Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-988-2021 R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį 85 Eur bauda už tai, kad tinkamai neprižiūrėjo ir neužtikrino, kad jo auginamas šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, t. y. 2021 m. sausio 29 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, gatvėje, R. A. priklausantis haskių veislės šuo paliktas be priežiūros užpuolė kitus žmones ir juos išgąsdino. Taip R. A. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, kuris VMVT direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-306 išdėstytas nauja redakcija, patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.3 papunkčio, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų apsaugos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi tenkino R. A. skundą iš dalies ir iš dalies pakeitė Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą, nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. administracinis nusižengimas perkvalifikuojamas iš ANK 346 straipsnio 2 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. A. skiriant nepiniginio pobūdžio administracinę nuobaudą – įspėjimą. Apylinkės teismas sprendė, kad Institucijos 2021 m. birželio 22 d. nutarimu R. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, visgi, Institucija netinkamai inkriminavo kvalifikuojančią (ANK 346 straipsnio 2 dalį), o ne bendrąją ANK 346 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad aptariamu atveju 2021 m. sausio 29 d. buvusi palaida (bepriežiūrė) Haskių veislės patelė Simba nesukėlė realios grėsmės asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė tik bendrojo pobūdžio gyvūnų gerovę reguliuojančiuose teisės aktuose numatytas pareigas nepalikti augintinio be priežiūros (palaido) (Gyvūnų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Aprašo 6 punktas). Nustatytos aplinkybės atitinka ne ANK 346 straipsnio 2 dalį, o ANK 346 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavęs įstatymo normą, už kurios pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas, teismas ex officio (liet. savo inciatyva) peržiūrėjo ir R. A. skirtą nuobaudą bei įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendė, jog administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti skiriant R. A. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o būtent – įspėjimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo: remiantis ANK 8 straipsnio 1, 2 dalimis, 224 straipsnio 2 dalimi, patraukti administracinėn atsakomybėn K. N. dėl teikiamų melagingų įrodymų ir melagingo pareiškimo; remiantis ANK 8 straipsnio 1, 2 dalimis, 581 straipsnio 4 dalimi, patraukti administracinėn atsakomybėn L. N. dėl teikiamų melagingų įrodymų ir melagingo liudijimo.

3.1. Apelianto teigimu, nagrinėjamas įvykis, dėl kurio jam buvo paskirta nuobauda, yra išgalvotas, siekiant jį apšmeižti, o teismas, tenkindamas jo skundą iš dalies, rėmėsi vieninteliu suklastotu įrodymu. Skunde nurodoma, kad teismas netyrė į bylą pateiktos nuotraukos, pavadinimu „R. šuo“ (įrašymo data 2021 m. sausio 29 d., 22.50 val.), kurią į bylą pateikė K. N., kaip padarytą būtent nurodyto įvykio, tai yra 2021 m. sausio 29 d., apie 22 val., metu, autentiškumo ir šios nuotraukos pagrindu, kaip ir tyrėjas, atliko palyginimą su surinktomis pareigūno nuotraukomis bei nepagrįstai nustatė, kad tai vienas ir tas pats šuo, priklausantis apeliantui. Skunde apeliantas nurodo, kad tiek pareiškėjas K. N., tiek liudytoja L. N. teikia melagingus parodymus ir suklastotus įrodymus, nes nustatyta, kad pareiškėjo K. N. 2021 m. vasario 10 d. su pareiškimu policijai teiktos nuotraukos, kurias jis teigia padaręs savo telefonu, taip pat liudytojos L. N. 2021 m. kovo 2 d. pateiktos nuotraukos, kurias ji teigia padariusi savo telefonu ir įvykio vietoje, padarytos iš vieno telefono įrenginio, priklausančio L. N., ir neatitinka K. N. pareiškimo bei L. N. paaiškinimų. Pasak apelianto, iš nuotraukų analizės aiškiai matosi, kad galimai jam priklausantį šunį L. N. fiksuoja dar gatvėje ir tokiu būdu jį vilioja pas save į kiemą, kad galėtų padaryti daugiau nuotraukų, kaip galimą užpuolimo įrodymą, teikiant vėliau suplanuotam melagingam pareiškimui ir liudijimui. Apelianto teigimu, atlikęs išsamią nuotraukos, pavadinimu „R. šuo“ (įrašymo data 2021 m. sausio 29 d., 22.50 val.), kuri jam su bylos medžiaga buvo pateikta jau nespalvota, su pakeistu dokumento pavadinimu PNG failas (.png), be įrašymo datos, analizę nustatė, kad ši nuotrauka yra suklastota, tai yra pakeista jos įrašymo data ir pavadinimas, tam, kad galėtų jį apkaltinti padarius administracinį nusižengimą. Sulyginus šią nuotrauką su nuotraukomis, darytomis nuo 2021 m. sausio 8 d., 20.50.08 val. iki 2021 m. sausio 8 d., 20.58.23 val., aiškiai matosi, kad nuotrauka pavadinimu „R. šuo“ daryta 2021 m. sausio 8 d., tarp 20.55.59 val. ir 20.58.07 val., o ne 2021 m. sausio 29 d., 22.50 val., kaip teigė pareiškėjas K. N.. Dėl to, pasak R. A., teismas buvo apgautas pareiškėjo K. N. ir liudytojos L. N. teiktais melagingais įrodymais ir liudijimais. Be to, pasak apelianto, dėl to, kad nuotrauka yra suklastota, negalima, kreipiantis į ekspertus ar specialistus, patikrinti, ar šioje nuotraukoje užfiksuotas šuo priklauso jam. Taip pat skunde R. A. pažymi, kad jo šuo yra pririštas, o teritorija nėra aptverta, pas jį dažnai atklysta kaimo teritorijoje laikomi palaidi šunys, tai apklausos metu patvirtino ir liudytoja L. N., nurodydama, kad pas ją buvo atbėgę du šunys.

4. Atsiliepimu į R. A. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja prašo skundo netenkinti. Institucijos nuomone, R. A. skundo argumentai yra nepagrįsti, o minėtas tyrimas būtų perteklinis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norimo rezultato (administracinio nusižengimo bylos nutraukimo) nelemtų, nes veikos kvalifikavimui pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė kyla už Gyvūnų apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kadangi ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su Gyvūnų apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Pasak Institucijos, R. A., būdamas gyvūno (Haskės) šeimininku privalo laikytis gyvūnų gerovę reguliuojančių teisės aktų reikalavimų ir iš anksto turi numatyti, kad palaidas šuo gali sukelti vienokių ar kitokių padarinių. R. A. laikė palaidą augintinį, neužtikrino jo laikymo sąlygų ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą. Taip pat, iš surinktų įrodymų visumos matoma, kad šuo viešoje vietoje buvo palaidas, be šeimininko, todėl R. A. pažeidė bendro pobūdžio pareigas nepalikti augintinio be priežiūros (palaido), dėl to, nėra pagrindo jam nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad R. A. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Institucija atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo nutraukti R. A. administracinio nusižengimo teiseną bei panaikinti skundžiamą nutartį, nes nuobauda atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus, taip pat nebus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. A. apeliacinis skundas netenkinamas. Apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. neigia padaręs ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

6. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. A. padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl R. A. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. A. kaltė padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

7. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už Gyvūnų apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Gyvūnų laikytojų pareigos yra įtvirtintos Gyvūnų apsaugos įstatyme, taip pat Apraše. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, bene svarbiausias minėtuose teisės aktuose keliamas reikalavimas gyvūnų lankytojams – nepalikti gyvūno be priežiūros (Gyvūnų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Aprašo 6 punktas).

8. Nors R. A. savo kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad jo šuo (Haskių veislės šuo vardu Simba) yra pririštas, kaimo teritorijoje yra kitų palaidų šunų, kad įvykis yra išgalvotas, jis yra apkalbamas K. N. ir L. N., kurie teikia melagingus parodymus ir suklastotus įrodymus, tačiau jo kaltė pažeidus Gyvūnų apsaugos įstatymo ir Aprašo atitinkamas nuostatas bei padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta bylos įrodymų visuma. 2021 m. vasario 10 d. K. N. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. sausio 29 d., apie 22 val., su L. N. grįžo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir tuo metu, kai rakino namo duris, K. N. iš nugaros netikėtai pribėgo R. A. šuo, stumtelėjo ranką, dėl ko jis išmetė vieną iš savo mobilių telefonų į sniegą (b. l. 13). Prie šio pareiškimo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas minėtas šuo (b. l. 14–16). Teismo posėdyje K. N. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad 2021 m. sausio 29 d., apie 22 val., iš pasalų ant jo užšoko būtent R. A. šuo. Teismo posėdyje tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. N. parodė, kad 2021 m. sausio 29 d., apie 22 val., grįžo namo su K. N. ir dukra ir tuo metu, kai rakino duris, netikėtai užpuolė dažnai palaidas būnantis R. A. šuo vardu Simba, kuris užšoko K. N. ant pečių, dėl ko jam iš rankų iškrito telefonas. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas D. M. patvirtino, kad atlikdamas tyrimą šioje byloje asmeniškai buvo nuvykęs padaryti R. A. šuns nuotraukų, sulygino šunį su byloje tyrimo metu pateiktose nuotraukose užfiksuotu šuniu ir nusprendė, kad nuotraukose užfiksuotas ir gyvai apžiūrėtas šuo yra tas pats.

9. Nors apeliantas teigia, kad K. N. ir L. N. davė melagingus parodymus, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek nukentėjusiojo K. N., tiek liudytojos L. N. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, vieni kitus papildantys, atitinka jų tyrimo metu duotus paaiškinimus, be to, juos patvirtina liudytojo D. M. parodymai, šuns nuotraukos, kurias detaliai aptarė apylinkės teismas ir kurias palyginus matyti, jog tai yra vienas ir tas pats šuo, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Be to, parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, objektyvių duomenų, kad šie asmenys yra suinteresuoti nepagrįstai pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, byloje nėra, todėl pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu ar objektyvumu nėra jokio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad 2021 m. sausio 29 d., apie 22 val., buvo įvykis, kurio metu ant nukentėjusiojo K. N. užšoko būtent palaidas R. A. šuo, pagrįstai rėmėsi K. N. ir L. N. parodymais. Remiantis apylinkės teismo nurodytomis teisės aktų nuostatomis, šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo nebūtų paliktas be priežiūros, negalėtų pabėgti ir sukelti vienokių ar kitokių padarinių, todėl R. A., būdamas atsakingas už savo šunį, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo šuo neišbėgtų iš privačios teritorijos ir neliktų be priežiūros, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. A. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

10. Skunde nurodomos aplinkybės, kad jo šuo yra pririštas ar kad ant nukentėjusiojo galėjo užšokti kitas šuo, nes kaimo teritorijoje yra kitų palaidų šunų, nesuteikia pagrindo abejoti anksčiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes ir niekaip nešalina R. A. atsakomybės. Pažymėtina, kad nukentėjusysis K. N., apklaustas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po pareiškimo policijai pateikimo R. A. šuo jau nebelaksto palaidas, tačiau nagrinėjamo įvykio metu, taip pat iki tol, jis dažnai būdavo palaidas ir tai nebuvo pirmas incidentas su R. A. šuniu, ką patvirtino ir liudytoja L. N.. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek K. N., tiek L. N. ant K. N. užšokusį šunį iš karto atpažino, K. N., tikslindamas savo pareiškimą, policijos pareigūnui taip pat nurodė skiriamuosius R. A. šuns požymius: baltas trikampis lapas virš akių kaktoje, kūnas – juodos spalvos, snukis – baltas (b. l. 57), be to, liudytoja L. N. teisme apklausta nurodė, jog po šuns užšokimo ant nukentėjusiojo šuo buvo pašauktas Simbos vardu, aptariamą šunį atpažino ir liudytojos dukra, taip pat šuns atpažinimą atliko ir tyrimą šioje byloje atlikęs pareigūnas D. M., taigi tvirtinti, jog tai galėjo būti kitas palaidas šuo, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad tokių savo teiginių apeliantas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

11. Apeliantas skunde plačiai dėsto, kad teismas, tenkindamas jo skundą iš dalies, rėmėsi vieninteliu įrodymu, tai yra į bylą pateikta nuotrauka, pavadinimu „R. šuo“, kuri, anot apelianto, yra suklastota, tai yra pakeista jos įrašymo data ir pavadinimas. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visas į bylą pateiktas šuns nuotraukas ir iš tiesų konstatavo, jog tik viena iš nukentėjusiojo K. N. ir liudytojos L. N. į bylą pateiktų šuns nuotraukų, tai yra nuotrauka pavadinimu „R. šuo“, yra padaryta įvykio vakarą – 2021 m. sausio 29 d. Kaip matyti, apylinkės teismas, šios nuotraukos datą patikrinęs pagal laikmenos informaciją, jokių akivaizdžių jos suklastojimo požymių neįžvelgė. Tokių požymių neįžvelgia ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad nei nukentėjusysis K. N., nei liudytoja L. N., pateikdami nuotraukas ar duodami paaiškinimus, ir neteigė, jog visos nuotraukos yra darytos įvykio dieną, tai aiškiai matyti ir iš nuotraukų datų, o nuotraukos daugiau buvo teikiamos siekiant identifikuoti jų nurodytą šunį. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, konstatuodamas, kad R. A. padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi ne vieninteliu įrodymu (viena šuns nuotrauka), o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, byloje surinktus įrodymus išsamiai išnagrinėjo ir įvertino, atsakė į R. A. skunde dėl Institucijos nutarimo nurodytus argumentus.

12. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. A. skundą dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 22 d. nutarimo, nenustatė, kad R. A. padarytas Gyvūnų apsaugos įstatymo ir Aprašo pažeidimas būtų sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (ANK 346 straipsnio 2 dalis), tai yra sprendė, jog nors minėtu nutarimu R. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, tačiau Institucija jo veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, o ne pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutikti negali. Tuo labiau, kad ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia švelnesnę administracinę atsakomybę, o Institucija Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties neskundė, taigi apygardos teismas negali bloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. Kita vertus, pažymėtina, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas R. A. skundą ir perkvalifikuodamas jo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 346 straipsnio 2 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį, nutartyje netinkamai vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

13. ANK 642 straipsnyje nustatyti apylinkės teismo galimi sprendimai byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas; apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą); 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes); 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

14. ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą sprendimą apylinkės teismas priima tada, kai teismui nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo tinkamo kvalifikavimo, tačiau teismas nusprendžia, jog ne teismo tvarka priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neteisingai buvo paskirta nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucijos nutarimu netinkamai buvo kvalifikuoti R. A. veiksmai (ne pagal tą ANK straipsnio dalį), taigi akivaizdu, kad šiuo atveju iš nurodytų sprendimų tik ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sprendimas dėl skundo buvo pats tinkamiausias, tai yra panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios bei rezoliucinės dalių matyti, jog tai nėra tik rašymo apsirikimas ar kitoks netikslumas, apylinkės teismas savo sprendimą dėl procesinės bylos baigties argumentavo, aiškiai nurodė, kad iš dalies keičia skundžiamą Institucijos nutarimą. Atsižvelgiant į tai, netinkamas apylinkės teismo procesinis sprendimas taisytinas naikinant apylinkės teismo nutartį ir priimant naują nutartį administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Pažymėtina, kad perkvalifikavus R. A. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, turi būti iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Įvertinęs tai, kad peržiūrėdamas Institucijos nutarimu R. A. skirtą nuobaudą apylinkės teismas iš naujo sprendė nuobaudos skyrimo klausimą, įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrė R. A. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą, o apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl paskirtos nuobaudos, apygardos teismas paskirtos nuobaudos nekeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-988-2021.

R. A. pripažinti kaltu padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam įspėjimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.