- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- A-261-988-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- Aleksejui Ivanovui, Aleksejaus Ivanovo
- Atsakovas
- Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aleksejaus Ivanovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aleksejaus Ivanovo skundą atsakovui Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Aleksejus Ivanovas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vilniaus m. VPK viršininko 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 10-TE-429 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai Aleksejui Ivanovui“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda ir mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas aplaidžiai ir skubotai, neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir objektyvias aplinkybes, įsakymas pagrįstas tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Nurodė, kad 2005-11-01 į Vilniaus m. VPK Antrąjį PK pristatytos A.Bareikienės pavarde moters, įtariamos smulkiuoju svetimo turto pagrobimu, tapatybę turėjo nustatyti postinis A.Gudžinskas, kuris ir nustatė; tai patvirtino pats A.Gudžinskas, D.Piparas. Pakartotinai nustatinėti minėto asmens tapatybę nebuvo galimybių. Pripažino, kad pagal pareigybės aprašymą jam nurodyta viena iš funkcijų „nustatyti pristatytų asmenų tapatybę“, tačiau nedetalizuojama kokių konkrečių veiksmų pareigūnas privalo imtis. Dėl per didelio darbo krūvio nėra suteiktų visų būtinų ir adekvačių pagal situaciją prieinamų priemonių, kad policijos pareigūnai atliktų pavestas užduotis, o dėl netinkamai organizuojamo darbo buvo sudarytos objektyvios kliūtys įvykdyti visus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 248 str. reikalavimus. Pabrėžė, kad konstatavimas, jog darbas su pristatytais asmenimis, nustatant jų tapatybę yra organizuojamas netinkamai, teisinio reguliavimo spragų pripažinimas ir tuo pačiu sankcijų taikymas už tokius pažeidimus akivaizdžiai prieštarauja teisėtumo ir protingumo principams. A.Ivanovo teigimu, tarnybinio tyrimo metu nebuvo tirta, kodėl netinkamai nustatyta asmens tapatybė, kodėl pakartotinai nenustatė asmens tapatybės, nekonkretizuotas pareigūnų kaltės laipsnis. Nurodė, kad jo kaltės ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo neteisėtos veikos ir pasekmių nebuvo nustatyta, kadangi asmenybė jau buvo nustatyta ir pakartotinai tai atlikti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir ATP protokolas), nesant įtarimų dėl tapatybės ir naudojant tuos pačius metodus, nebuvo būtinybės. Nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, prašo ginčijamą įsakymą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2005-11-01 UAB RIMI LIETUVA PC 39 „Rimi Hypermarket“, esančios Savanorių pr. 16, UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja už kasų sulaikė pilietę Alisą Bareikienę, kuri išsinešė prekes pro kasas ir už jas nesumokėjo 117.47 Lt. 2005-11-01 9.45 val. Vilniaus m. VPK 2-ojo PK VP Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresnysis postinis Aleksejus Ivanovas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo Alisai Bareikienei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2005 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimu Alisa Bareikkeinė pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., ir jai buvo paskirta 300 Lt bauda. 2006-10-04 tarnybinio patikrinimo dėl Lidijos Sinicynos pareiškime nurodytų teiginių patikrinimo rezultatų išvadoje Nr. 10-7-1-11-269 buvo konstatuota, kad 2005-11-01 A.Bareikiene prisistačiusios moters tapatybė buvo netinkamai nustatyta.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo veika vertintina kaip tarnybinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, nes A.Ivanovas, neįvertinęs ir neįsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A.Bareikienė, žinodamas, kad pastaroji moteris neturėjo asmenybę patvirtinančių dokumentų, surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesikreipė į atitinkamą pasų poskyrį dėl asmens prašymo pasui gauti kopijos; tuo jis pažeidė ATPK 248 str. reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjo veika sukėlė neigiamas pasekmes, administracinio teisės pažeidimo nepadariusiam asmeniui A.Bareikienei. Be to, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Vilniaus m. VPK vyresniojo komisaro 1998-05-01 nurodymo Nr. 16 tobulinimo priežastis ir pabrėžė, kad siūlymas tobulinti nurodymą, neeliminuoja pareiškėjo tarnybinio nusižengimo fakto ir siejamas su vengimu išvengti tarnybinės veiklos trūkumų ateityje. Pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinio patikrinimo išvada surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Aleksejus Ivanovas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, todėl šiam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-538. Šiam ginčui taikytinos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatos (toliau – ir Tvarka).
Teismas taip pat nurodė, kad ginčo santykiams taikytinas 1998-05-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patvirtintas nurodymas Nr. 16 „Dėl asmenybės nustatymo“ (toliau – ir Nurodymas). Juriame nurodyta, kad sulaikius administracinės teisės pažeidėją, kuris su savimi neturi asmenybę liudijančių dokumentų, reikia atlikti tokius veiksmus: 1) išsiaiškinti ne tik pažeidėjo vardą, pavardę, gimimo datą bei vietą, bet ir artimiausių giminių: tėvo motinos, brolių ir seserų sutuoktinio visus anketinius duomenis; 2) išaiškinus, kad pažeidėjas ar jo giminės turi telefoną, paskambinti ir patikslinti pažeidėjo asmenybę, esant būtinybei nuvykti į vietą; 3) leisti pažeidėjui paaiškinimą rašyti pačiam, stengtis, kad pažeidimo medžiagoje būtų keli pažeidėjo parašai; 4) esant reikalui, padaryti asmens prašymo pasui gauti kopiją, kad galima būtų nustatyti asmens tapatybę; 5) fotografuoti administracinius teisės pažeidėjus, jeigu kitaip nepavyko nustatyti pažeidėjo asmenybės, kad reikalui esant, galima būtų užtikrinti asmens atpažinimą; 6) daktilaskopuoti į policijos įstaigą pristatytus pažeidėjus, kurie neturi asmens dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pagal pareigybės aprašymus viena iš pareiškėjo pareigų buvo „nustatyti pristatytų asmenų tapatybę“, taigi, neatsižvelgiant į tai, kad A.Gudžinskas nustatė A.Bareikienės pavarde prisistačiusios moters tapatybę, prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą pastarajai, A.Ivanovas turėjo pareigą patikrinti šios moters tapatybę, kadangi surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikdamas procesinį veiksmą, privalėjo imtis būtinų veiksmų, kurie numatyti Vilniaus m. VPK 1998-05-01 nurodyme Nr. 16. A.Ivanovas pats pripažino, kad jis žinojo, kad nustatinėjant asmens tapatybę, reikėjo vadovautis minėtais nurodymais. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad pareigybės aprašyme turėjo būti detalizuota pristatytų asmenų tapatybės nustatymo tvarka, nes pareigybės aprašyme turi būti aprašomos tik pagrindinės funkcijos, o ne jų atlikimo tvarka; tai detalizuota Nurodyme, apie kurį pareiškėjas žinojo ir privalėjo tiesiogiai taikyti šioje situacijoje. Be to, byloje spendžiant įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, negali būti vertintinas įstaigos tinkamas techninis aprūpinimas ar netinkamas darbo organizavimas, kaip aplinkybė šalinanti A.Ivanovo pažeidimo padarymo faktą. A.Ivanovui atlikus bent vieną iš veiksmų, nustatytų Nurodymo 1, 2, 3, 4, 5, 7 punktuose, galėjo pačiam kilti abejonių dėl moters tapatybės netinkamo nustatymo. Tai, kad A.Gudžinskui nekilo abejonių dėl moters tapatybės tikrumo, negali šalinti A.Ivanovo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo. Teismas nurodė tai, kad pagal pareigybės aprašymą ir A.Gudžinskas ir pareiškėjas turėjo tą pačią pareigą – nustatyti pristatytų asmenų tapatybę. Teismas nelaikė tai pareigų dubliavimu, o tinkamas jų atlikimas galėjo užkirsti kelią nekalto asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn. Lapkričio 1 d. pareigūnas dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, todėl ir pareigas turėjo atlikti tinkamai, tai negali pateisinti netinkamo pareigų neatlikimo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas vienu iš esminių įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pareigūnas, turintis teisę surašyti šį procesinį dokumentą, turi ne tik formaliai atlikti jam suteiktus įgalinimus, bet ir įsitikinti savo veiksmų teisėtumu: įrašydamas žinias apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareiškėjas turėjo patikrinti ir pats įsitikinti asmens tapatybės tikrumu, juo labiau, kad pats pasirašė administracinio tesės pažeidimo protokole, paliudydamas, kad duomenys teisingi.
Dėl išdėstytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad 2005-11-01 A.Ivanovas tinkamai neatliko jam pavestų pareigų, neįvertinęs ir neįsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tikrai A.Bareikienė, surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų. Atsakovas teisingai jo veiką įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, padarytą dėl nerūpestingumo, už ką pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į Tvarkos 5.2 p. nuostatas, pagal kurias skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tarnybinė nuobauda, paskirta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, su kuria pareiškėjas pasirašytinai supažindintas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkrečiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, atlikto tarnybinio patikrinimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai išsiaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsakovas laikėsi nustatytos tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos, t. y. tarnybinė nuobauda motyvuota ir argumentuota, o į įsakymą atsakovas neturėjo pareigos perkelti tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių. Įsakymu paskirta pareiškėjui pati švelniausia nuobauda atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės laipsnį, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.
III.
Pareiškėjas Aleksejus Ivanovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėjas nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino aplinkybės, kad patikrinti pristatytosios moters asmenybę buvo įpareigotas postinis A. Gudžinskas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal Vidaus tarnybos statutą bei Tvarkos nuostatas tam, kad būtų konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis, yra būtina nustatyti pareigūno kaltę. Kadangi traukiamo administracinėn atsakomybės asmens asmenybė jau buvo nustatyta, pakartotinai tai atlikti surašant ATP protokolą, nesant įtarimų dėl tapatybės tikrumo ir naudojant tuos pačius metodus, pagal to meto aplinkybes Vilniaus m. VPK Antrajame PK negalėjo užkirsti kelio šiam incidentui. Nėra apelianto kaltės ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir įvykusių pasekmių. Tą patvirtina ir Išvadoje nurodyti pasiūlymai pašalinti nusižengimo priežastis - viena iš kurių yra Nurodymo netobulumas.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta teisinio reguliavimo spraga - teisės aktas, neužtikrinantis efektyvaus pareigūnų darbo, yra tiesioginė priežastis, sukelianti tarnybinės veiklos trūkumus. Apelianto neveikimas, sąlygotas visų aplinkybių, yra tik numanoma, fakultatyvi ir ne esminė atsiradusio pažeidimo priežastis, todėl nėra pagrindo apeliantui taikyti tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją, apeliantas atliko visus būtinus veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Įvertinus visas objektyvias aplinkybes, nėra apelianto tarnybinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 11 str. reglamentuoja Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų įsigaliojimą. Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose". Nurodymas nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl yra norminis teisės aktas. Tokie teisės aktai privalo būti skelbiami „Valstybės žiniose", tačiau Nurodymas nėra paskelbtas „Valstybės žiniose", todėl yra negaliojantis, taigi negali kilti tarnybinė atsakomybė už negaliojančio teisės akto nuostatų pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovas nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas taip pat nurodo papildomus argumentus.
Atsakovo teigimu, apeliantas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl jis yra atsakingas už protokole nurodytų duomenų teisingumą. Pasitikėjimas kitų pareigūnų atliktais veiksmais neatleidžia A. Ivanovo nuo pareigos kruopščiai ir atidžiai atlikti jam pavestus veiksmus. Ta aplinkybė, kad kiti pareigūnai neteisingai nustatė asmens tapatybę neturi reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą, nes nuobaudą yra skiriama individualiai. Remiantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 str., pareigūnai turi asmeniškai atsakyti už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.
Šalies argumentai
Apeliantas klaidingai interpretuoja Nurodymą ir teigia, kad tai norminis teisės aktas, nustatantys elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Nurodymas yra skirtas konkretiems subjektams - Vilniaus m. VPK darbuotojams, ir formuluoja ne bendrąją elgesio taisyklę, o konkrečią elgesio normą konkrečiose situacijose, t.y. kai sulaikomas administracinės teisės pažeidėjas, kuris su savimi neturi asmenybę liudijančių dokumentų. Nurodymo priėmimo ir įsigaliojimo tvarka paprastesnė, operatyvesnė, todėl tam, kad Nurodymas įsigaliotų nebūtina jį skelbti „Valstybės žiniose". Todėl vadovaujantis išdėstytu, Nurodymas yra galiojantis teisės aktas. Be to, apeliantas šio argumento nepateikė ir juo nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str., teismas šio argumento turėtų nevertinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas Aleksejus Ivanovas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, todėl šiam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymu. Šio Statuto 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tarnybinio nusižengimo sąvoka: tarnybinis nusižengimas - šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Kaip nurodė pats apeliantas, jo pareigybės aprašyme yra nustatyta jo pareiga – nustatyti pristatytų asmenų tapatybę. Kaip turi būti nustatyta pristatytų asmenų tapatybė, yra numatyta 1998-05-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patvirtintame nurodyme Nr. 16 „Dėl asmenybės nustatymo“. Šiame Nurodyme aiškiai nurodyti veiksmai, kuriuos turi atlikti sulaikyto asmens tapatybę nustatantis asmuo, kai sulaikytas asmuo neturi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareigybės aprašyme neturi būti detalizuota pristatytų asmenų tapatybės nustatymo tvarka, nes pareigybės aprašyme turi būti aprašomos tik pagrindinės funkcijos, o nustatymo tvarka detalizuota Nurodyme.
Byloje buvo nustatyta, kad apeliantas surašė A. Bareikienės pavarde prisistačiusiai moteriai, įtariamai smulkiuoju svetimo turto pagrobimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau prieš jį surašydamas, pats nenustatė šios pristatytos moters, neturėjusios su savimi jos asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tapatybės, t. y. neatliko Nurodyme nustatytų veiksmų, kuriais remiantis nustatoma asmens tapatybė. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis neturėjo pakartotinai nustatyti pristatytos moters tapatybę, kadangi ją prieš tai nustatė policijos pareigūnas A. Gudžinskas. Kadangi pats apeliantas surašė ir pasirašė ATP protokolą, kuriame, remiantis ATPK 260 str., turėjo nurodyti žinias apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ir kadangi apelianto pareigybės aprašyme yra nustatyta tokia jo pareiga, apeliantas, prieš surašydamas ATP protokolą, turėjo pats nustatyti pristatytos moters tapatybę. Tai jis turėjo padaryti nepriklausomai nuo to, ar kitas policijos pareigūnas buvo nustatęs pristatytos moters tapatybę. Taigi apeliantas neatliko jo pareigybės aprašyme ir Nurodyme nustatytų pareigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad apelianto neveikime, t. y. jo pareigų neatlikime, yra apelianto kaltė – nerūpestingumas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neatliko jam nustatytų pareigų dėl savo kaltės, remiantis Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, konstatuotina, kad apeliantas padarė tarnybinį nusižengimą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad Išvadoje konstatuotas įstaigos netinkamas techninis aprūpinimas ar netinkamas darbo organizavimas negali būti vertintinas kaip aplinkybė, šalinanti apelianto pažeidimo padarymo faktą. Pažymėtina, kad tarp pareiškėjo neveikimo (pareigų nustatyti sulaikyto asmens tapatybę neatlikimo) ir pasekmių (to, kad ATP protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą) yra priežastinis ryšis: apelianto pareigų nustatyti sulaikyto asmens tapatybę neatlikimas galėjo būti ne vienintelė neigiamas pasekmes sukėlusi priežastis, tačiau ji taip pat įtakojo pasekmių atsiradimą. Be to, iš tarnybinio nusižengimo sąvokos matyti, jog tam, kad konstatuoti, jog apeliantas padarė tarnybinį nusižengimą, nėra būtina nustatyti, ar dėl apelianto veiksmų (neveikimo) atsirado neigiamos pasekmės: tam, kad konstatuoti, jog apeliantas padarė tarnybinį nusižengimą, yra pakankama nustatyti, kad apeliantas dėl savo kaltės neatliko savo, kaip pareigūno pareigų, ar jas atliko netinkamai, ar pažeidė vidaus tarnybos tvarką.
Vadovaujantis Statuto 26 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus yra skiriamos tarnybinės nuobaudos. Todėl apeliantui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliantui buvo paskirta švelniausia iš šešių Statute numatytų nuobaudų rūšių – pastaba, todėl neabejotina, jog nuobauda apeliantui buvo paskirta atsižvelgus į Statuto 26 str. 1 d. nurodytas aplinkybes - į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tarnybinė nuobauda apeliantui paskirta laikantis nustatytos tarnybinės nuobaudos paskyrimo tvarkos; to apeliantas neginčijo.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad 1998-05-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patvirtintas nurodymas Nr. 16 „Dėl asmenybės nustatymo“ nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, kaip nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos", todėl yra negaliojantis teisės aktas ir juo apeliantas neturėjo vadovautis. Pažymėtina, kad 1998-05-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patvirtintas nurodymas Nr. 16 „Dėl asmenybės nustatymo“ yra vietinis (lokalinis) norminis teisės aktas, galiojantis tik Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir jo sudėtyje esančių struktūrinių ir teritorinių padalinių teritorijoje ir šios įstaigos bei jos padalinių pareigūnams ir tarnautojams, o ne visos Lietuvos valstybės mastu. Aiškinant sistemiškai Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos", matyti, kad, vadovaujantis šiuo įstatymu, „Valstybės žiniose“ turi būti skelbiami tik norminiai teisės aktai, galiojantys valstybės mastu. Todėl Nurodymas neturėjo būti paskelbtas „Valstybės žiniose“. Apeliantas buvo supažindintas su Nurodymu, be to, pats nurodė, jog žinojo, kokios pareigos nustatytos šiame Nurodyme, todėl Nurodymas galiojo ir apeliantas turėjo juo vadovautis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Aleksejaus Ivanovo apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.