia pareigūno ar ji gydyta, į tai pareigūnas S. Vasilevskis nurodo, kad „va, ateina socialinė, ji viską žino geriau". Medikė atėjusios socialinės darbuotojos klausia „tai šita ponia turi šitą diagnozę ir gydėsi Naujojoje Vilniuje?" Girdėti moteriško balso atsakymas „aha" bei paaiškina, kad nežino ar gali prie jos čia šnekėti, nurodo, kad paskambino ir pasakė, kad ji labai agresyvi ir dėl vaikų bijo. Tada L. M. sako „ne, aš atsiprašau, ar galima paskambinti? Ne, aš atsiprašau, aš nežinau kas kvietė, kodėl kvietė, kas atsitiko, mes nekvietėme, aš nekviečiau, vyras nekvietė, o kas kvietė?". Į tai pareigūnas S. Vasilevskis sako „vyras kvietė", socialinės darbuotoja sako „vyras iškvietė, nes bijojo jau, nes šokai prieš jį, prieš vaikus". L. M. nueina link J. J.. Girdėti, kaip L. M. su J. J. aiškinasi, kalbėdami rusų kalba, ji vis sako, kad nieko nepadarė, kad viskas yra normaliai. J. J., nueidamas su vaiku, sako, kad nenori su ja gyventi. Pareigūnė vėl sugrįžta prie tarnybinio automobilio, paima alkotesterį ir naują antgalį, prieina prie L. M., kuri girdėti, kad socialinei darbuotojai aiškina, kad vyras jai sakė, kad jei tu man neduodi gerti aš tau iškviesiu policiją. Pareigūnė R. Vaitkevičienė, dešinėje rankoje laikydama alkotesterį, nukreipia jį į L. M. ir sako „nu, pučiam, kaip balioną", į tai L. M. sako „ne, palaukit, galima aš sesei paskambinsiu, nes dvi valandas ji važiuoja iki čia". Pareigūnė reikalauja, kad L. M. pasitikrintų blaivumą, bet ši tai ignoruoja sakydama, kad ji pirma sesei paskambins, kad pasitikslinti ar ji pasiims jos vaikus. Girdėti, kaip šalimais stovinti medikė sako „tai mes jus nuvešim į ligoninę ir ji ten atvažiuos ir pasiims vaikus". Į tai L. M. sako „a kodėl į ligoninę mane vežat?" Į tai medikė atsako „tegu patikrina gydytojai". Į tai L. M. sako „o kas gali atsitikti", medikė atsako „aš nežinau...". Pareigūnė R. Vaitkevičienė sako „patikrinsime, ar jums viskas gerai", L. M. „man yra viskas gerai". Pareigūnė paaiškina, kad „medikai tai diagnozuos ir tuomet paleis". Medikė sako „tai Jūs turit tą ligą – (duomenys neskelbtini)". Į tai L. M. sako „nu ir kas, bet aš esu adekvati, jūs gi matot". Pareigūnė sako „dabar adekvati, prieš penkias minutes..". Į tai L. M. sako „tai, kad aš nesupratau dėl ko kvietė policiją, viskas buvo gerai, išėjo pasivaikščioti", pareigūnė sako „o kaip bendravot su policija, pamenat?" L. M. sako "dėl to, kad jie turi kviesti policiją Širvintų, o ne Vilniaus". Pareigūnė sako „tai taip reikia bendrauti su pareigūnais kai atvažiuoja, anglų, rusų kalba". L. M. sako "tai dėl to, kad jie nesupranta, ką aš turiu padaryti, kai jie nesupranta, kad Širvintų rajonas priklauso Širvintų policijai". Į tai pareigūnė R. M. sako "gerai, pasitikrinam neblaivumą", bet L. M. atsisako tai daryti nurodydama, kad iš pradžių ji paskambins mamai, nes turi tokią teisę ir prašo palaukti. Pareigūnė atsako "palauksiu", į tai L. M. sako "kodėl Jūs iš karto įsižeidžiat". Į tai pareigūnė R. Vaitkevičienė sako "ponia, mes negalime laukti valandą laiko, kol jūs tikrinsite neblaivumą, ar jūs tikrinsitės, ar jūs atsisakote?". Į tai L. M. atsako, kad "aišku, kad tikrinsiuosi". Į tai pareigūnė dar kartą pasako "tai gerai, tuomet tikrinamės". L. M. sako, kad jai pirmiausia reikia pasirūpinti vaikais. Pareigūnė paaiškina, kad yra vaikų teisės ir jie nuspręs kas bus ir su kuo liks vaikai. L. M. į tai atsako, kad ji norėtų, kad jos vaikai liktų su jos artimaisiais. Pareigūnė paaiškina, kad tai nuspręs kompetentingos darbuotojos. Girdėti, kaip telefonu L. M. kalba galimai su savo mama, baigia pokalbį, tada kurį laiką žiūri į savo mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūnė, kiek palaukusi, klausia L. M. ar ji jau baigė ir ar jau gali pasitikrinti. Į tai L. M. dar kartą sako „palaukit, aš dar paskambinsiu" ir vėl savo mobiliojo ryšio telefoną priglaudžia prie kairės ausies. Pareigūnui pasakius „dar trys skambučiai", L. M. pasako, kad "turiu teisę paskambinti". Į tai pareigūnė atsako „ne, tai galim palaukt iki vakaro, kol pati išsiblaivysi turbūt". Į tai L. M. atsako "ačiū". Girdėti, kaip L. M. vėl su kažkuo kalbasi galimai rusų kalba ir pasakoja apie susidariusią situaciją. Kažkuri darbuotoja sako "čia buvusiam skambina". Pareigūnė prieina prie vienos iš darbuotojų ir užsirašo J. J. duomenis, atsisėdusi į tarnybinį automobilį surašo į registracijos žurnalą. Surašiusi duomenis dar kartą L. M. nurodo pasitikrinti blaivumą. L. M. paprašo paimti alkotesterį į savo rankas, pareigūnė paaiškina, kad negalima. L. M. paklausus kodėl, pareigūnė paaiškina, kad tokia tvarka. Tada L. M. paprašo jai paaiškinti tvarką. Pareigūnė sako, kad reikia pūsti kaip balioną. Į tai L. M. rusų kalba pasako, kad ji lietuviškai nieko nesupranta. Į tai pareigūnė sako "ai, tai dabar lietuviškai nesuprantat". Į tai L. M. prašo kalbėti rusų kalba. Medikas L. M. rusų kalba paaiškina kaip reikia pūsti į alkotesterį. L. M. kelis kartus neteisingai pučia į alkotesterį, piktai pareigūnei rusų kalba papriekaištauja, kodėl ji vis ištraukia alkotesterį jai iš burnos ir toliau į alkotesterį, priekaištaudama pareigūnei, pučia neteisingai, šaukdama pretenzijas pareigūnei, kad ši tinkamai nepaaiškina. Pareigūnė prašo nešaukti. Įpūtusi L. M. žiūri į alkotesterį, pareigūnė sako, kad alkotesteris turėtų parodyti, nustatytas 1,24 promilės. L. M. reikalauja užrašyti, čiumpa už alkotesterio, pareigūnė paaiškina, kad bus atspausdintas kvitas, prašo, kad L. M. apsiramintų. L. M. sako, kad viskas yra slepiama, į tai pareigūnė nurodo, kad viskas yra filmuojama. L. M. jau lietuvių kalba sako, kad žmonės skundžiasi, kad policija labai negražiai elgiasi, į tai pareigūnė pasako, kad žmonės visada dėl to gali pateikti skundus, į tai L. M. šaukia, kad „nėra prasmės, nes jūs čia valdot". Pareigūnė sako "supratau. Ir ką mes valdom?". Į tai L. M. sako "ir eik tu na****". L. M. sako, "jūs esat ne angelai saugotojai, o esate išdavikai", toliau pareigūnus vadina „begėdžiais". Tada L. M. pradeda kalbėti maišydama rusų ir anglų kalbas. Pareigūnei paprašius, L. M. pasirašo kvite ir registracijos žurnale. R. Vaitkevičienė pasako L. M. "galite prieiti prie medikų". L. M. į tai paprašo eiti kartu, pareigūnė sutinka eiti kartu. Pareigūnė išlipusi iš tarnybinio automobilio eina ieškoti J. J., kad jis pasirašytų registracijos žurnale ir tikrinimo kvite. Prie pareigūnės prieina L. M. klausdama „čia bauda bus?". Pareigūnė atsako, kad dabar ne apie baudas kalbama, o apie jos, t. y . L. M. sveikatos būklę. Į tai L. M. klausia "o kokia mano sveikatos būklė". Pareigūnė atsako, kad tai turi įvertinti medikai, o ne policija. L. M. įeina į namo vidų. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230613-164000UTC+0300“ matyti, kad vaizdo įrašas daromas pareigūnės R. Vaitkevičienės kūno kamera. Girdėti, kaip pareigūnė R. Vaitkevičienė sako J. J. "nu vaiką paimkit ir eikit ten kur buvot", matyti, kaip J. J., stovėdamas prie namo, paima mergaitę ties pažastimis ją pakelia ir perbėga į kitą kiemo vietą. Toliau prie kelio matyti, kaip stovi medikė su vairuotoju, socialinė darbuotoja, kuri laiko ant rankų kitą mergaitę ir ją ramina čiūčiuodama. Girdėti, kad mergaitės verkia, girdėti, kaip S. Vasilevskis sako "mes galim lydėt, ne mes gi sprendžiam", o medikė sako „mes vežam". Girdėti, kaip pareigūnas S. Vasilevskis sako "jei vežam, tai vežam", taip pat sako "jei yra nuspręsta, kad vežam, tai vežam". Pareigūnė R. Vaitkevičienė prašo palaukti, sako, kad reikia padėti žurnalą ir bėga prie policijos tarnybinio automobilio kur padėjusi žurnalą bėga prie pareigūno S. Vasilevskio. Pareigūnė įeina į namo vidų, kur jau yra pareigūnas S. Vasilevskis ir medikų automobilio vairuotojas bei pati L. M., kuri galimai rusų kalba sako, kad ji neleido į namus užeiti. Tą pakartoja ir lietuvių kalba sakydama „aš jums neleidau į namus užeiti". Į tai R. Vaitkevičienė sako, kad leidimo nereikia, tą pakartoja ir S. Vasilevskis, kuris L. M. sako „medikai nusprendė jus vežti į ligoninę, mums leidimo nereikia". Girdėti, kaip GMP vairuotojas sako „L., važiuojam į ligoninę". Pareigūnas S. Vasilevskis dar kartą pakartoja, kad "medikai nusprendė, kad reikia važiuot". Į tai L. M., vėl galimai rusų kalba sako, kad ji net nežino savo asmens kodo, į tai pareigūnas sako "surasim duomenų bazėje". GMP vairuotojas pataria L. M. paimti telefoną, pakrovėją, paprasto vandens. Į tai L. M. prašo, galimai rusų kalba, paaiškinti už ką. Į tai GMP vairuotojas, galimai rusų kalba, paaiškina L. M., kad reikia į ligoninę, patikrinti, padaryti tyrimus. Į tai L. M. reikalauja, galimai rusų kalba, paaiškinti, kokius tyrimus, kokie faktai yra, matyti, kad L. M. agresyvėja, ji šaukia, kokius tyrimus jai norima padaryti sako, kad ji gyvas žmogus, nepasityčiojimas. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230613-164443UTC+0300“ matyti, kad vaizdo įrašas daromas pareigūno S. Vasilevskio kūno kamera. Vaizdo įraše matyti L. M., kuri pareigūnams sako, galimai rusų kalba, „palaukit, aš pati eisiu". Girdėti, kaip pareigūnas S. Vasilevskis, taip pat galimai rusų kalba sako, kad jo kantrybė taip pat ne beribė. L. M. galimai rusų kalba vis prašo palaukti, pareigūnas S. Vasilevskis pakartoja ir lietuvių kalba, sakydamas „mano kantrybė nebegalinė, supranti, aš nežaisiu su tavim, aš nežaisiu". Matyti, kad S. Vasilevskis veda L. M. galimai suėmęs jai už dešinės rankos. L. M. lyg sako „man skauda, aš eisiu pati". Į tai pareigūnas sako „kad neini, nu, nu kiek čia laukt, kiek laukt". Matyti, kad einama link GMP automobilio. Matyti, kad pareigūnė R. Vaitkevičienė eina šalia L. M., jai iš kairės pusės. Matyti, kad įvyko sambrūzdis, pareigūno S. Vasilevskio kūno kamera galimai nukrito ant žemės, toliau matyti, kad pareigūnas S. Vasilevskis ir GMP vairuotojas bando sutramdyti L. M., kuri kaip galima matyti aktyviai priešinasi, sako „ne", girdėti, kaip pareigūnė R. Vaitkevičienė sako „raminatės, kiek galima laukt". Girdėti, kaip L. M., galimai rusų kalba sako „ką tu darai bl**, aš būčiau pati ėjusi, kodėl tu taip darai, aš pati eisiu, kodėl jūs taip darote". Matyti, kad vairuotojas nuo žemės pakelia S. Vasilevskio kūno kamerą. Girdėti, kaip pareigūnas S. Vasilevskis sako, taip pat, galimai rusų kalba, kad ji tikrai eis ir paskris. Girdėti, kaip galimai medikė sako „ar ji sėdės pas mus ramiai, viena sėdynė". Pareigūnas S. Vasilevskis pasako "lydėsim", medikė sako "kad nėra kur sėdėti tenai, ant neštuvų tiktai". Vaizdo nesimato, girdimas tik garsas, nes pati kūno kamera yra galimai laikoma GMP vairuotojo rankoje. Pareigūnė R. Vaitkevičienė nurodo, kad ras kur atsisėsti, nes kažkada jau vežė taip. Girdėti, kaip pareigūnai uždeda L. M. antrankius, nes girdimas antrankių užsegimas. Vienu metu pasigirsta, kaip L. M., galimai rusų kalba, o paskui ir lietuvių kalba šaukia „gelbėkit, padėk man, Dieve, Jėzau Kristau, padėkite", girdisi, galimai rusų klaba, išsakyti keiksmažodžiai „bl**, ach***", kurį laiką girdėti vėl tik krebždesys, lyg grūmimasis, girdėti, kaip L. M., galimai rusų kalba, sako „eik na****, dalbajobe", ji keikia šalia esančius žmones, vadina juos „jobanais vampyrais", sako "jums pi***", toliau vėl girdėti tarsi grūmimasis, toliau vėl girdėti L. M. šaukimas, nepasitenkinimas, ji klausia „taip jūs gelbstit žmones", sako „svolačiai", lyg GMP vairuotojas, galimai rusų kalba sako, „nusiramink", L. M. sako, galimai rusų kalba, "jūs tyčiojatės, mazokistai jobani, sadomazai, sadistai", girdėti segamų diržų garsas. Toliau L. M., galimai rusų kalba sako, "būkit prakeikti, kad jūs nudvėstumėt, amen, jūs nudvėsit, amen" ir pan., tada ji vėl galimai rusų kalba sako „na ir kas, man pochui, eikit na****", toliau įvairiais žodžiais, galimai rusų kalba, visus keikia, įžeidinėja. Tada pasirodo vaizdas. Matyti pareigūnas S. Vasilevskis, kuris galimai išlipa iš GMP automobilio, valosi drabužius. Girdėti, kaip L. M. toliau, galimai rusų kalba šaukia „eik na**** nuo manęs, neliesk manęs, negalima, bl**" ir pan. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230613-164444UTC+0300“ matyti pareigūnas S. Vasilevskis ir pareigūnė R. Vaitkevičienė, girdėti, kaip L. M., galimai rusų kalba, sako "aš pati eisiu". Matyti, kad šis vaizdo įrašas daromas pareigūnės R. Vaitkevičienės kūno kamera. Matyti, kaip pareigūnas S. Vasilevskis. laiko L. M. už dešinės rankos, o už kairės rankos ją laiko pareigūnė R. Vaitkevičienė, jiems padeda GMP vairuotojas. Girdėti, kaip S. Vasilevskis sako „mano kantrybė ne begalinė, supranti, aš nežaisiu su tavim, aš nežaisiu". Matyti, kad pareigūnas S. Vasilevskis veda L. M. galimai suėmęs jai už dešinės rankos. R. Vaitkevičienė sako „jūs įspėta buvote". Vienu metu L. M. lyg sako „man skauda, aš eisiu pati", į tai pareigūnas sako „kad neini, nu, nu kiek čia laukt, kiek laukt", matyti, kad einama link GMP automobilio. Matyti, kad pareigūnė R. Vaitkevičienė eina šalia L. M., jai iš kairės pusės. Matyti, kad įvyko sambrūzdis, pareigūnė R. Vaitkevičienė šaukia „raminatės", L. M. aktyviai priešinasi, bando ištrūkti, galimai rusų kalba, sako „kodėl jūs taip darote, aš pati būčiau ėjusi. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230613-164747UTC+0300“ matyti, kad vaizdo įrašas daromas pareigūnės R. Vaitkevičienės kūno kamera. Filmuojamas GMP automobilio vidus, kur prie neštuvų palinkęs pareigūnas S. Vasilevskis ir GMP vairuotojas, matyti, kad ant neštuvų paguldyta L. M.. Matyti, kad pareigūno S. Vasilevskio tarnybinė uniforma sutepta purvu, girdėti, kaip L. M., galimai rusų kalba, šaukia „taip jūs gelbstit žmones", sako „svolačiai". Lyg GMP vairuotojas, galimai rusų kalba sako „nusiramink". L. M. sako, galimai rusų kalba, „jūs tyčiojatės, mazokistai jobani, sadomazai, sadistai", girdėti segamų diržų garsas, toliau L. M., galimai rusų kalba, sako „būkit prakeikti, kad jūs nudvėstumėt, amen, jūs nudvėsit, amen" ir pan., tada ji vėl galimai rusų kalba sako „na ir kas, man po****, eikit na****", toliau įvairiais žodžiais, galimai rusų kalba, visus keikia, įžeidinėja. Tada pasirodo vaizdas. Matyti pareigūnas S. Vasilevskis, kuris galimai išlipa iš GMP automobilio, valosi drabužius, girdėti, kaip L. M. toliau, galimai rusų kalba, šaukia „eik na**** nuo manęs, neliesk manęs, negalima, bl**" ir pan. (t. 1, b. l. 100-107).

12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Vasilevskiui nustatytas kairės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje dėl kaulo lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžis padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. birželio 16, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 13 d. Poodinės kraujosruvos aprašomos kaip besirezorbuojančios, todėl tiksliai pasisakyti, kada jos galėjo būti padarytos, nėra galimybės, pagal jų aprašymą tikėtina, kad galėjo būti padarytos prieš daugiau nei savaitę laiko iki apžiūros UAB „Gruodė“ 2023 m. liepos 21 d. ( t. 1, b. l. 132-134).

13. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis ir R. Vaitkevičienės medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad R. Vaitkevičienei padaryti nubrozdinimai dešiniojo dilbio apatiniame trečdalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 142-143).

14. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

15. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXIX skyriuje. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

16. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

17. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad L. M. 2023 m. birželio 13 d., apie 15 val. 57 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama neleisti pareigūnams atlikti savo tarnybinių pareigų bei išvengti išvežimo į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), piktybiškai nevykdė policijos pareigūnų S. Vasilevskio ir R. Vaitkevičienės teisėtų reikalavimų eiti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, policijos pareigūnų vedama jiems aktyviai priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą: tyčia du kartus spyrė policijos pareigūnui S. Vasilevskiui į dešinę koją, taip pat, bandydama išlaisvinti savo ranką, alkūne smūgiavo policijos pareigūnui S. Vasilevskiui į veidą, bet nepataikė, po ko, tęsdama savo veiksmus, ji, policijos pareigūnų parversta ant žemės, toliau aktyviai priešinosi, t. y. spardėsi, muistėsi, bandė ištrūkti, neleido uždėti antrankių stangrindama rankas bei policijos pareigūnų atžvilgiu naudojo įvairius įžeidžiančius žodžius; tokiais aktyviais veiksmais L. M. pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams ir vyriausiajai patrulei R. Vaitkevičienei padarė dešiniojo dilbio apatinio trečdalio nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam S. Vasilevskiui – kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodytas aplinkybes patvirtina pirmiau šioje nutartyje aptarti įrodymai – nukentėjusiųjų policijos pareigūnų S. Vasilevskio ir R. Vaitkevičienės parodymai bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, liudytojų K. A. ir R. Z. parodymai, apžiūros protokole išdėstyti duomenys, medicininiai duomenys.

18. Nukentėjusysis S. Vasilevskis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, atvykę į iškvietimą, nustatė, jog L. M. elgiasi neadekvačiai, todėl buvo iškviesta GMP, kuriai atvykus, priimtas sprendimas vežti K. M. į gydymo įstaigą, dėl ko jos pareikalavo lipti į GMP automobilį, tačiau L. M. reikalavimų nevykdė, nuolat vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis patvirtino, jog su R. Vaitkevičiene suėmė L. M. už rankų ties alkūnėmis, nes ji nevykdė teisėtų reikalavimų, taip siekdami nuvesti ją į GMP automobilį, tačiau L. M. priešinosi, du kartus jam įspyrė į dešinės kojos blauzdą bei bandė alkūne suduoti į veidą, tačiau jis smūgio išvengė, po ko jie pargriovė L. M. ant žemės, o tuo metu L. M. intensyviai priešinosi bei toliau jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis S. Vasilevskis nurodė, kad po to, kai jie nuvedė L. M. į tarnybinį automobilį, jis pajuto skausmą kairės plaštakos bevardžiame piršte, kuris pradėjo tinti – pirštas jam buvo sužalotas grumtynių metu. Nukentėjusioji R. Vaitkevičienė taip pat patvirtino, jog, atvykę į įvykio vietą, nustatė, jog L. M. yra aiškiai neadekvati, dėl ko buvo iškviesti medikai, kurie priėmė sprendimą ją vežti į gydymo įstaiga, dėl ko nukentėjusioji su kolega nurodė L. M. lipti į GMP automobilį, tačiau ji šių reikalavimų nevykdė, dėl ko su kolega ją vedė, tačiau L. M. kelis kartus koja spyrė S. Vasilevskiui į blauzdą bei bandė jam alkūne suduoti į veidą, bet to padaryti jai nepavyko, po ko jie pargriovė L. M. ant žemės bei uždėjo antrankius – šio veiksmo metu L. M. taip pat aktyviai priešinosi, naudojo necenzūrinius žodžius. R. Vaitkevičienė nurodė ir tai, kad grumtynių metu jai buvo padaryti dešinės rankos nubrozdinimai, ji juto fizinį skausmą. Aptartus nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matyti pareigūnų nurodytos aplinkybės, tiesioginių įvykio liudytojų socialinių darbuotojų R. Z. ir K. A. parodymai, duoti teismo posėdyje, kad jos matė, kaip įvykio metu L. M. priešinosi policijos pareigūnams.

19. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. M. įvykio metu, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais L. M. padarė nukentėjusiajai R. Vaitkevičienei dešiniojo dilbio apatinio trečdalio nubrozdinimą, o nukentėjusiajam S. Vasilevskiui – kairės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis – tokią išvadą patvirtina specialisto išvada bei medicininių dokumentų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad S. Vasilevskiui padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o R. Vaitkevičienei – nežymiu sveikatos sutrikdymu.

20. Visa tai reiškia, kad L. M. veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius.

21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 23 d. – vasario 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu L. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) ji dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) šiuo metu L. M. konstatuojama (duomenys neskelbtini), ji dėl savo psichikos būklės gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 4) L. M. gali dalyvauti teismo procese; 5) L. M. gali būti apklausiama, bet dėl psichikos sutrikimo ji nesuvokė veikai reikšmingų aplinkybių ir jų neatsimena, todėl jos parodymai gali būti neišsamūs, stokoti nuoseklumo; 6) L. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre (t. 2, b. l. 100-106).

22. Teismo psichiatrijos ekspertė G. Murauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo ekspertizės metu buvo išnagrinėta pateikta medicininė dokumentacija, bylos medžiaga, pačios L. M. suteikti duomenys. Jai buvo konstatuota (duomenys neskelbtini). Įvertinus tiek liudytojų duomenis, tiek stacionarinio gydymo istoriją, kaip L. M. iš karto buvo stacionarizuota. Buvo konstatuota, kad ji inkriminuojamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai buvo (duomenys neskelbtini). Ekspertizės atlikimo metu jos būklė buvo stabili. Nebuvo pastebėta išreikštų (duomenys neskelbtini) simptomų. Nebuvo nei kliedesių, nei haliucinacijų. Jos nuotaika buvo stabili, mąstymas – nuoseklus. Ekspertizės metu jai buvo suformuota (duomenys neskelbtini) diagnostika. Vertinimų metu nustatyta gretutinė patologija – tai (duomenys neskelbtini) . L. M. buvo rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre, kadangi ekspertizės metu jos būklė stabili vartojant medikamentus ir buvo pilnai kritiška savo psichikos sutrikimui: žinojo nustatytą diagnozę ir vaistų vartojimo tvarką ir poreikį. Anksčiau ji yra vartojusi vaistus. Jai buvo ambulatoriškai skiriamas ilgalaikis gydymas. Tik tos konsultacijos nebuvo tokio dažnumo, kaip būtų taikant priverstines medicinos priemones. Jai būdavo išrašomi ilgalaikiai receptai. Ji sakė, kad yra motyvuota lankytis ambulatoriškai, šiuo metu lankosi poliklinikoje, vartoja vaistus. Nurodė šiuo metu vartojamų vaistų pavadinimus ir dozes. Žinojo savo gydytojo kontaktus. Sugebėjo nurodyti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją.

23. Atsižvelgiant ekspertizės akte pateiktas išvadas bei teismo posėdžio metu duotus teismo psichiatrijos ekspertės G. Murauskienės paaiškinimus, taip pat į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad L. M., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Tai reiškia, kad veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama BK 17 straipsnio prasme ir jai turi būti taikomos priverčiamos medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

25. Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į ekspertizės akte išdėstytas išvadas bei teismo psichiatrijos ekspertės G. Murauskienės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, daroma išvada, kad L. M. nereikia stebėti ir gydyti stacionare, ji gali gydytis ambulatoriškai, todėl jai skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

26. Paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones, teismas negali nustatyti jų termino, kadangi jos yra taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turi spręsti dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumo, tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga, vykdysianti priverčiamąsias medicinos priemones, privalo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui, pagal asmens, kurio byla, buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumą, ar pakeitimą, ar panaikinimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

27. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 141,11 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiųjų gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 87-88). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 3 821,44 Eur dydžio žalą už apdraustajam S. Vasilevskiui išmokėtą ligos išmoką (t. 1, b. l. 41-44).

28. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ši nuostata reiškia, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

29. Nagrinėjamu atveju L. M. nėra kaltinamoji, nes baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ji padarė būdama nepakaltinama, jos atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

30. Pažymėtina, kad atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, palikus civilinius ieškinius nenagrinėtus, civiliniams ieškovams išaiškinama teisė dėl nepakaltinamo asmens veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą CK nustatyta tvarka.

31. Daiktų, turėjusių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401-404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad L. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama, ir dėl šių veikų taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti L. M. sveikatą prižiūrinčią įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutarčiai įsiteisėjus, kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.